Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-97-446/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-12-17
Bylos Nr.
1-97-446/2012
Teisminio proceso Nr.
1-82-2-00012-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
V. L., R. L.
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Laimonas Strauka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-97-446/2012Teisminio proceso Nr. 1-82-2-00012-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.10.; 2.1.3.1.; 2.3.6.4.4. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 17 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,nukentėjusiajam V. L.,gynėjui advokatui Laimonui Straukai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1968 m. gruodžio 17 d. Raseinių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, UAB „Jurgio baldai“ direktorius, individualios A. J. įmonės savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 2012-07-23 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėn., vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiosios R. L.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2009 m. lapkričio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), A. J. individualios įmonės pastato patalpose, pirmojo aukšto įvadinėje spintoje tyčia pažeidė ir tokiu būdu sugadino vandens įvado plastikinį vamzdį, dėl ko tekančiu vandeniu buvo užlietos A. J. individualios įmonės pastato rūsyje įrengtos V. L. individualios įmonės „L klubas“ patalpos, dėl ko sustabdyta įmonės veikla, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. L. 6591,43 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 12 d. iš pastato, esasnčio (duomenys neskelbtini), jis išėjo apie 16 val. 30 min. ar 16 val. 45 min. ir išvyko į namus Kretingoje. 17 val. patalpų valyti ateina valytoja, pastatą paprastai užrakindavo ir apsaugai priduodavo ūkvedys D. P.. Kas tą dieną įjungė apsaugos sistemą, jis negali pasakyti, ikiteisminio tyrimo metu tai nebuvo nustatinėjama, nors jis to ir reikalavęs. Jis vandens įvado plastikinio vamzdžio nepjovė, jo jokiais būdais nepažeidinėjo. Anksčiau yra buvusi vandentiekio avarija, tą patį vamzdį remontavo V. L. tėvas. Jis įsitikinęs, kad V. L. neteisėtai inicijavo šios baudžiamosios bylos iškėlimą, tikslu pakenkti jam, nes po santuokos nutraukimo su jo seserimi R. L. jų santykiai yra įtemti, tiek su R. L., tiek su V. L. piktuoju.

Nukentėjusysis V. L. parodė, kad jis yra individualios įmonės „L klubas“ savininkas. Kavinės patalpas (duomenys neskelbtini) esančiame pastate jis nuomavosi iš A. J. individualios įmonės. Jo ir A. J. santykiai pašlijo po A. J. ir jo sesers R. L. skyrybų. Ne kartą A. J. kenkė jų šeimai, buvo atjungęs vandens tiekimą kavinei, sugadinęs šildymo sistemą. 2009 m. lapkričio 12 d. tarp jo ir A. J. įvyko konfliktas katilinėje, apie 16 val A. J. išėjo iš katilinės, tą dieną daugiau jis A. J. nematė. Klubas tą vakarą dirbo iki 23-24 val. Vanduo vienoje iš klubo salių, kurioje buvo bilijardo stalas, buvo pastebėtas vėlai vakare, pasibaigus krepšinio varžybų transliacijai per televiziją. Vanduo tekėjo iš viršaus per sieną, buvo apsėmęs visas grindis, kiliminę dangą. Raktų nuo pastato pirmojo aukšto jis neturėjo, apie įvykį pranešė IĮ „Jurgučio baldai“ turto administratoriui, kurio įpareigotas ūkvedys D. P. atrakino pastato ir vandentiekio įvado spintos duris. Atidarius vandentiekio spintą akivaizdžiai matėsi įpjovimas vamzdyje, per kurį tekėjo vanduo. Jis atsinešė įrankius, nupjovė pažeistą vamzdžio dalį, kurią pateikė policijos pareigūnams, sutvarkė vamzdžio galą, kad nebėgtų vanduo.

Liudytoja R. L. parodė, kad apie tai, kad yra aplietos klubo patalpos, jai telefonu pranešė jos brolis V. L.. Atvykusi į vietą ji matė nupjautą vamzdį, iš kurio bėgo vanduo, matė apsemtą klubo salę, padėjo semti vandenį. A. J. – jos buvęs sutuoktinis, kuris kenkia ne tik jai, bet ir jos artimiesiems. Jis nuolat užsukdavo vandenį, užkimšdavo kanalizaciją. Jis nekartą yra sakęs, kad ,,viską pavers pelenais”. Ji įsitikinusi, kad A. J. nupjovė vandentiekio vamzdį, nes pastato raktus turėjo ir signalizacijos kodus žinojo tik jis ir D. P., tačiau su pastaruoju jos šeima nesusipykusi, todėl ji nemananti, kad jis tai būtų padaręs.

