Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Halinos Zaikauskaitės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Daliai Staugienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. Tadui Kelpšui, atsakovo atstovams Mantui Kubilinskui ir Renatai Kamaiškaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kabelių žuvis“ skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2006 10 04 sprendimo panaikinimo, atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, skundžiamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 11 20 sprendimas Nr. 2006/04-4R-286.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu NMA raštu pareiškėja informuojama, kad, NMA, atsižvelgusi į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, priėmė sprendimą dėl pareiškėjos 2005 06 15 pateiktos Paraiškos (reg. Nr. 5-1003549321-A1-1) tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti (b.l.9).

Rašte nurodoma, kad paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2004 11 03 įsakymu Nr. 3D-598, ir Kaimo plėtros 2004 – 2006 metų plano priemonės „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ administravimo taisyklėmis (MPŪV taisyklės), patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2004 07 16 įsakymu Nr. 3D-430.

Raštu primenama, kad pareiškėja ŽŪM raštu buvo informuota, jog deklaruojamas PD-1 yra buvusiame vandens plote, kuris šiuo metu žuvininkystei nenaudojamas. Nurodoma, kad vadovaujantis LRV 2001 07 03 nutarimu Nr. 826 „Dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių sąrašo ir plotų patvirtinimo“ pareiškėjos nurodytame plote nėra žemės ūkio naudmenų, kurias pareiškėja gali deklaruoti.

NMA raštu paaiškina, kad atlikus paraiškos duomenų sutikrinimą, nustatyta, jog deklaruoti plotai nėra žemės ūkio naudmenos, už kurias galima mokėti tiesiogines išmokas.

Dėl to parama pagal MPŪV taisyklių 5.3 punktą negali būti teikiama.

Nesutinka, kad galima vadovautis 2006 07 21 pažymėjimu apie nekilnojamąjį turtą, nes apskritis iki 2006 m. liepos mėnesio uždelsė pakeisti žemės sklypų paskirtį.

Mano, kad ta aplinkybė jog deklaruoti sklypai įrašyti Vyriausybės 2001 07 03 nutarimu Nr. 826 patvirtintuose plotuose kaip žuvininkystės tvenkinių plotas, nėra kliūtis deklaruoti buvusius vandens tvenkinius kaip juodą pūdymą, t.y. žemės ūkio paskirties naudmenomis.

Paaiškina, kad 2004 m. vasario mėnesį pareiškėja kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių prašydama pakeisti suartų laukų kadastrinius duomenis, pakeičiant žemės naudojimo tikslinę paskirtį į žemės ūkio. 2005 04 29 pareiškėja patikslino kai kuriuos žemės sklypo duomenis ir pakartotinai prašė viršininko administracijos pakeisti žemės sklypo kadastrinius duomenis. Toks prašymas pagal Vyriausybės nutarimu nustatytą tvarką turėjo būti išnagrinėtas per 15 dienų ir 10 dienų nuo dokumentų gavimo dienos. Tačiau žemės tikslinės paskirties pakeitimas buvo atliktas tik 2006 07 20, taigi uždelsta buvo tik dėl valstybės institucijų veiksmų. Vadovaujasi Taisyklių 46 p., kuris numato, kad teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios.

Vadovaujasi MPŪV Taisyklių 5.3 punktu, kuris numato, kad žemės ūkio veiklos subjektas privalo deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Pareiškėja vykdė šį Taisyklių punktą. Traktuoja nurodytas aplinkybes kaip force majeure, apie kurias sakoma Taisyklių 29 p..

Paaiškina, kad dėl išdėstytų aplinkybių NMA neturėjo teisės taikyti sankcijų pareiškėjai ir nemokėti priklausančių tiesioginių išmokų.

Nesutinka su VAGK argumentais, kad pati pareiškėja pažeidė Taisyklių 46 p. ir per 10 darbo dienų nepranešė apie nurodytas aplinkybes NMA. Mano, kad Taisyklės už šio reikalavimo nevykdymą nenumato sankcijų taikymo. Be to, teigia, kad NMA buvo žinomos nurodytos aplinkybės, nes vyko susirašinėjimas, Agentūra buvo informuota žodžiu.

Mano, kad NMA pritaikytos sankcijos akivaizdžiai neadekvačios pareiškėjos veiklai. NMA taikė ypač griežtą sankciją, kuri neatitinka pažeidimo sunkumo.

