Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas), Danutės Giačaitės ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 95-122 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 159 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2005 m. spalio 20 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 20 d. Nutarime nurodyta neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 3 metai 4 mėnesiai 6 dienos.Komisija 2017 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 95-122 nutarė taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis A. K. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kuri šiuo metu sudarytų pagrindą manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis A. K. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde jis teigia, kad apylinkės teismas klaidingai nurodė, jog anksčiau jis buvo teistas ir tai įtakos elgesiui nepadarė, nes ir toliau darė nusikalstamas veikas. Pažymi, kad teisiamas jis buvo už kitas nusikalstamas veikas, kurias padarė dar iki šio nusikaltimo, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, atkreipia dėmesį, kad jis nors ir atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau įstatymas numato galimybę taikyti lygtinį paleidimą ir tokiu atveju, todėl nei nusikaltimo sunkumas, nei pavojingumas visuomenei – neturėtų būti vertinamas, kadangi atspindi praeities klaidas, o ne jo elgesį pataisos namuose, kas turi būti vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistasis nurodo, kad nepagrįstai vertinti ir jo nusižengimai pataisos namuose, kadangi akivaizdu, jog intensyviausiai pažeidimus darė vos atvykęs į pataisos įstaigą, įtakotas jauno amžiaus, klaidingų įsitikinimų ir kitų nuteistųjų. Bausmės laikas ir amžius jo elgesį pakeitė – dabar jis dirba pataisos amuose, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, renginiuose, skatintas 7 kartus, perkeltas į lengvąją grupę.Skunde nuteistasis pažymi, kad Komisija, kuri nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą, yra kompetentinga, sudaryta iš didelę patirtį su nuteistaisiais turinčių asmenų, kurie teikią realią situaciją atitinkančią medžiagą ir teisiškai tvarkingus dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad jau penktą kartą yra netenkinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu, nors remiamasi tais pačiais argumentais, aplinkybėmis, kurios yra nekintamos, neatspindinčios realios situacijos.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. K. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 35 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir pats nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, t.y. 35 balai. Tačiau aplinkybę, kad nuteistojo pažanga nėra akivaizdi ir pakankama lygtinio paleidimo taikymui A. K. atžvilgiu pagrindžia tai, kad toks pats pakartotinės nusikalstamos elgesio rizikos įvertinimo balas nustatytas ir ankstesniuose Komisijos svarstymuose dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam A. K. (Komisijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas Nr. 95-192 bei 2017 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 95-9). Bylos duomenys patvirtina, kad jau kurį laiką A. K. savo elgesį kreipia teigiama linkme, kas jau buvo įvertina jį perkeliant į lengvąją grupę taip sušvelninant jo teisinę padėtį. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad iš pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metu nustatytų 35 balų 5 yra dinaminiai, kuriuos savo teigiamu elgesiu ir mąstymu, nuteistasis gali pakeisti. Visa, kas išdėstyta, teismui sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.