Liudytojas D. P. parodė, kad 2009 m. dirbo UAB ,,Jurgio baldai” ūkvedžiu. 2009 m. lapkričio 12 d. apie 18 val., valytojai išvalius patalpas, jis užrakino pastato, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir įjungė signalizaciją. Jokių vandens bėgimo požymių jis nepastebėjęs. Sienoje esanti vandentiekio įvado spinta iki šio įvykio nebuvo rakinama, jis ją atidarė pirštu, po šio įvykio, nusprendus administratoriui, buvo įdėtas užraktas. Tą dieną A. J. buvo darbe, iš darbo išvyko po pietų. Administratoriaus nurodymu jis atrakino duris ir įleido V. L. į pastatą, vamzdžio jis neapžiūrėjo, matė, kad įvado spintoje drėgna, tačiau balos nebuvo.

Liudytoja A. M.- P. parodė, kad ji dirbo UAB ,,Jurgio baldai”, 2009 m. lapkričio 12 d. ji nešė pareiškimą direktoriui A. J. dėl atleidimo iš darbo. Atėjusi prie pastato tarp 17-18 val. rado užrakintas duris. Per durų stiklą matė prie sienos kairėje pusėje tupintį A. J., ką jis ten darė, nematė. Ji pabeldė, tačiau A. J. durų jai neatidarė.

Liudytojas A. Č. parodė, kad jis kartu su R. L. atvažiavo prie pastato, kuriame yra įsikūręs V. L. klubas, po to, kai V. L. pranešė apie bėgantį vandenį į jo klubą. Pastato ir skydinės duris atrakino D. P.. Vandentiekio vamzdis buvo įpjautas įstrižai, pro jį tekėjo vanduo. Vamzdį sutvarkė Vaidas.

Liudytojas S. P. parodė, kad jis 2009 m. dirbo apsaugos firmoje ,,Tigro šuolis”, konkrečių aplinkybių, susijusių su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), 2009 m. lapkričio 12 d. neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu (98-99 b. l. 1 t.) jis parodė, kad gavus pranešimą apie tekantį vandenį į „L klubo“ patalpas, jis buvo nuvykęs prie minėto pastato, tačiau į pastato vidų nebuvo įėjęs.

Liudytoja M. G. parodė, kad ji dirbo pardavėja parduotuvėje, priklausančioje UAB „Laugena“, įsikūrusioje (duomenys neskelbtini) pastato pirmame aukšte. Vandentiekio mazgas yra prieš parduotuvę, kurioje ji dirba. Dažnai prie tos spintos, kur yra įvadas, ateidavo kaltinamasis, o ką jis ten daro, ji nematydavo.

Liudytojas A. I., Raseinių rajono PK tyrėjas, parodė, kad gavus pranešimą, kad yra aplietos „L klubo“ patalpos, jis nuvyko į vietą – (duomenys neskelbtini). Jam atvykus V. L. ir kiti asmenys jau buvo pastato viduje. Jis apžiūrėjo pastato ir įvado spintos duris, užraktai buvo nesugadinti, jokių įsilaužimo žymių nesimatė. Jis matė įpjautą vamzdį, nulietą vandeniu „L klubo“ salės sieną, telkšantį vandenį ant klubo grindų.

Liudytojas V. G., UAB „Tytus“ direktorius, A. J. IĮ bankroto administratorius, parodė, kad 2009 m. dviejų aukštų ir rūsio patalpos, esančios pastate (duomenys neskelbtini)., buvo nuomuojamos įvairioms įmonėms. Jam buvo žinoma, kad raktus nuo pastato pagrindinių įėjimo durų turėjo A. J. ir ūkvedys. Ar kas kitas turėjo šio pastato raktus, jam nebuvo žinoma, jis nesidomėjo. Apie užlietas V. L. nuomojamas patalpas jį informavo telefonu V. L.. Asmeniškai jis klubo patalpų neapžiūrėjo, apliejimo faktų nefiksavo.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto nuotraukose (16-23 b. l. t. 1) užfiksuota 2009 m. lapkričio 13 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir vandentiekio mazgo, esančio šio pastato pirmame aukšte, apžiūra, iš kurios matyti, kad pastato ir vandentiekio mazgo spintos durų užraktai nepažeisti, įsilaužimo pėdsakų nesimato.

Iš daiktų pateikimo protokolo (24 b. l. 1 t.) matyti, kad 2010 m. sausio 14 d. V. L. Kauno apskrities VPK Raseinių rajono PK pareigūnui pateikė plastikinį juodos spalvos vamzdžio galą, kurio ilgis 13 cm.

Specialisto išvadoje (31-32 b. l. 1 t.) nurodyta, kad atlikus trasologinį tyrimą nustatyta, kad tirti pateikto vamzdžio fragmento, kurį pristatė V. L., galai pažeisti mechaniškai: pjaunant ašmenis turinčiu įrankiu (-iais) (peiliu, rėžtuku, kaltu), pjovimo pėdsakas rastas tirti pateiktojo vamzdžio fragmento šone.

