- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-104-198/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Interselas“
- Atsakovas
- E. V., E.
- Trečiasis asmuo
- G. V.
- Advokatai
- Vytautas Krikščiūnas, Algimantas Kolpertas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 104 – 198 / 2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
dalyvaujant ieškovo UAB „Interselas“ atstovui advokatui Vytautui Krikščiūnui, atstovui prokuristui T. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Interselas“ ir atsakovo E. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2689-739/2010 pagal ieškovo UAB „Interselas“ ieškinį atsakovui E. V., trečiajam asmeniui G. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 14 830,10 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nuo 2002-11-02 iki 2008-05-30 būdamas ieškovo ekonomikos direktoriumi, pažeisdamas ekonomikos direktoriaus pareiginius nuostatus, už bendrovės lėšas ir bendrovės vardu nupirko materialines vertybes: televizorių, žaidimų kompiuterį ir namų kiną, apsaugines žaliuzes, darbastalį su priedais, kuriuos pasiėmė sau ir jais naudojosi bei laikė savo gyvenamajame name, o ieškovui negrąžino. Tuo ieškovui buvo padaryta 14 830,10 Lt tiesioginių nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš E. V. UAB „Interselas“ naudai 1 571,07 Lt žalos atlyginimą, 47,13 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą, 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą ir į valstybės biudžetą – 2,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš UAB „Interselas“ E. V. 980 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą ir į valstybės biudžetą 22,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino UAB „Interselas“ 200 Lt pagal 2010-06-14 mokėjimo pavedimą bankui „Swedbank“, AB Nr. 1827 į Panevėžio miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą už liudytojų iškvietimo išlaidas sumokėtą nepanaudotą užstatą bei grąžino E. V. 40 Lt pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo kasos pajamų orderio kvitą, serija UTI NR. 2541394, į Panevėžio miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą už liudytojų iškvietimo išlaidas sumokėtą nepanaudotą užstatą.
Nustatė, kad atsakovas nuo 2002-11-05 iki 2008-05-30 dirbo ieškovo ekonomikos direktoriumi. Jo darbinės teisės ir pareigos nustatytos darbo sutartimi ir 2007-01-03 ieškovo direktoriaus patvirtintais Ekonomikos direktoriaus pareiginiais nuostatais. Taip pat atsakovas nuo 2001-11-08 iki 2009-03-12 buvo ieškovo akcininkas, nuosavybės teise valdęs 50 ieškovo paprastųjų vardinių akcijų. Pagal 2007-10-17 rangos sutartį, kurią ieškovo vardu sudarė ir pasirašė atsakovas, bei 2007-11-05 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 071831, ieškovui UAB “Dextera“ pardavė apsaugines žaliuzes bei suteikė jų montavimo, transportavimo bei remonto paslaugas bendrai 3 587,10 Lt sumai. Sąskaitą - faktūrą, patvirtindamas prekių gavimą, pasirašė atsakovas. Ieškovas apmokėjo sąskaitą 2007-10-17 pavedimu Nr. 357 ir 2008-01-07 pavedimu Nr. 454. Pagal 2007-09-27 pirkimo - pardavimo sutartį, kurią ieškovo vardu sudarė ir pasirašė atsakovas, ir 2008-02-27 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 0012024 IĮ „Jolinta“ pardavė ieškovui stalą su stalčiais, skardinę sienelę, laikiklių rinkinį ir spintą už 4 952 Lt. Ieškovas apmokėjo už prekes 2007-10-21 pavedimu Nr. 330 ir 2008-03-20 pavedimu Nr. 549. Sąskaitą faktūrą Nr. 0012024, patvirtindamas šių prekių gavimą, pasirašė parduotuvės „Aibė“ direktorius V. N.. Pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 37255, ieškovas iš UAB „ElektroMarktas“ nupirko kompiuterį 10000443 60GB Console ir namų kiną HTS 8100 Philips už 5 000 Lt. Sąskaitą pasirašė ieškovo vyr. finansininkė S. B.. Ieškovas už prekes apmokėjo 2007-12-21 pavedimu Nr. 12211904. Pagal 2007-12-07 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 273, ieškovas iš UAB „Buities rojus“ už 1 092 Lt nupirko televizorių Panasonic TV-20LA708. Sąskaitą ieškovo vardu pasirašė ieškovo darbuotoja S. B.. Duomenų apie televizoriaus kainos sumokėjimą ieškovas nepateikė.
