Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. V., jo atstovui advokatui Donatui Dauniui, išnagrinėjo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, neteisto, bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2016 m. liepos 8 d., apie 19.30 val., Panevėžyje, Beržų gatvėje, prie namo Nr. 24 vairuodamas krovininį automobilį atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo, kliudė kelio ženklą Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ ir jį nuvertė, tuo pažeisdamas KET 126 punkto reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d.

Be to, tuo pačiu protokolu D. V. buvo kaltinamas, kad padaręs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, todėl tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu D. V. parodė, kad važiuodamas su krovininiu automobiliu atbuline eiga, matė užpakalyje automobilio esančią pėsčiųjų saugumo salelę, tačiau nepastebėjo, kaip nulenkė ten stovėjusį kelio ženklą. Gatvėje kiti vairuotojai jį net praleido, sustojo ir laukė, kol jis išvažius atbuline eiga iš išvažiavimo. Kadangi automobilis didelių gabaritų ir masės, nepajuto jokio smūgio. Girdėjo, kad iš galo signalizavo kitas automobilis. Tada jis sustojo kelkraštyje, tačiau signalizavusio automobilio vairuotojas jam nieko neparodė, nesakė apie nulenktą kelio ženklą. Jis nuvažiavo nesupratęs, dėl ko jam buvo signalizuojama. Jeigu būtų to automobilio vairuotojas informavęs apie įvykį, tai būtų pats iškvietęs policijos pareigūnus. Eismo taisykles žino gerai. Ant automobilio jokių naujų pažeidimų nepastebėjo, nes automobilis senas, pastoviai eksploatuojamas, ant jo yra labai daug visokių įlenkimų, įbrėžimų. Gailėjosi dėl šio įvykio, atlygino žalą. Prašė bylą dėl pasišalinimo nutraukti.

Jo atstovas advokatas D. Daunys taip pat prašė bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nes nėra veikoje pažeidimo sudėties.

Liudytojas A. T. paaiškinime parodė, kad važiuodamas automobiliu, pamatė, kaip iš kiemo Beržų gatvėje stumėsi atbuline eiga krovininis automobilis ir galine dalimi atsirėmė į kelio ženklą, stovėjusį saugumo salelėje. Krovininio automobilio vairuotojui signalizavo garsiniu signalu, bet automobilio vairuotojas pasižiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį, nuvažiavo toliau į priekį. Tada apie įvykį informavo policiją (16 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

D. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d., įrodyta jo paaiškinimu ir byloje esančia rašytine medžiaga: 2016-07-22 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto M. Č., vyr. patrulės J. M. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, liudytojo A. T. paaiškinimais, UAB „Eismo valdymo sistemos“ pažymėjimu teismui apie padarytą žalos dydį ir apie jos atlyginimą.

Ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina, kad D. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, vairuodamas automobilį atbuline eiga ir atsitrenkęs į kelio viduryje (saugumo salelė) esantį kelio ženklą jį apgadindamas ir padarydamas UAB „Eismo valdymo sistemos“ 28,92 Eur turtinę žalą, žinodamas ar turėjęs suprasti apie kilusį eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino. Šis pažeidimas gali būti padaromas tiktai esant tyčiai, tai yra žinant ar suvokiant vairuotojui, jog yra padarytas eismo įvykis, tačiau dėl subjektyvių priežasčių vairuotojui iš įvykio vietos pasišalinus, taip apsunkinant autoįvykio tyrimą. Tokia tyčia nenustatyta. Negali būti vairuotojas baudžiamas už pasišalinimą iš įvykio vietos, kai nustatoma, jog jis nežinojo ar nesuprato, ar neturėjo suprasti, jog sukėlė eismo įvykį. Kelio ženklas, kuris buvo apgadintas, stovi gatvės viduryje. Jis apgadintas (nulenktas) sunkvežimio galine dalimi. A. T. parodė, kad jis nepasakė sunkvežimio vairuotojui, jog jis sukėlė eismo įvykį, o tik įjungė garsinį signalą. D. V. galėjo ir nesuprasti tokio signalo priežasties. Nesant neginčijamų duomenų apie D. V. tyčią dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, byla toje dalyje turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.)

D. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, taip pat kad savo noru atlygino žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1, 2 p.). Jo atsakomybę sunkina, kad pakartotinai per metus laiko padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą D. V., teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į asmenybę, charakterizuojančius duomenis. Jis neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, analogiškų pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nėra padaręs. Teismas taip pat atsižvelgia, jog yra dvi D. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti, todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti D. V. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskiriant administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam vidutiniam dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 ir 2 p.,

nutaria:

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir jam paskirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.

Administracinę bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. D. V. atžvilgiu nutraukti.

Paskirtą baudą nubaustasis asmuo privalo sumokėti per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT 247300010112394300, AB Swedbank), įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme turi būti nurodytas bylos numeris, pažeidimą identifikuojantis numeris - ROIK: (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodas.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.