- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- 1S-1334-397/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- M. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2014-06-11 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 8 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-08 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas. Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-23 nuosprendžiu M. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtas 4 mėnesių laisvės atėmimas. BK 64 straipsnio 1, 2 dalių, 65 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – 4 mėnesių laisvės atėmimas ir 50 MGL bauda. Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-19 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Kauno apygardos teismo 2014-06-11 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-23 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2013-11-11, pabaiga – 2019-05-10.Komisijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu nutarta nuteistajam M. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 8 mėnesių 15 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 22 balai, rizika sumažėjusi nuo 31 balo ir yra žema. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog esančios nuteistojo elgesio pažangos nepakanka daryti išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skunde apygardos teismui nuteistasis M. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atlikus būtinąją bausmės dalį.
Šalies argumentai
4.1. Nuteistasis savo skunde nurodė, jog teismas motyvuoja, kad yra nepakankama pažanga mažinant pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, tačiau patvirtina, ji sumažėjo 9 balais, nuo 31 iki 22 balų, tačiau neatsižvelgta į tai, kad iš likusių 22 balų, 12 balų sudaro pastovūs kriminogeniniai veiksniai (statiniai), 10 balų - kintamieji kriminogeniniai veiksniai. Teismas subjektyviai ir deklaratyviai išdėstė tik neigiamus duomenis, visai neatsižvelgdamas į nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius bausmės atlikimo metu. Nuteistasis neneigia praeityje pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, tačiau šie pažeidimai buvo padaryti daugiau nei prieš 2 metus. Nuteistojo nuomone, teismas visai neatsižvelgė į tai, kad komisijos nutarimas yra pagrįstas asmens byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kompetentingų specialistų išvadomis ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais ir tuo patvirtinama, jog M. K. elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šioms išvadoms paneigti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
4.2. Skunde pažymima, kad nei BVK 157 str., 158 str., nei BPK 360 str. 2 d. nėra numatyta, kad spendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pastovius kriminogeninius veiksnius - nusikaltimo sunkumą, padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos bausmės dydį, į esančius laisvėje „draugus“, negaliojančias nuobaudas ir t. t., todėl toks išplėstas įstatymo turinio taikymas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą. Pagrindinis faktorius, vertinant nuteistojo atitikimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistojo elgesio teigiama kaita, kas ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis nenusikals ateityje. Nuteistasis pažymi, kad jo atžvilgiu pakartotino nusikalstamumo rizika yra maža, pakito mažėjančia prasme 9 balais, tačiau, vertinant pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, nebuvo atsižvelgta į atliktas priemones šalinančias kriminogeninius veiksnius – režimo laikymąsi, į gyvenimo tikslų siekį ir kt.
4.3. Nuteistasis nurodė, kad 2014 metais skirtos nuobaudos yra negaliojančios, jokių kitų pažeidimų nepadaręs. Nuteistasis skunde taip pat nurodė, kad nuo 2015-11-23 jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbta už pataisos įstaigos teritorijos ribų, pataisos namuose nuo 2015-12-03 dirbo VĮ „Mūsų amatai“ duonos gamybos bare, nuo 2016-03-09 dirba skalbykloje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, organizuojamuose kultūriniuose renginiuose, sportuoja. Atlikęs bausmę, gyvens pas tėvus Plungėje, turi ilgalaikius tikslus, aukštą motyvaciją darbui, nesusijęs su kriminaline subkultūra.
4.4 Komisijos išvadose ir pataisos įstaigos socialinio tyrimo, bei psichologines tarnybos išvadose yra nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo teigiamas elgesys šiuo bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, jo asmenybė ir kitos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį jo, kaip nuteistojo atžvilgiu, ir yra pagrindas tikėtis teigiamo nenusikalstamo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.
Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad M. K. priklauso žemos rizikos grupei – 22 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. K., būdamas anksčiau teistas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, be sargybos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis neišskiria tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, yra taikęs netinkamas sprendimų strategijas, drausmine tvarka baustas du kartus pačiomis griežčiausiomis nuobaudomis (baudos izoliatorius) ir nors šiuo metu nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jų egzistavimas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Taip pat nustatyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai (buvo įtakojamas bendrininkų), mąstymas ir elgesys, ir nors nuteistojo pataisos tendencijos turi teigiamus pokyčius, tačiau, vertinant aplinkybių visumą pakartotinių nusikalstamų rizikos veiksnių aspektu, pokyčių tendencijos vis dar nėra pakankamos spręsti, jog nuteistasis, taikius lygtinį paleidimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime esančios išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis M. K. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo M. K. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. K. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.