Teismas iš byloje esančių bendrovės įstatų, atsakovo darbo sutarties bei pareiginių nuostatų nustatė, kad atsakovas nebuvo nei ieškovo vadovas, nei ieškovo valdymo organo narys. Todėl atsakovo atžvilgiu netaikė CK 2.87 str. ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatų. Taikė DK XVII skyriaus normas, nustatančias darbuotojų materialinės atsakomybės už darbdaviui padarytą žalą sąlygas, ribas, atlyginimo tvarką ir kt. Iš ieškovo pateiktų materialinių vertybių ilgalaikio turto apyvartos bei ilgalaikio turto kortelių nustatė, kad ieškovas savo buhalterinėje apskaitoje muzikinį centrą „Philips“, Console 60GB, remonto komplektą apskaito kaip ieškovo naudojamą bendrovės veikloje turtą, skaičiuoja šio turto nusidėvėjimą, šių materialinių vertybių naudojimo bendrovės veikloje vietą, nurodydamas esant viešbutį, o iš liudytojos S. B. parodymų nustatė, kad ginčo televizorius nebuvo įtrauktas į bendrovės ilgalaikio turto apskaitą ir kaip trumpalaikis turtas buvo nurašytas po 1-3 mėnesių. Iš ieškovo atstovų paaiškinimų ir liudytojos S. B. parodymų nustatė, kad inventorizacija pas ieškovą nebuvo atliekama nuo 2006 metų. Teismo nuomone, liudytojos S. B. parodymams prieštarauja byloje nustatyti faktai, kad ginčo materialinės vertybės buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, bendrovėje buvo ir tebėra skaičiuojamas jų nusidėvėjimas, tuo labiau, kad liudytoja negalėjo objektyviai patvirtinti, jog ginčo materialinės vertybės atiteko būtent atsakovui. Be to, liudytojas V. N., pasirašęs sąskaitoje, kad gavo darbastalį ir kitas joje nurodytas prekes, nepatvirtino, kad šių materialinių vertybių iš viso nebuvo gavęs. Nurodė, kad liudytojas P. Z. tvirtino, jog ieškovo televizorių nuvežė atsakovui, tačiau ieškovo direktorius G. B. nurodė, kad ginčo televizorius yra pas buvusį ieškovo darbuotoją I. G., kuris atsisakė ieškovui televizorių grąžinti. Iš byloje esančių ilgalaikio turto kortelių nustatė, kad ieškovas į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė ir pagal 2008-11-06 sąskaitą – faktūrą Nr. 0026822 pardavė UAB „ElktroMarktas“ pakeistą grąžintą prekę į kokybišką prekę HTS 8140 Philips DVD namų kiną. Pakeistos prekės gavimą bendrovėje patvirtino S. B., pasirašydama sąskaitoje - faktūroje kaip prekę gavęs asmuo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia liudytojų S. B., G. S. parodymus, kad prekė atiteko atsakovui. Pažymėjo, kad šios prekės keitimo metu ieškovo ir atsakovo nebesiejo darbiniai santykiai, tačiau ilgalaikio turto kortelėje nurodoma, kad už 2008-11-06 įsigytą pakeistą muzikinį centrą „Philips“ atsakingas asmuo yra ekonomikos direktorius E. V.. Teismo nuomone, liudytojų parodymams prieštarauja ir paties ieškovo atsakovui 2008-11-07 išduotas rašytinis patvirtinimas, kad atsakovas su ieškovu yra pilnai atsiskaitęs. Nors ieškovas tvirtina, kad šis patvirtinimas susijęs su paskolų grąžinimu, tačiau iš kitų ieškovo atsakovui išduotų rašytinių pranešimų, nustatė, kad paskolų grąžinimo patvirtinimas ieškovo pranešimuose aptariamas labai konkrečiai. Laikė, kad atsakovas pagal pareiginius nuostatus turėjo teisę ieškovo vardu sudaryti ūkines ir finansines sutartis, todėl sudaręs sutartis dėl materialinių vertybių įgijimo nepažeidė savo kompetencijos. Be to, nors ieškovo teismui pateiktose ginčo materialinių vertybių ilgalaikio turto kortelėse atsakingu asmeniu įrašytas atsakovas, tačiau, teismo nuomone, įrodymų, patvirtinančių, tokių įrašų pagrįstumą ieškovas nepateikė. Sprendė, kad ieškovas neįvykdė įstatymo jam nustatytos pareigos įrodyti, kad ieškovas realiai yra netekęs materialinių vertybių: stalo su stalčiais, sienele, laikikliais ir spinta, kompiuterio 10000443 60GB Console ir namų kino HTS 8100 Philips, televizoriaus