Specialistas R. Ž. teisme parodė, kad smalsumo vedamas nutarė patikrinti vamzdžio trapumą, įdėjo vamzdžio fragmentą į spaustuvus ir tuomet prasiveržė šoninis vamzdžio pažeidimas, kuris vizualiai apžiūrint nesimatė, vamzdžio šoninis pažeidimas padarytas pjovimo ašmenis turinčiu įrankiu.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad 2009 m. lapkričio 12 d. buvo aplietos V. L. individualios įmonės „L klubas“ nuomojamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) pastato rūsyje. Iš vandentiekio įvado spintoje esančio vamzdžio tekantį vandenį, juo aplietą sieną, ant klubo salės grindų telkšantį vandenį matė ne tik nukentėjusysis, jo artimi žmonės – sesuo, jos draugas, bet ir nesuinteresuoti šios bylos baigtimi liudytojai – policijos pareigūnas A. I., ūkvedžiu A. J. vadovaujamoje įmonėje dirbęs D. P.

Turto sugadinimas ar sunaikinimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus svetimas turtas, kiekvienu atveju turi būti nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20, 301 straipsnių nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti, teisėjo ar teismo, kurio žinioje yra konkreti baudžiamoji byla, pripažinti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad kaltinamasis A. J. tyčia pažeidė ir tokiu būdu sugadino vandens įvado plastikinį vamzdį, dėl ko tekančiu vandeniu buvo užlietos A. J. individualios įmonės pastato rūsyje įrengtos V. L. individualios įmonės „L klubas“ patalpos, dėl ko sustabdyta įmonės veikla, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. L. 6591,43 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. J. tai neigia, kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų kaltinamojo tvirtinimus, byloje nėra. Liudytojas D. P. patvirtino, kad jis 2009 m. lapkričio 12 d. paskutinis išėjo iš pastato, užrakino jo duris, įjungė apsaugos signalizaciją, kad A. J. iš darbo išvyko po pietų. Įrodymų byloje apie tai, kad apsaugos signalizacija po 18 val. būtų atjungęs A. J., nėra. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad tą dieną apie 16 val. vyko konfliktas tarp jo ir A. J., po ko jis tą dieną daugiau A. J. nematė. Liudytojos A. M.- P. parodymai, kad ji 2009 m. lapkričio 12 d. tarp 17-18 val. mačiusi tupintį A. J. prie vandentiekio įvado spintos, vertintini itin krtiškai. Jie prieštarauja D. P. parodymams, abejonių kelia jos tiksliai įsiminta ta diena, kai ji neprisimena žymiai reikšmingesnių jai datų - nuo kada iki kada dirbusi A. J. vadovaujamojoje įmonėje, kada atleista iš darbo. Įvykio vietos apžiūros metu jokie daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimti, sugadintas turtas neapžiūrėtas, nenustatyta sugadinto turto mastas, jokie turto matavimai ir skaičiavimai neatlikti. Pažeisto plastikinio vamzdžio poėmis baudžiamojo proceso kodekso normų nustatyta tvarka nepadarytas. Nukentėjusysis plastikinį juodos spalvos vamzdžio galą policijos pareigūnams pateikė tik 2010 m. sausio 14 d., t. y. praėjus dviems mėnesiams po įvykio. Nors nukentėjusysis parodė, kad policijos pareigūnui jis pateikė vamzdžio dalį, paimtą įvykio metu iš (duomenys neskelbtini) esančio pastato vandentiekio įvado spintos, tačiau neginčijamų įrodymų, kad ši vamzdžio dalis paimta būtent iš šio vandentiekio įvado, byloje nėra. Nukentėjusiojo V. L. tvirtinimas, kad dėl vandeniu aplietų jo įmonės nuomojamų patalpų kaltas A. J., paremtas spėjimais, pamąstymais, iš kaltinamojo ankstesnių veiksmų padarytomis išvadomis, tačiau tokie spėjimai nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Nepaneigta ir ta versija, kad vamzdis galėjo būti pažeistas daug anksčiau, atliekant bet kokius vandentiekio vamzdyno remonto darbus, tačiau vanduo pro nedidelį įpjovimą prasiveržė tik 2009 m. lapkričio 12 d. vakarą. Raktų nuo pagrindinio pastato įėjimo ir vandentiekio mazgo spintos durų turėjimas taip pat nėra įrodymas, kuris neabejotinai patvirtintų A. J. nusikalstamus veiksmus – tyčinį vandentiekio vamzdžio pažeidimą ir su tuo susijusias pasekmes – svetimo turto sugadinimą.

Taigi, darytina išvada, kad A. J. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Pripažinus, kad kaltinamojo A. J. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties, t. y. jį išteisinus BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, nukentėjusiojo V. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BKP 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

A. J. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

V. L. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė