Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 123 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2016 m. rugsėjo 25 d., apie 11.39 val., Šiaulių r. sav., vairuodamas nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neregistruotą numatyta tvarka automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, kelio sankasa. Po eismo įvykio pasiėmė automobilio valstybinius numerius ir iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

E. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino, dėl pažeidimų gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, V. V., kuriam priklauso automobilis, paaiškinimas, paties E. K. paaiškinimas, Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarnybiniai pranešimai, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, informacija apie transporto priemonę (registracija, draudimas, registro įrašai, pažyma apie registravimą, pirkimo-pardavimo sutartis), administracinių teisės pažeidimų registro duomenys.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. E. K. vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, kelio sankasa. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.

Be to, teismas konstatuoja, kad E. K. pažeidė KET 226 punktą, numatantį, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūras) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. E. K. vairuota transporto priemonė numatyta tvarka nebuvo įregistruota bei ji nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis.

E. K. taip pat pasišalino iš eismo įvykio vietos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų E. K. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau pasiėmė automobilio valstybinius numerius ir iš įvykio vietos pasišalino, teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nedelsiant į policiją dėl įvykio nesikreipė, į policiją nuvyko tik po kelių dienų, todėl konstatuotina, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas kelių eismo taisykles, kadangi turėjo pasilikti įvykio vietoje ir nedelsiant iškviesti policijos pareigūnus arba policijai nedelsiant, vos įgijus pirmą galimybę, pranešti apie eismo įvykį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į E. K. asmenybę – baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimų padarymo aplinkybes, mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti E. K. už padarytus pažeidimus, paskyrus sankcijose numatytas minimalias baudas be transporto priemonės konfiskavimo, kadangi bylos duomenimis ji priklauso kitam asmeniui, kuris apie tai, kad E. K. pasiėmė automobilį savo reikmėms, nežinojo, užvedimo raktelių nedavė, rakteliai buvo palikti automobilio daiktadėžėje, juos E. K. pasiėmė pats.

Už atskirus pažeidimus skiriamos nuobaudos subendrinamos apėmimo būdu pagal ATPK 33 straipsnio taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teismas

nutaria:

už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio bauda;

už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda.

už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje – 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) dydžio bauda.

už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, skirti galutinę nuobaudą - 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.