Panasonic TV-20LA708, kad žala padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, kad yra atsakovo kaltė, kad žalos atsiradimas yra susijęs su atsakovo darbo veikla, tai yra ieškovas neįrodė atsakovo materialinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad ieškovas nuo 2007-11-16 yra netekęs jam priklausančio turto – apsauginių žaliuzių, todėl ieškovui yra padaryta žala. Atsakovas žalą ieškovui padarė neteisėtais veiksmais tuo metu kai dirbo ieškovo ekonomikos direktoriumi ir žalos padarymas yra susijęs su jo darbine veikla, nes atsakovas pagal pareiginius nuostatus būdamas atsakingu už ūkinių sutarčių sudarymą ir jų vykdymą, materialinių išteklių panaudojimo tikslingumą, savo kompetencijos ribose sudaręs sutartį su UAB „Dextera“ dėl apsauginių žaliuzių įgijimo bei gavęs ieškovui priklausančias materialines vertybes, pažeisdamas darbines pareigas, apsaugines žaliuzes panaudojo savo reikmėms (DK 253 str. 1 p., 8 p.). Nurodė, kad nors ieškovas reikalauja, kad atsakovas atlygintų visą žaliuzių įgijimo kainą – 3 587,10 Lt, tačiau pagal DK 257 str. 3 d., žala turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas. Ieškovas apsaugines žaliuzes apskaitė 3 039,92Lt įsigijimo verte ir įvertinęs nusidėvėjimą, savo apskaitoje užfiksavo 1 571,07Lt dabartinę prekės likutinę vertę. Teismas laikė, kad ieškovas patyrė žalą dėl to, jog atsakovas pasiėmė šį turtą (apsaugines žaliuzes) sau, o ieškovas dėl tokio atsakovo veikimo neteko turto. Konstatavo, kad ieškovui atlygintina žala sudaro pagal ieškovo teismui pateiktą ilgalaikio turto apyvartos kortelę užfiksuotą šio turto dabartinę likutinę vertę atskaičius nusidėvėjimą – 1 571,07 Lt.
Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 80, 88, 92, 93, 96 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje patenkintas ieškovo reikalavimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas skundžiamoje dalyje yra neteisėtas, nepagrįstas, teismas netinkamai vertino įrodymus ir dėl to neteisingai taikė materialines teisės normas. Teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas apsaugines žaliuzes paėmė be ieškovo sutikimo, yra neteisingos, jos patvirtintos tik paties ieškovo atstovų paaiškinimais teisme. Tačiau teismas neatsižvelgė į įrodymų visetą ir be pagrindo nustatant žaliuzių pasiėmimo aplinkybes nevertino rašytinių įrodymų. O būtent: teismas turėjo įvertinti paties ieškovo 2008-11-07 raštą. Šis dokumentas patvirtina, kad ieškovas atsakovui jokių pretenzijų neturėjo jo atleidimo iš darbo metu. Kitas dokumentas, patvirtinantis, kad ieškovas sutiko ir leido atsakovui naudoti apsaugines žaliuzes yra ilgalaikio turto kortelė, kurioje nurodyta, kad ieškovo apsauginės žaliuzės pradėtos naudoti 2007-11-05, nuo jų įsigijimo šiam įmonės turtui buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas, kaip įmonės reikmėms naudojamas turtas. Taigi pats ieškovas pripažino, kad apsauginės žaliuzės naudojamos įmonės tikslams, nepriklausomai nuo to, kad jos buvo realiai ne bendrovėje, bet kitoje vietoje. Tą pačią aplinkybę patvirtina ieškovo pateiktas Ilgalaikio turto apyvartos dokumentas. Apelianto teigimu, nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl apsauginių žaliuzių sugadinimo audros metu būtų buvusi jo kaltė. Jis pateikė teismui PVM sąskaitą – faktūrą, serija PEX Nr. 080332, iš kurios matyti, kad sugadintų apsauginių žaliuzių atsarginių dalių pirkimas bei žaliuzių remontas kainavo 1 890,99 Lt. Šia suma turėjo būti sumažinta iš atsakovo priteisiama suma, netgi ir tuo atveju, jeigu teismas nustatė, kad atsakovas žaliuzių negrąžino. Teismas ieškinį turėjo atmesti, nes likutinė apsauginių žaliuzių vertė yra 1 571,07 Lt, o remonto ir atsarginių dalių vertė yra 1 890,99 Lt.
