Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-09-11 · Byla Nr. N-444-1445-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-11
Bylos Nr.
N-444-1445-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1445/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutarties J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2008 m. sausio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 ir 2 dalis už tai, kad jis, 2007 m. liepos 17 d. vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu, eismo įvykio metu nežymiai sutrikdydamas kitų asmenų sveikatą ir apgadindamas abu automobilius. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 ir 172 punktų reikalavimus.

2008 m. sausio 29 d. Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimu J. R. už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 500 litų bauda, o už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 100 litų bauda. Galutinė jam paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgus į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo (atsakomybę lengvinanti aplinkybė) – 500 litų bauda.

Šalies argumentai

J. R. skundu prašė teismą nutarimą dėl administracinės nuobaudos jam paskyrimo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškino, kad tik įvažiavęs į sankryžą suprato, jog tai yra sankryža, kad toje vietoje ženklo, jog pagrindinis kelias sukasi, nebuvo. Važiuodamas tiesiai, pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį, todėl, vengdamas susidurti su vilkiku, pasuko automobilį į kairę, t.y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Pareiškėjo teigimu, jeigu būtų pastatyti reikalingi kelio ženklai, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Paaiškino, jog realiai įvertinti situacijos neleido ir geležinkelio tilto atrama bei pylimas, prasidedantis netoli važiuojamosios kelio dalies, kad posūkį užstojo tunelis, o prieš įvažiuojant į tunelį eismo krypties pasikeitimo ženklų nebuvo. Pareiškėjas pažymėjo, kad tuo keliu važiavo pirmą kartą, nors turi 28 metų vairavimo stažą, anksčiau už KET pažeidimą nebuvo baustas, dėl kito automobilio apgadinimo padarytą žalą atlygino. Jo manymu, dėl eismo įvykio prisiimti kaltę turi Kauno miesto savivaldybė, nepastačiusi reikiamų kelio ženklų. Nurodė abejojąs nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo masto nustatymu, nes buvo remtasi tik Kauno MUK pirminės apžiūros duomenimis. Pažymėjo, jog S. R. apžiūros duomenyse sužalojimų nenurodoma, minimos tik ligos, kuriomis ji sirgo iki autoįvykio. Be to, nukentėjusiosioms padaryti nežymūs, o ne lengvi sveikatos sutrikdymai, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį. Nurodė, jog skundžiamas nutarimas priimtas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams, todėl byla turi būti nutraukta. Teigė, jog buvo padaryti Baudžiamojo proceso kodekso 10, 44, 45, 82, 182, 183, 187 ir 196 straipsnių pažeidimai, taip pat pažeistos ATPK nuostatos, nes jis nebuvo supažindintas su bylos medžiaga, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu negalėjo ginti savo teisių, negalėjo duoti paaiškinimų, pateikti įrodymų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Marijampolės policijos komisariatas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad J. R. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, prokuratūros 2008 m. sausio 10 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 20-1-00779-07. Paaiškino, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą J. R. gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, sumokėjo jam paskirtą baudą, savo kaltę pripažino.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 9 d. nutartimi 2008 m. sausio 29 d. Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimą paliko nepakeistą.

Nukentėjusysis B. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam važiuojant krovininiu automobiliu, ties geležinkelio tiltu posūkyje iš priekio atvažiavęs automobilis staiga pasuko į kairę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su jo vairuota transporto priemone. Nukentėjusios S. R. ir J. K. prašė skundą tenkinti, nurodė, jog pretenzijų pareiškėjui neturi. Paaiškino, jog smūgis buvo netikėtas, todėl jos nieko nespėjo pastebėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, jog skundžiamas nutarimas priimtas, nutraukus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00779-07 ( b.l. 12). Kadangi Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo priimtas 2008 m. sausio 10 d., o skundžiamas nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo – 2008 m. sausio 29 d., teismo konstatavimu, ATPK 35 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas nebuvo praleistas.

Teismas konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kreipdamasis į teismą su skundu, pateikė visus jo nuomone reikšmingus įrodymus, dalyvaudamas teismo posėdyje, pasinaudojo teise duoti paaiškinimus, kitomis procesinėmis teisėmis, todėl klaidos, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant jo teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, buvo pašalintos (2007 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N18 -1403/2007). Pareiškėjo skundo argumentai dėl Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų įvertinti kaip išeinantys už jo skundo dėl administracinės nuobaudos ginčijimo ribų, todėl nenagrinėtini. Pažymėta, jog teismui nepateikta įrodymų, kad 2008 m. sausio 10 d. prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka būtų buvęs apskųstas, pakeistas ar panaikintas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jame nustatytomis aplinkybėmis.