Nesutinka su NMA motyvais, kad pareiškėjos deklaruotos naudmenos 2003 06 30 dienai nebuvo geros agrarinės būklės (GAAB).

NMA galėjo pasinaudoti ir savo teise surengti pareiškėjos deklaruotų laukų patikrą jų buvimo vietoje ir taip įsitikinti naudmenų atitikimu reikalavimams. Tik nustačiusi pažeidimus, NMA galėtų taikyti sankcijas. VAGK šių aplinkybių nevertino.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Paaiškina, kad UAB „Kabelių žuvis“ 2005 06 15 Varėnos rajono savivaldybei pateikė Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti. Paraiškoje deklaravo 162,11 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir teikiama parama pagal Kaimo plėtros 2004 – 2006 m. plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“. Pagal nustatytas procedūras atlikus Paraiškos duomenų patikrą nustatyta, kad deklaruotos ne žemės ūkio naudmenos, už kurias galima gauti tiesiogines išmokas.

Prieš pateikdama paraišką, pareiškėja 2005 03 30 raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir į NMA su prašymu atsakyti, ar gali šiais metais deklaruoti juodąjį pūdymą ir pasėlius žemės paskirties buvusiame vandenų plote, kadangi vandenų plotas žuvininkystei jau nebenaudojamas.

Ministerija 2005 04 20 raštu Nr. 2D-(12.17)-1781 informavo pareiškėją, kad tiesioginės išmokos mokamos vadovaujantis 2003 09 29 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, nustačius bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams. Reikalaujama deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus, kurie 2003 06 30 buvo geros agrarinės būklės. Žemės ūkio naudmenas sudaro: ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos. Taip pat pareiškėja buvo informuota, kad deklaruojamas juodasis pūdymas yra buvusiame vandenų plote, kuris šiuo metu žuvininkystei nenaudojamas. Buvo nurodytas 2001 07 03 Vyriausybės nutarimas Nr. 826, pagal kurį pareiškėjos teritorijoje nėra žemės ūkio naudmenų, kurias galima deklaruoti. Deklaruoti buvusį vandens telkinį kaip juodąjį pūdymą pareiškėja negali, nes tai prieštarautų Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms.

NMA, atsakydama į pareiškėjos 2005 03 30 raštą, 2005 04 26 raštu informavo, kad išmokas galima gauti tik už tas žemės ūkio naudmenas, kurios 2003 06 30 buvo geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) nepaisant to, ar minėtą dieną jos buvo naudojamos gamybai ar ne. Ministerija 2005 12 05 raštu Nr. 2D-(12.17)-5613 informavo NMA, kad tiesioginės išmokos mokamos už deklaruotas GAAB žemės ūkio naudmenas ir pasėlius.

Naudojamas žemės ūkio naudmenų plotas – visas plotas, kurį užima dirbama žemė, daugiametės pievos ir ganyklos, daugiamečiai sodų ir uogynų plotai ir asmeninio naudojimo daržai, kaip nustatyta Europos Komisijos statistikos (EUROSTAT) tikslais. Pagal EUROSTAT apibrėžimus, žvyro ir klintmilčių karjerai priklauso „Kitai žemei“, kuriai priskiriamos ir nenaudojamos žemės ūkio naudmenos (žemės ūkio paskirties žemė, kurioje daugiau neūkininkaujama dėl ekonominių, socialinių ar kitų priežasčių ir kuri nenaudojama sėjomainos sistemoje) ir pastatais, sodybų kiemais, takais, tvenkiniais, karjerais, nederlingais plotais, uolomis ir t.t. užimta žemė.

Paaiškina, kad pareiškėja nuo pat pradžių neturėjo teisės į tiesiogines išmokas ir netgi neturėjo teisės kreiptis dėl jų, todėl, Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklių 46 punktas neturėtų būti taikomas. Pareiškėja apie tai buvo įspėta ministerijos ir NMA raštais, todėl negali vadovautis teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais. Paaiškina, kad faktas, jog pareiškėja kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės paskirties keitimo, dar nesuteikia teisės gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas, kadangi šios naudmenos tuo metu dar nebuvo įteisintos. Taisyklių 51 punkte nustatyta, kad už paraiškoje ir kartu pateiktuose dokumentuose esančių duomenų tikrumą atsako pareiškėjai. Pareiškėja pateikė NMA paraišką, nurodydama, kad joje pateikti duomenys yra teisingi, ir prie paraiškos nepridėjo įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, nurodytas Taisyklių 46 p. Todėl NMA neturėjo pagrindo taikyti šį punktą.

Remiasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., 4 str., 6 str. 1 d. 6 p. ir teigia, kad pareiškėja deklaravo žemę, kuri buvo vandens telkinių žemė.

Teigia, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tiek tiesioginės, tiek kompensacinės išmokos už deklaruotą žemę negali būti mokamos, kadangi tai prieštarautų išmokų mokėjimo tikslui ir paskirčiai, nustatytiems Taisyklių 2 bei 5 punktuose ir Mažiau palankių ūkininkauti vietovių ir vietovių su aplinkosaugos apribojimais administravimo taisyklių, patvirtintų ŽŪM 2004 07 16 įsakymu Nr. 3D-430, 6 bei 5.3 punktuose.

Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepimo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad skundas netenkinamas.

Šio ginčo dalykas yra Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2006 10 04 sprendimo Nr. BR6-(11.13)-13282, kuriuo NMA atsisakė skirti pareiškėjai paramą už 2005 m. deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėja 2005 06 15 teikė paraišką tiesioginėms išmokoms gauti už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei tuo pačiu paraišką pagal priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosauginiais apribojimais“, užpildydama tam skirtą priedą (vadovaujantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, pareiškėja siekė gauti ir kompensacines išmokas).

Skundžiamu NMA sprendimu buvo netenkinta pareiškėjos UAB „Kabelių žuvis“ 2005 06 15 paraiška tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti ir kompensacinėms išmokoms gauti pagal minėtą priemonę (b.l. 10-13).

Sprendimą neteikti paramos pareiškėja skundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2006 11 20 sprendimu Nr. 2006/04-4R-286 atmetė pareiškėjos skundą dėl NMA sprendimo panaikinimo.

Pildydama 2006 06 15 paraišką, pareiškėja pasirašė įsipareigojimą pareikšdama, kad žino, jog tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus galima prašyti tik už tą naudojamą žemės ūkio naudmenų dalį, kuri 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės būklės, neatsižvelgiant į tai, ar ji minėtą dieną buvo naudojama gamybai ar ne. Tiesioginėms išmokoms gauti pareiškėja deklaravo 162,11 ha žemės ūkio naudmenų plotą. Pagal kartu su paraiška pateiktus NMA dokumentus paaiškėjo, kad deklaruota žemė iš viso nepriskirtina žemės ūkio naudmenoms, už kurias mokamos tiesioginės išmokos. Tiesioginės išmokos mokamos pagal Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, parama teikiama pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“. Ši priemonė administruojama pagal Žemės ūkio ministro 2004 07 16 įsakymu Nr. 3D-430 patvirtintas Administravimo taisykles (yra vėlesnių pakeitimų) bei teikiama vadovaujantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi.

Tiesioginės išmokos administruojamos vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2004 11 03 įsakymu Nr. 3D-598 patvirtintomis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklėmis (Administravimo ir kontrolės taisyklės). Šių taisyklių I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ 3 punkte nustatyta, kad parama, teikiama subjektams pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ bei kitas minėto plano priemones, administruojama atskiru ministro įsakymu nustatyta tvarka.

Patvirtinti tokias taisykles Žemės ūkio ministeriją įpareigojo tiek Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, tiek Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 9 straipsnis, kurio 1 dalyje pasakyta, kad siekiant palaikyti žemės ūkio veiklos subjektų pajamų lygį ar kompensuoti pajamų netekimą, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka žemės ūkio veiklos subjektams mokamos tiesioginės ar kompensacinės išmokos, o 4 dalyje nustatyta, kad tiesiogines ir kompensacines išmokas administruoja Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

2004 07 16 įsakymu Nr. 3D-430 patvirtintų Administravimo taisyklių II skyriuje „Pareiškėjų tinkamumo kriterijai“ 5.7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio veiklos subjekto žemė turi būti geros agrarinės būklės. Administravimo ir kontrolės taisyklių 8 punkte išaiškinama geros agrarinės būklės žemės ūkio naudmenų, už kurias galima gauti išmokas, sąvoka – tai tos žemės ūkio naudmenos, kurios 2003 06 30 buvo geros agrarinės būklės, nepaisant to, ar minėtą dieną jos buvo naudojamos gamybai, ar ne. Pirmiau minėta, kad tokį perspėjimą pareiškėja pasirašė ir pildydama paraišką. Taigi dar iki 2003 06 30 datos, tokios žemės turėjo būti nustatyta tvarka įregistruotos kaip žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma skirti tiesiogines išmokas – ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos, o taip pat pasėliai.