Teigia, jog teismas patenkino tik 10,59 procentų ieškovo reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai turėjo paskirstyti teismo išlaidas, bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovas advokatui sumokėjo 1 400 Lt, todėl jam iš ieškovo turėjo būti priteista 1 251,74 Lt advokato pagalbai.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog remiantis bendrovės įstatais, atsakovo darbo sutartimi ir pareiginiais nuostatais, atsakovas nebuvo nei ieškovo vadovas, nei ieškovo valdymo organo narys. Priešingai, remiantis UAB „Interselas“ ekonomikos direktoriaus pareiginių nuostatų 1 punktu, ekonomikos direktorius priklauso vadovų kategorijai. Taigi atsakovas priskirtinas prie ieškovo vadovų. Todėl atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos CK 2.87 str. ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. nuostatos. Pagal UAB „Interselas“ ekonomikos direktoriaus pareiginių nuostatų 4.7 punktą, ekonomikos direktorius tvarko apskaitą ir sudaro ataskaitas apie ūkinę veiklą. Taigi E. V., būdamas ekonomikos direktoriumi, pats buvo atsakingas už bendrovės apskaitą. Būtent jo nurodymu ginčo materialinės vertybės buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, skaičiuojamas šio turto nusidėvėjimas, o televizorius nurašytas kaip trumpalaikis turtas. Šiuo atveju UAB „Interselas“ apskaitos duomenys nelaikytini pakankamu įrodymu, kadangi už šios apskaitos tvarkymą buvo atsakingas pats atsakovas. Būtent jis davė nurodymus apskaityti bendrovėje turtą, kurį pats pasiėmė savo asmeninėms reikmėms. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog liudytojos S. B. parodymai prieštarauja bendrovės buhalterinėje apskaitoje esantiems duomenims, tačiau tokia išvada nėra tiksli. Kadangi už bendrovės apskaitos tvarkymą buvo atsakingas pats atsakovas, todėl apskaita buvo tvarkoma pagal jo nurodymus ir neatitiko realios situacijos. Pasirašydama sąskaitose S. B. tik patvirtino apie bendrovei išrašytų sąskaitų gavimą, tačiau dėl konkrečių prekių gavimo ji nepasirašė. Be to, liudytojas P. Z. patvirtino, kad ieškovo televizorių nuvežė pas atsakovą, tačiau teismas šio liudytojo parodymus paneigė kito liudytojo ieškovo direktoriaus G. B. parodymais, jog ginčo televizorius yra pas buvusį ieškovo darbuotoją I. G., kuris atsisakė ieškovui televizorių grąžinti. Tačiau, priešingai, tokie liudytojų parodymai vieni kitų nepaneigia. Ieškovui priklausantį televizorių P. Z. atsakovo nurodymu nuvežė atsakovui. Vėliau šį televizorių atsakovas padovanojo trečiojo asmens G. V. giminaitei, su kuria gyvena I. G.. Taigi ieškovo televizorius per atsakovą atiteko I. G.. Aplinkybės, kur ir kam atsakovas perdavė ginčo televizorių, neturi esminės reikšmės.