Teismas įvertino KET 52, 53, 172 punktų nuostatas, konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 9), eismo įvykio vietos schema, kurią pasirašė abu eismo įvykio dalyviai (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00779-07, l.6), pirminiai eismo dalyvių paaiškinimai ir jų paaiškinimai teismo posėdžio metu, 2008 m. sausio 10 d. prokuratūros nutarime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. R., sankryžoje vairuodamas automobilį, pažeidė KET 52, 53, 172 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu. Iš eismo įvykio vietos schemos, kurios pareiškėjas neginčijo, fotolentelių (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00779-07, l. 7-8) nustatyta, jog išvažiavus iš tunelio, ties geležinkelio tiltu, kur pagrindinio kelio kryptis sukasi į dešinę, buvo įspėjamasis kelio ženklas (schemoje pažymėtas Nr. 3, atitinkantis KET 1-ame priede nurodytą Nr. 146), rodantis staigų krypties pasikeitimą į dešinę, šią aplinkybę patvirtino ir tyrusių įvykį pareigūnų A. M. bei E. P. paaiškinimai (b.l.42-43). Teismas konstatavo, jog pareiškėjas privalėjo atidžiai stebėti kelią, laikytis kelio ženklo reikalavimų, sulėtinti greitį prieš keisdamas kryptį, tačiau ženklo nepastebėjo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sukėlė eismo įvykį. Įvykio metu buvo sugadintas B. K. vairuotas krovininis automobilis „Renault Magnum“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o S. R., J. K., I. K. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, kuriuos patvirtina M.Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialistų išvados Nr.G 3546/07(02), G 3559/07(02), G-4133/07(02) (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00779-07, l. 21, 25, 30).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 127 straipsnio 1 dalies redakcija numatė administracinę atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, patvirtintos 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.V-298/158/A1-86 išskiria sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo medicininius kriterijus. Nors šiuo metu pagal galiojančius norminius aktus nėra termino „lengvas sužalojimas“, ekspertas R. V. nurodė, jog skirstant sutrikdymus pagal kriterijų „lengvas“ ir „sunkus“, I. K., J. K. ir S. R. padaryti pažeidimai atitiktų lengvus, todėl pareiškėjo argumentai, jog ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis pažeidimas jam negalėjo būti inkriminuotas, atmesti.

Teismas nusprendė, jog padaryti pažeidimai pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis kvalifikuoti teisingai, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą, nustatytose ribose, laikantis ATPK 30 bei 30² straipsnių reikalavimų, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu J. R. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį bei 2008 m. sausio 29 d. Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo savo kaltės niekada nepripažinęs, paskirtos baudos nesumokėjęs. Mano, kad administracinė nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Apeliantas nurodo, kad jis ne abejoja pirminės apžiūros duomenimis, o prieštarauja sąvokos „lengvas sužalojimas“ naudojimui. Sutinka, kad buvo padarytas „lengvas sveikatos sutrikdymas“. Apeliantas remiasi Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Teigia, kad ekspertas R. V. netinkamai aiškina sąvokas, o I. K. bei S. R. po eismo įvykio buvo tik ligų paūmėjimas (J. K. buvo veido patinimas, tačiau gydytis ambulatoriškai nereikėjo; nukentėjusioms buvo sukeltas fizinis skausmas ir šokas, tačiau jos neturėjo nedarbingumo pažymėjimo, neprarado bendro darbingumo). Apeliantas pažymi, jog B. K. teisme patvirtino, kad iki kelio darbų sankryžoje stovėjo ženklas „Pagrindinio kelio kryptis į dešinę“, kuris darbų eigoje buvo pašalintas. Nurodo, kad eismo įvykį mačiusių asmenų teigimu toje vietoje eismo įvykiai itin dažni. Apeliantas pažymi, jog Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarime Nr. 20-1-00779-07 nenurodoma, kad jis būtų pažeidęs kokio nors kelio ženklo reikalavimus. Paaiškina, jog važiavimo kryptį jis pakeitė, norėdamas išvengti dar skaudesnių pasekmių. Ženklų Nr. 146 ir Nr. 147 nurodo nepastebėjęs gal todėl, kad iš priekio skaisčiai švietė saulė. Teigia važiavęs tik apie 40 km/h greičiu, pažymi, kad policija jo vairuoto automobilio stabdymo kelio nematavo, o eismo įvykio vietos schema nubraižyta neprofesionaliai, nepažymint geležinkelio pylimo, kuris apsunkino matomumą. Nurodo, kad pagal jo paskaičiavimus susidūrimo buvo galima išvengti tik važiuojant apie 20 km/h greičiu. Teigia, kad su bylos medžiaga jis nebuvo laiku supažindintas, apie baudžiamosios bylos iškėlimą jo neinformavo, o administracinė nuobauda jam paskirta, pasibaigus įstatymo numatytam jos skyrimo terminui. Paaiškina, jog paskirta bauda sudaro daugiau kaip pusę jo gaunamos pensijos.

Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsilipimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, yra adekvati padarytam pažeidimui. Nurodo, kad J. R. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Atsiliepime pažymima, jog Kauno miesto apylinkės prokuratūros II-ojo NVT skyriaus prokurorė V. Š. konstatavo, kad eismo įvykis buvo dėl J. R. kaltės ir kad jis baustinas ATPK numatyta tvarka. Be to nurodoma, jog J. R., surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, taip pripažindamas, kad yra eismo įvykio kaltininkas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantui administracinė nuobauda skundžiamu teismo nutarimu paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis. ATPK 127 straipsnio 1 dalis (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) numatė, kad KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 iki 1000 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų <...>, o ATPK 127 straipsnio 2 dalis - kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.

Iš J. R. pasirašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 9) matyti, kad jis policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, nurodė besigailintis dėl padaryto pažeidimo (b.l. 9). Įvykio metu buvo apgadinta S. R. priklausanti transporto priemonė, I. K., S. R. bei J. K. sukelti sveikatos sutrikdymai įvertinti kaip nežymūs (M.Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialistų išvados Nr.G 3546/07(02), G 3559/07 (02), G-4133/07(02); ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00779-07, l. 21, 25, 30). 2008 m. sausio 10 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu Nr. 20-1-00779-07 ikiteisminis tyrimas dėl J. R. veiksmų nutrauktas, nustačius, jog dėl šių veiksmų kitų asmenų sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytų požymių, nepadaryta. Tačiau nutarime konstatuota, kad J. R. pažeidė KET 53, 172 punktų reikalavimus, todėl yra baustinas ATPK numatyta tvarka (b.l.12). Kadangi minėtas Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo priimtas 2008 m. sausio 10 d., o skundžiamas nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo – 2008 m. sausio 29 d., ATPK 35 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas.

Nors apeliantas teigia, kad eismo įvykis buvo dėl toje vietoje buvusių kelio ženklų, kurie turėtų būti pastatyti (įspėjančių, jog pagrindinio kelio kryptis keičiasi), iš eismo įvykio vietos plano, pateiktų fotonuotraukų ir kelio ženklų išsidėstymo schemos matyti, kad J. R. apie kelio krypties pasikeitimą įspėjo kairėje kelio pusėje buvęs ženklas Nr. 146. Apeliantas paaiškina šio ženklo galėjęs nepastebėti dėl iš priekio skaisčiai švietusios saulės, tačiau pažymėtina, jog pagal KET 140 punktą akinamas vairuotojas privalėjo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti. Konstatuotina, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai nuspręsta, jog J. R. buvo nepakankamai atsargus, pažeidė KET 53 ir 172 punktų reikalavimus. Pažymėtina, jog pagal KET 172 punktą jis privalėjo ne tik važiuoti neviršydamas leistino greičio, bet ir pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę bei krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Ekspertas J. V. teismo posėdyje paaiškino, jog I. K., S. R. bei J. K. po eismo įvykio nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai priskirtini prie lengvų sužalojimų. Eksperto paaiškinimais abejoti nenustatyta pagrindo, juos patvirtina ir Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr.261 patvirtintų Kūno sužalojimo sunkumo nustatymo teismo medicinos laikinųjų taisyklių (negalioja nuo 2003 m. birželio 28 d.) nuostatos (pastarųjų taisyklių 8.1 punkte buvo numatyta, jog lengvas kūno sužalojimas gali nesukelti jokio sveikatos sutrikimo).

Konstatuotina, jog ištyrus surinktus įrodymus, padaryta pagrįsta išvada, jog J. R. veika pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda jam paskirta teisėtai, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą, nustatytose ribose, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo. Todėl naikinti skundžiamą nutarimą, tenkinant apeliacinį skundą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius