Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Instita“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Instita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Instita“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ 211 774,64 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.Šio reikalavimo įvykdymui užtikrinti, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą. Nurodė, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovė, nepaisydama įsiteisėjusiu teismo sprendimu neteisėtais pripažintų sprendimų vykdant viešąjį pirkimą, jų nepanaikino ir viešojo pirkimo sutarties su ieškove nesudarė, net neapmokėjo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Teismas nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, tačiau ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstas labiau deklaratyviais teiginiais, nepateikta jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, apie turimas skolas, išieškojimus ir pan. Atsakovė vykdo ūkinę veiklą, gauna pajamų, teikia visuomenei reikalingas kasdienes paslaugas, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali šią veiklą sutrikdyti, viešo intereso apsaugos principas leidžia netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Instita“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas nevertino tarp šalių kilusio ginčo pobūdžio, atsakovės elgesio, aplinkybių, iš kurių kilo ginčas, reikalavimo sumos dydžio, neatsižvelgė į būtinumą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovės specifinė veikla negali eliminuoti realios grėsmės dėl teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar neįvykdymo. Tai, kad atsakovės veikla yra susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, savaime nereiškia, jog atsakovės interesas yra svarbesnis. Atsakovė yra privatus juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – pelno siekimas. Šiuo atveju abiejų šalių veikla yra ūkinio komercinio pobūdžio, t. y. šalys yra lygios. Teismas, spręsdamas, kad lėšų areštas gali sutrikdyti atsakovės veiklą, turėjo areštuoti kitą atsakovės turtą, kuris neapsunkintų atsakovės veiklos.Atsakovė dar neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, 2017 m. kovo 8 d. sudarė pirkimo sutartį su UAB „Edrija“. Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu pripažinus atsakovės 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimus neteisėtais, atsakovė jų nenaikino ir sutarties su UAB „Edrija“ nenutraukė, taip apsunkindama ieškovės galimybes gauti pelną iš pirkimo sutarties. Toks atsakovės elgesys pažeidžia ne tik viešąjį interesą, bet ir prieštarauja sąžiningai verslo praktikai.Akivaizdu, jog 211 774,64 Eur reikalavimo suma ieškovei nebus išmokėta iš karto, o atsakovė, tikėtina, iki bylos išnagrinėjimo teisme gali mėginti nuslėpti savo pinigines lėšas ir (ar) turtą. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, dalis atsakovės nekilnojamojo turto yra įkeista. Nėra garantijos, kad atsakovė neprisiims dar didesnių prievolių, dėl ko būtų įkeičiama reikšminga dalis atsakovei priklausančio turto ar įkeičiamos atsakovės sąskaitos tam, kad periodiškai būtų atliekami mokėjimai kitam kreditoriui. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė atsidurtų geresnėje padėtyje, nes ieškovės reikalavimas lieka neužtikrintas, o atsakovei sudaromos galimybės toliau ignoruoti ieškovės teises ir teisėtus interesus.Teismų praktikoje pažymėta, jog vien faktas, kad atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jam gali sukelti nuostolius, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo – pažeidimo (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).Atsakovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsikerta šiais argumentais:Ieškovės ieškinys yra prima facie (preliminariai) nepagrįstas (CPK 144 str. 1 d.). Ieškovė neįrodo būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ir nepagrindžia Perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų bei tariamos žalos atsiradimo priežastinio ryšio (CK 6.246–6.249 str.). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. civilinėje byloje Nr. e2A-729-381/2017 priimtame sprendime nebuvo konstatuota, kad Tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas, kas reiškia, jog nėra objektyviai tikėtina, kad viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta su ieškove. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje dėl Konkurso rezultatų nusprendė palikti galioti sudarytą viešojo pirkimo sutartį ir jos nepripažino negaliojančia.Pagal naujausią teismų praktiką, vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovė gali mėginti nuslėpti savo pinigines lėšas / turtą. Ieškovė jokiais objektyviais duomenimis neįrodė galimo atsakovės nesąžiningumo. Pagal atsakovės 2016 m. balansą, atsakovės finansinė padėtis yra gera, atsakovė turi pakankamai ilgalaikio ir trumpalaikio turto, įkeista yra tik dalis atsakovės turto. Metinis įmonės nepaskirstytas pelnas net keturis kartus viršija prašomą priteisti sumą.Atsakovė yra bendrovė, tiekianti geriamąjį vandenį, surenkanti bei sutvarkanti nuotekas, eksploatuojanti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus ir su veikla susijusią įrangą Panevėžyje, jo priemiesčiuose bei dalyje Panevėžio rajono. Tenkinus ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, akivaizdu, kad būtų pažeistas viešasis interesas. Tokio dydžio sumos „įšaldymas“ nepagrįstai didintų veiklos kaštus ir galėtų turėti įtakos viešųjų paslaugų teikimo kainai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Hipotekos registro išrašą, kuriuo ginčija teismo išvadą, kad atsakovei ieškinio suma nėra didelė. Atsakovė kartu su atsiliepimu taip pat pateikė naują įrodymą – 2016 m. gruodžio 31 d. balansą. Šie įrodymai reikšmingi sprendžiant ginčo klausimą, šalys su jais yra susipažinusios, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtus naujus įrodymus priima (CPK 314 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik kai yra šios dvi sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas šioje byloje 2017 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą ieškovės UAB „Instita“ ieškinį atmesti. Šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka, tačiau toks teismo sprendimas iš esmės paneigia skundžiamoje nutartyje nurodytą išvadą dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo.Atmestini ir apeliantės argumentai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, tokio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.Apeliantė remiasi teismų praktikos suformuota prezumpcija, kad turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tai yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės, jog sprendimas gali būti neįvykdytas. Kiekvienu atveju sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes. Šiuo atveju, kaip matyti iš atsakovės 2016 m. gruodžio 31 d. balanso, atsakovės turto vertė viršija 62 mln. Eur., vien piniginių lėšų atsakovė turi virš 1 mln. Eur, nepaskirstytas pelnas viršija prašomą priteisti sumą keturis kartus, todėl net ir ta aplinkybė, kad dalis atsakovės nekilnojamojo turto yra įkeista, nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga ir vėliau gali dar pablogėti, ir todėl kyla grėsmė, kad apeliacinės instancijos teismo galutinis sprendimas, jei bus priimtas ieškovės naudai, gali likti neįvykdytas.Kaip nurodė pati apeliantė, atsakovės pagrindinė akcininkė yra Panevėžio miesto savivaldybė. Atsakovė teikia viešąsias paslaugas (geriamo vandens tiekimas, nuotekų tvarkymas). Nors atsakovės teisinis statusas bei veiklos specifika patys savaime nėra pagrindas visais atvejais atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, papildomai patvirtina, kad nėra būtinybės taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios gali sutrikdyti atsakovės veiklą ir tokiu būdu gali būti pažeistas viešasis interesas.Kadangi šioje apeliacinėje byloje sprendžiamas tik procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl kitų šalių argumentų, kurie susiję su ieškovės pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumu, šioje nutartyje nepasisakytina. Nesant būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatuotina, kad teismas ieškovės prašymą atmetė teisėtai ir pagrįstai, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.