Teigia, jog pagal 2008-11-06 PVM sąskaitą - faktūrą ELE Nr. 0026822 prekė buvo ne iš naujo įsigyjama, o keičiama. Pardavėjas UAB „ElektroMarktas“ pakeitė tik grąžintą namų kiną. Pagal 2007-12-24 sąskaitą ELE Nr. 37255, įsigytas žaidimų kompiuteris 10000443 60GB Console nebuvo keičiamas. Priimtame sprendime teismas konstatavo, jog pakeisto namų kino gavimą bendrovėje patvirtino S. B., pasirašydama sąskaitoje kaip prekę gavęs asmuo, tačiau iš tikrųjų prekės keitimu rūpinosi atsakovas ir pakeistą prekę pasiėmė sau. Teismas nesiaiškino, kas priėmė prekes pagal 2007-12-24 sąskaitą ELE Nr. 37255, kadangi šios prekės nebuvo perduotos ieškovui. Teismas nepaneigė liudytojų S. B. ir G. S. parodymų, jog prekės atiteko atsakovui.
Teismas sprendime remiamasi ieškovo atsakovui išduotu 2008-11-07 rašytiniu patvirtinimu, kad atsakovas su ieškovu yra pilnai atsiskaitęs. Tačiau šis patvirtinimas išduotas atsakovui, kaip bendrovės akcininkui, t. y. kad jis, kaip akcininkas, yra atsiskaitęs su bendrove. Ši aplinkybė patvirtina ir ieškovo paaiškinimus, jog šis patvirtinimas buvo susijęs su atsakovo, kaip akcininko, paimtų iš bendrovės paskolų grąžinimu. Taigi teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė netekęs materialinių vertybių. Priešingai, nei konstatavo teismas, liudytojų parodymai neprieštaravo byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Liudytojai parodė, jog visus ginčo daiktus pasiėmė atsakovas būtent E. V.. Būtent atsakovas pagal pareiginius nuostatus turėjo teisę ieškovo vardu sudaryti ūkines ir finansines sutartis, kartu ir sutartis dėl ginčo materialinių vertybių, tačiau šias vertybes turėjo perduoti ieškovui. Neperdavęs jų ieškovui, o pasiėmęs sau, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas neteko 14 830,10 Lt vertės turto. Todėl yra ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieškovo patirtos žalos.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė tik likutinę žaliuzių vertę, įvertinęs jų nusidėvėjimą. Teismas priimtame sprendime rėmėsi DK 257 str. 3 d., pagal kurią žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). Tačiau šią įstatymo nuostatą teismas aiškina ir taiko netinkamai, kadangi šia nuostata remiamasi apskaičiuojant žalos dydį žalos padarymo momentu, t. y. kai darbuotojas padarė žalą nenaujam darbdavio turtui, tai žalos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į žalos padarymo metu buvusį turto nusidėvėjimą. Priešingas šios nuostatos aiškinimas neprotingai pažeistų ieškovo, kaip darbdavio, teises ir interesus. Kadangi žalos padarymo metu turto – apsauginių žaliuzių vertė buvo 3 587,10 Lt, todėl būtent tokius nuostolius atsakovas privalo atlyginti ieškovui. Nagrinėjamu atveju nuostatos dėl turto nusidėvėjimo netaikytinos, kadangi žala ieškovui buvo padaryta pasisavinus naujai įsigytą turtą.