Pareiškėja neneigia, kad deklaravo buvusių tvenkinių žemę, kuri jokiuose dokumentuose nebuvo įforminta kaip žemės ūkio naudmenos (ariamoji žemė ir t.t.) ir pasėliai. Tokius duomenis pareiškėja pateikė NMA kartu su 2005 03 30 paklausimu, ar galės deklaruoti juodąjį pūdymą ir pasėlius buvusiame vandenų plote. Prie prašymo duoti paaiškinimą pareiškėja pateikė 2005 03 29 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, veiklos pobūdis – žuvininkystei. Į šį paklausimą pareiškėja gavo atsakymus iš NMA, 2005 04 26 raštas Nr. BR6-(11.13)-2560 (VAGK byla, l. 36-37), iš Žemės ūkio ministerijos 2005 04 20 raštas Nr. 2D-(12.17)-1781 (VAGK byla, b.l. 8).

Šiais raštais pareiškėjai suteikta informacija, kad tiesioginės išmokos mokamos vadovaujantis 2003 09 29 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 bei Administravimo ir kontrolės taisyklėmis (patvirtintos ŽŪM 2004 11 03 įsakymu), paaiškinama, kad išmokas galima gauti tik už tas žemės ūkio naudmenas, kurios 2003 06 30 buvo geros agrarinės būklės, nepaisant, ar minėtą dieną jos buvo naudojamos gamybai, ar ne. NMA atsakyme buvo paaiškinta, jog Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, remdamasis NMA pateiktais patikros vietoje duomenimis, užtikrina pasėlių laukų blokų duomenų bazės tikslinimą, išskirdamas žemės ūkio naudmenų, kurios 2003 06 30 nebuvo geros agrarinės būklės, plotus. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad pateiktame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta žemė negali būti laikoma geros agrarinė būklės žeme.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad NMA negalėjo vadovautis VĮ „Registrų centro“ duomenimis. LR Vyriausybės 2002 08 27 nutarimu „Dėl LR žemės ūkio ir kaimo verslo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ Nr. 1351 patvirtintuose LR žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatuose įtvirtinta, kad registre tvarkomi ir kaupiami objekto registravimo duomenys, nurodomas duomenų sąrašas, tame tarpe numatyta ir Nekilnojamojo turto registro duomenų kaupimas (redakcija galiojusi 2004 06 10 -2006 04 11, punktas 18.2.16), Nuostatų 50 punkte (minėta redakcija) taip pat numatyta, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras gauna duomenis iš Nekilnojamojo turto registro. Tos pačios nuostatos yra ir šiuo metu galiojančiuose Nuostatuose. Pastebėtina, kad nei pareiškėja nei NMA nekėlė klausimo dėl Administravimo ir kontrolės taisyklių 6 punkte nustatyto reikalavimo, kad pareiškėjo valda turi būti įregistruota ir LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre, kuriame registruojami išsamūs duomenys apie žemės ūkio naudmenas. Būtent šio registro duomenys turėtų būti pagrindu spręsti apie žemės ūkio naudmenų rūšį.

Pati pareiškėja pripažįsta, kad tiek 2005 03 29 nekilnojamojo turto registro išraše, tiek 2006 07 21 pažymėjime apie nekilnojamojo daikto įregistravimą nebuvo duomenų, jog pareiškėja valdo tos rūšies žemės ūkio naudmenas, už kurias ji siekė gauti tiesiogines ir kompensacines išmokas. Pareiškėja pagrįstai teigia, kad ne vien Nekilnojamojo turto registro duomenys parodo, ar žemės ūkio naudmenos tinkamos žemės ūkio produkcijai gaminti, tačiau pareiškėjos pareiga buvo teikiant paraišką išmokoms gauti kartu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad deklaruotos naudmenos atitinka reikalavimus, keliamus tos rūšies tiesioginėms ir kompensacinėms išmokoms gauti.

Administravimo ir kontrolės taisyklių 51 punkte ir Administravimo taisyklių 30 punkte nustatyta pareiga pareiškėjams teikti teisingus duomenis. Pareiškėja nepagrįstai šią pareigą perkelia NMA, kadangi Agentūra tėra kontroliuojanti bei administruojanti paraiškas institucija, kuriai nepavesta rinkti duomenis apie žemės ūkio naudmenų pobūdį kiekvienam pareiškėjui. Administravimo ir kontrolės taisyklių II skyriuje nustatyti reikalavimai išmokoms gauti, Administravimo taisyklės nustatė pareiškėjų tinkamumo kriterijus (II skyrius). Kartu šios taisyklės nustatė pareiškėjams pareigą teikti dokumentus. Akivaizdu, jog dokumentai turi būti teikiami tam, kad paramos teikimą administruojanti institucija galėtų nustatyti, ar parama gali būti skiriama. Pareiškėja be pagrindo teigia, kad NMA, kuriai kilo abejonių, ar deklaruotos 162,11 ha naudmenos yra priskirtinos žemės ūkio naudmenoms, galėjo atlikti patikrinimą vietoje. Administravimo ir kontrolės taisyklių 31 punkte, Administravimo taisyklių 21 punkte numatyta, kad Agentūra pareiškėjus patikrai atrenka atsitiktiniu bei rizikos analizės būdu, gali būti skiriamos užsakomosios patikros, t.y. taisyklės nenustato Agentūrai pareigos kiekvieną kartą, jeigu pateikti duomenys kelia abejonių, atlikti patikrą vietoje. Šiuo atveju pagal pateiktus duomenis abejonės ir negalėjo kilti, nes pareiškėja iš esmės deklaravo tvenkinių žemę, o ne žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ar juodojo pūdymo plotus.

Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad NMA negalėjo remtis LR Vyriausybės 2001 07 03 nutarimu Nr. 826 „Dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių sąrašo ir plotų patvirtinimo“. Pareiškėja pati pripažįsta, kad jos laukai (kuriuos ji deklaravo) yra šiuo nutarimu priskirti vandens tvenkiniams. Pareiškėjai nepateikus duomenų iki paraiškos svarstymo datos, kad yra kitaip, NMA galėjo remtis ir šiuo Vyriausybės nutarimu.

Pareiškėjos paaiškinimai dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos veiksmų keičiant suartų laukų kadastrinius duomenis ir žemės naudojimo tikslinę paskirtį į žemės ūkio ir tai, kad pakeitimas buvo atliktas tik 2006 07 20, negali būti pagrindu keisti NMA sprendimą. Pareiškėjos veiksmai, keičiant žemės naudojimo tikslinę paskirtį, priklausė tik nuo pareiškėjos valios. Pati pareiškėja pripažįsta, kad dėl paskirties keitimo kreipėsi tik 2004 m. vasario mėnesį, kad vėliau kreipėsi pakartotinai, nes, kaip matyti iš skundo, pati pareiškėja pateikė netikslius duomenis. Pareiškėjai žinomi Vyriausybės 2004 10 13 nutarimu nustatyti tokių prašymų nagrinėjimo terminai, tačiau pareiškėja niekaip nereagavo į tai, kad šių terminų nesilaikoma.

Šiuo atveju, kadangi pareiškėjos deklaruotos žemės naudmenos iš viso neatitiko reikalavimų, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad turėjo būti taikomos Administravimo ir kontrolės taisyklių 46 punkto bei Administravimo taisyklių 29 punkto nuostatos. Pastarojo punkto nuostatos bet kuriuo atveju negali būti taikomos, nes Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, 40 straipsnyje yra išaiškinta, kas gali būti laikoma force majeure ar išimtinėmis aplinkybėmis - tai ūkininko mirtis, ilgalaikė ūkininko profesinė negalia, didelė stichinė nelaimė, padariusi rimtą poveikį valdos žemės ūkio paskirties žemei, valdos fermų sunaikinimas dėl nelaimingo atsitikimo, visų ūkininko gyvulių ar jų dalies epizootinės ligos. Pareiškėjos nurodytos problemos dėl žemės paskirties keitimo administracine tvarka niekaip negali būti pripažintos force majeure ar išimtinėmis aplinkybėmis.

Teismas sutinka su VAGK sprendimo motyvais dėl dyzelino kuro naudojimo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad skundžiamas NMA sprendimas neskirti paramos yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atmesti pareiškėjos UAB „Kabelių žuvis“ skundą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.