Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašymą prašo patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SDP13-1886 „Dėl piniginės socialinės paramos V. N.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių su prašymu-paraiška gauti piniginę socialinę paramą Nr. SP23-34396 (b. l. 22-27) už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SDP13-1886 „Dėl piniginės socialinės paramos V. N.“ būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas skirti atsisakyta, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T2-205 „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 31.3 punktu.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SDP13-1886 paliktas nepakeistu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 5 d.) (toliau - Įstatymas) ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T2-205 „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Pagal Įstatymo 5 straipsnį, piniginė socialinė parama apima socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Įstatymo 19 straipsnio 1 punktas numato, kad būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų bendrai gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems bendrai gyvenantiems asmenims, arba pagal gyvenamąją vietą deklaravusio ar būstą nuomojančio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie: 1) save ir bendrai gyvenančius asmenis; 2) veiklos pobūdį; 3) turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; 4) gaunamas pajamas; 5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Įstatymo 23 straipsnio 10 punkte ir Aprašo 31.3 punkte nustatyta, jog savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja.

2017 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės pranešimas (b. l. 28) patvirtina, jog 2001 m. liepos 9 d. pareiškėjas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas neginčija bei byloje esantis 2018 m. vasario 7 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (b. l. 29-32) patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), atlikus patikrinimą bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su pareiškėju gyvena jo patėvis B. F..

Nors pareiškėjas teigia, jog jo patėvis bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena panaudos teisinių santykių pagrindu, iš 2018 m. vasario 12 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto (b. l. 33-35) matyti, jog B. F. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), ir kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių su prašymu jam skirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.

Esant nustatytai aplinkybei, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) nedeklaravusiu ir nesančiu šio buto nuomininku asmeniu, vertintina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius pagrįstai 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SDP13-1886 atsisakė patenkinti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 21 d. prašymą.

Kadangi konstatuota, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SDP13-1886, yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. pažymos Nr. NTP-5-5429 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 53) matyti, jog pareiškėją teisme atstovavusio advokato užmokestis sudaro 91 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.