Nurodo, kad ieškovas už televizorių pagal 2007-12-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 273 su UAB „Buities rojus“ atsiskaitė įskaitydamas priešpriešinius vienarūšius piniginius reikalavimus, ką patvirtina pateikta pažyma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su skundo argumentu, kad jis CK 2.87 str. ir Akcinių bendrovių įstatymo prasme yra priskirtas prie įmonės vadovų, kadangi neturėjo bendrovėje kontrolinio akcininkų paketo, negalėjo vienasmeniškai priimti jokių sprendimų kaip akcininkas, buvo pavaldus administracijos vadovui, kuris ir yra atsakingas už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, kartu ir turto išsaugojimą. Įmonė visą laiką apskaitoje nurodė, kad prekės yra naudojamos bendrovės veikloje, skaičiavo nusidėvėjimą. Šią apskaitą vedė ne atsakovas, o kiti asmenys. Tokie patys ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad prekės ne tik buvo gautos bendrovėje, bet ir jos naudojamos bendrovės komercinėje - ūkinėje veikloje. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad prekės nebuvo naudojamos bendrovėje, nors jo paties pateikti įrodymai (materialinių vertybių nusidėvėjimo skaičiavimas) leidžia daryti priešingą išvadą. Atsakovo teigimu, jis televizoriaus niekada neturėjo, todėl jeigu ieškovas mano, kad televizorius yra pas konkrečius apeliaciniame skunde nurodytus asmenis, šias aplinkybes turėjo nurodyti pateikdamas ieškinį. Be to, ieškovas neįrodė, kad apskritai neturi turto, dėl kurio pasisavinimo yra kaltinamas. Ieškovas nepateikė jokių nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų dėl prekių trūkumo, inventorizacijos neatlikinėja, nežino, kiek ir kur yra bendrovės turto.
Nurodo, kad po bylos išnagrinėjimo gavo dokumentą, kurio ankščiau pateikti negalėjo. O būtent: antstolis Andrius Bespalovas 2010-10-26 areštavo ieškovo turtą ir surašė turto aprašą. Šio aprašo 4 punkte yra aprašytas Muzikinis centras „Philips“ Console 60GB, inv. Nr. 016. Tai tas pats daiktas, dėl kurio pareikštas ieškinys. Atsižvelgiant į tokias naujai paaiškėjusias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas pateikė aiškiai žinomai nepagrįstą ieškinį, dėl ko jam turėtų būti skirta bauda.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad, priešingai nei teigia atsakovas, jokios panaudos sutarties tarp ieškovo ir atsakovo dėl apsauginių žaliuzių naudojimo nebuvo sudarytos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokios pasirašytos sutarties. Atsakovas savavališkai pasiėmė ieškovui priklausančias žaliuzes ir jas be ieškovo žinios naudojo savo namuose. Nepagrįstai skunde teigiama, kad teismas nevertino rašytinių įrodymų - 2008-11-07 ieškovo rašto, jog atsakovas su juo yra visiškai atsiskaitęs, bei ilgalaikio turto kortelės, pagal kurią turtas buvo naudojamas ieškovo. 2008-11-07 patvirtinimas buvo išduotas atsakovui, kaip bendrovės akcininkui, o ne kaip atleidžiamam darbuotojui, t. y. patvirtinta, kad jis, kaip akcininkas, yra atsiskaitęs su bendrove. Jame buvo patvirtinta, kad atsakovas, kaip bendrovės akcininkas, atsiskaitė su bendrove ir grąžino iš bendrovės paimtas paskolas. Taigi darytina išvada, kad atsakovo teiginiai, neva ieškovas atleidimo metu jokių pretenzijų atsakovui neturėjo, yra nepagrįsti. Atsakovas remiasi ilgalaikio turto kortele, kurioje nurodyta, jog apsauginės žaliuzės ieškovo buvo pradėtos naudoti 2007-11-05 nuo jų įsigijimo, ir šiam turtui buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas. Tačiau pagal UAB „Interselas“ ekonomikos direktoriaus pareiginių nuostatų 4.7 punktą, ekonomikos direktorius tvarko apskaitą ir sudaro ataskaitas apie ūkinę veiklą. UAB „Interselas“ apskaitos duomenys, kartu ir ilgalaikio turto kortelės, nelaikytini tinkamu įrodymu, kadangi už šios apskaitos tvarkymą buvo atsakingas pats atsakovas. Būtent jis davė nurodymus apskaityti bendrovėje turtą, skaičiuoti jo nusidėvėjimą, o pats šį turtą pasiėmė savo asmeninėms reikmėms. Be to, nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių kilusios audros, apsauginės žaliuzės buvo apgadintos, todėl atsitiktinė daikto žuvimo rizika negali būti perkelta nuo daikto savininko atsakovui, tačiau tokia nuostata taikytina sąžiningam daikto valdytojui. Šiuo atveju atsakovas apsaugines žaliuzes naudojo be ieškovo sutikimo. Kadangi jis pasiėmė naujas apsaugines žaliuzes, jis privalo kompensuoti visą jų vertę – 3 587,10 Lt, nepaisant nusidėvėjimo ar sugadinimo, esančio žalos priteisimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas, nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindą ieškovo UAB „Interselas“ ieškinį tenkinti iš dalies. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, padarytomis išvadomis, todėl jų nekartoja, pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Vienas iš ieškovo UAB „Interselas“ skundo argumentų, jog teismas nepagrįstai netaikė CK 2.87 str. ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių bendrovės įstatų, atsakovo darbo sutarties bei pareiginių nuostatų nustatė, kad atsakovas nebuvo nei ieškovo vadovas, nei ieškovo valdymo organo narys, t. y. jo darbinės teisės ir pareigos nustatytos darbo sutartimi ir 2007-01-03 ieškovo direktoriaus patvirtintais Ekonomikos direktoriaus pareiginiais nuostatais (t. 1, b. l. 7-10, 11-12), taip pat atsakovas nuo 2001-11-08 iki 2009-03-12 buvo ieškovo akcininkas, nuosavybės teise valdęs 50 ieškovo paprastųjų vardinių akcijų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas E. V. neturėjo bendrovėje kontrolinio akcininkų paketo, negalėjo vienasmeniškai priimti jokių sprendimų kaip akcininkas, buvo pavaldus administracijos vadovui, kuris ir yra atsakingas už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, kartu ir turto išsaugojimą.
Apelianto UAB „Interselas“ teigimu, teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovas neįrodė netekęs materialinių vertybių. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Iš ieškovo pateiktų ginčo materialinių vertybių apskaitos kortelių matyti, kad ieškovas savo buhalterinėje apskaitoje apskaito muzikinį centrą „Philips“, Console 60GB, remonto komplektą kaip ieškovo naudojamą bendrovės veikloje turtą, būtent skaičiuoja šio turto nusidėvėjimą, šių materialinių vertybių naudojimo bendrovės veikloje vietą. Iš liudytojos S. B. parodymų nustatyta, kad ginčo televizorius nebuvo įtrauktas į bendrovės ilgalaikio turto apskaitą ir kaip trumpalaikis turtas buvo nurašytas po 1-3 mėnesių (t. 1, b. l. 68-70, 96-99, 136). Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas užsiėmė viešbučių veikla, pirko viešbučiui skirtus daiktus, kartu ir televizorius. Atsakovas pagal pareiginius nuostatus turėjo teisę ieškovo vardu sudaryti ūkines ir finansines sutartis, todėl sudaręs sutartis dėl materialinių vertybių įgijimo nepažeidė savo kompetencijos. Atsakovas neneigė tokių sutarčių sudarymo, prekių gabenimo bendrovei faktų, tačiau nepripažino, jog ginčo materialinės vertybės, išskyrus apsaugines žaliuzes, buvo jam perduotos. Nors ieškovo teismui pateiktose ginčo materialinių vertybių ilgalaikio turto kortelėse atsakingu asmeniu įrašytas atsakovas, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokių įrašų pagrįstumą (prekių, išskyrus apsaugines žaliuzes, perdavimo, gavimo pasirašytinai ar kt.), ieškovas nepateikė. Kadangi byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo materialinės vertybės, išskyrus apsaugines žaliuzes, buvo atsakovui perduotos ar jo pasiimtos, o apklaustų liudytojų parodymai prieštarauja bylos rašytiniams įrodymams, todėl jų nepakanka būtinoms atsakovo materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygoms nustatyti. Pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina ir tai, kad inventorizacija pas ieškovą nebuvo atliekama jau nuo 2006 metų, kas nustatyta iš ieškovo atstovų paaiškinimų ir liudytojos S. B. parodymų. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Tačiau vadovaujantis 1999-06-03 Nr. 719 LR Vyriausybės nutarimo dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo 3 d., įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė jokių patvirtintų dokumentų dėl prekių trūkumo, inventorizacijos laiku neatliko, įmonė apskaitoje nurodė, kad prekės yra naudojamos bendrovės veikloje, skaičiavo nusidėvėjimą, į tai, kad teismas byloje pateiktus įrodymus vertino tinkamai pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), jų visumą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateiktas antstolio Andriaus Bespalovo 2010-10-26 turto aprašas (t. 2, b. l. 22-24), iš kurio matyti, kad būtent vienas iš ginčo daiktų – muzikinis centras „Philips“ Console 60GB yra aprašytas įmonėje.
Pats atsakovas pripažįsta, kad jis, pasirašydamas sąskaitoje - faktūroje bei 2007-11-16 žaliuzių sumontavimo darbų akte, yra gavęs ieškovo turtą – apsaugines žaliuzes, tai yra, kad į jo namus buvo nuvežtos ir sumontuotos apsauginės žaliuzės su elektros varikliu bei nuotoliniu valdymo pultu (t. 1, b. l. 20, 64). Tačiau apelianto E. V. teigimu, teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas apsaugines žaliuzes paėmė be ieškovo sutikimo, yra neteisingos, jos patvirtintos tik paties ieškovo atstovų paaiškinimais teisme. Priešingai šiam argumentui, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje tinkamai ir teisingai, pagal vidinį įsitikinimą, vertino įrodymų visetą ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nuo 2007-11-16 yra netekęs jam priklausančio turto – apsauginių žaliuzių, todėl ieškovui yra padaryta žala. Būtent atsakovas žalą ieškovui padarė neteisėtais veiksmais tuo metu, kai dirbo ieškovo ekonomikos direktoriumi. Žalos padarymas yra susijęs su jo darbine veikla, nes atsakovas pagal pareiginius nuostatus būdamas atsakingu už ūkinių sutarčių sudarymą ir jų vykdymą, materialinių išteklių panaudojimo tikslingumą, savo kompetencijos ribose sudaręs sutartį su UAB „Dextera“ dėl apsauginių žaliuzių įgijimo bei gavęs ieškovui priklausančias materialines vertybes, pažeisdamas darbines pareigas, apsaugines žaliuzes panaudojo savo reikmėms (DK 253 str. 8 p.). Apeliantas nurodo, kad jis pateikė teismui PVM sąskaitą – faktūrą, serija PEX Nr. 080332, iš kurios matyti, kad sugadintų apsauginių žaliuzių atsarginių dalių pirkimas bei žaliuzių remontas kainavo 1 890,99 Lt. Todėl šia suma turėjo būti sumažinta iš atsakovo priteisiama suma, net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatė, kad atsakovas žaliuzių negrąžino. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši apelianto nurodyta ir byloje pateikta sąskaita – faktūra (t. 1, b. l. 51) neįrodo, kad ji išrašyta būtent už tas pačias žaliuzes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui atlygintina žala sudaro pagal ieškovo teismui pateiktą ilgalaikio turto apyvartos kortelę užfiksuotą šio turto dabartinę likutinę vertę, atskaičius nusidėvėjimą – 1 571,07 Lt (t. 1, b. l. 70). Esant tokioms aplinkybėms, atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto UAB „Interselas“ argumentas, jog teismas netinkamai taikė DK 257 str. 3 d.
Atsakovo E. V. manymu, atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino tik 10,59 procentų ieškovo reikalavimų, o atsakovas advokatui sumokėjo 1 400 Lt, todėl jam iš ieškovo turėjo būti priteista 1 251,74 Lt advokato pagalbai. Priešingai tokiam argumentui, teismas, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi LR Teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, taip pat atsižvelgia į bylos sudėtingumą, apimtį, vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais.
Apeliacinės instancijos teismas apeliacinių skundų motyvus pripažįsta nepagrįstais ir teisiškai nereikšmingais, kad būtų pagrindas pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Apeliacinių skundų netenkinus, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese nepriteisiamos. Iš abiejų apeliantų lygiomis dalimis, t. y. po 2,00 Lt, priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Interselas“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 2,00 Lt (du litus) iš kiekvieno iš apeliantų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.