- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-19
- Bylos Nr.
- 1S-320-387/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Saulius Zakarevičius
Pranešėjas Algimantas Valantinas Skundas Nr. 1S-320-387/2013
2.5.16.;1.1.7.2.6.;1.1.7.2.5.
2013 m. balandžio 19 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties, kuria patenkintas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas dėl A. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-05-04 baudžiamuoju įsakymu A. G. pagal BK 140 str. 1 d. buvo nuteistas 1 m. laisvės apribojimo bausme įpareigojant jį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 71 str. 72² str. A. G. buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo smurto asmenų fondą (įpareigojant šią įmoką atlikti per 2 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t.y. iki 2012-07-30), bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose įpareigojant šią programą išklausyti per 3 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendis įsiteisėjo 2012-05-30 ir buvo perduotas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriui (toliau – VPS) vykdyti.
2013-03-21 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino VPS teikimą dėl A. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Teismas konstatavo, kad A. G. sistemingas bausmės atlikimo ir įpareigojimų vykdymo sąlygų nesilaikymas negali būti pateisinamas kalbos nemokėjimu: pirmą kartą, kai nuteistajam buvo aiškinamos bausmės atlikimo sąlygos, nuteistąjį į VPS lydėjo advokatė, po to jis smulkiai pasirašytinai buvo supažindintas su šiomis sąlygomis ir per tolesnį laiką turėjo visas galimybes pasitikslinti šias sąlygas, pašalinti kažkokius neaiškumus. Pasak apylinkės teismo, nepaisant to, nuteistasis vengė bendrauti su VPS pareigūnais, ignoravo jam įstatymo keliamus reikalavimus ir elgėsi savo nuožiūra. Esant šioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad kalbos nemokėjimas yra tik dingstis procesinių prievolių nevykdymui, nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų neįvykdė, jam paskirtos bausmės sąlygų nesilaikė piktybiškai, be pateisinamų priežasčių.
Šalies argumentai
Skundu A. G. prašo panaikinti 2013-03-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Nuteistasis nurodo, kad teismas, surašydamas visus, jo esą padarytus pažeidimus, tai atliko formaliai, neaptardamas kiekvieno pažeidimo realios reikšmės ir svarbos bausmės vykdymo procese. Pasak nuteistojo, vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus dėl objektyvių priežasčių, arba tie pažeidimai yra pavieniai, smulkūs ir formalūs. A. G. pažymi, kad visais atvejais, kai jis nebuvo rastas namuose patikrinimo laiku, jis buvo išvykęs trumpam laikotarpiui (1-2 dienoms) darbo reikalais, tuo tarpu jis turėjo teisę nebūti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai susiję su darbu. Nuteistojo nuomone, dalis asmens bylos duomenų, kuriais grindžiami jo pažeidimai, yra nepatikimi. Juose trūksta kai kurių būtinų nurodyti duomenų. A. G. teigimu, nelabai suprantamas teismo motyvas dėl VPS inspektorių neįleidimo į namų valdos teritoriją fakto 2013-01-11: teismas nenurodė jokių nuteistojo veiksmų, kurie būtų užkirtę inspektoriams galimybę atlikti patikrinimą. Kitų asmenų elgesio negalima laikyti neteisėtu jo veiksmu ar teismo nustatytų sąlygų pažeidimu. Skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad A. G. nemoka lietuvių kalbos. Todėl, jo nuomone, asmeniui, kuris nemoka lietuvių kalbos, dalyvauti užsiėmimuose, kuriuose jis negali suprasti kas dėstoma ir vėliau nedalyvavimą laikyti esminiu nustatytos tvarkos pažeidimu, parodo formalią teismo poziciją. Apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino A. G. išvykimo į užsienį faktą, kadangi Lietuva priklauso Šengeno erdvei ir nėra jokios sienos kontrolės su Šengeno šalimis. Nuteistojo manymu, kiti jo esą įvykdyti pažeidimai taip pat yra labai formalūs: tai, kad jis neatvyko į VPS dar nereiškia, kad yra nesilaikoma teismo jam paskirto įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose; įmoką į nukentėjusiųjų nuo smurto asmenų fondą jis, nors ir pavėluotai, bet sumokėjo, prievolę įvykdė; pažymos iš darbovietės nepateikimas taip pat tėra formalus pažeidimas, kadangi svarbiau yra tai, kad asmuo dirba, o ne pažymos pateikimo faktas. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes: jis turi 10 mėnesių vaiką, asmeninę būsto paskolą banke, visose darbovietėse vykdo atsakingas pareigas. Įmonėse nesant vadovo, bus padaryta žala įmonių veiklai – gali sutrikti įmonių veikla, sumažėti pajamos, įsipareigojimų užsakovams, bankams, mokesčių administratoriams vykdymas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Baudžiamasis įstatymas numato, jog nuteistajam, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė ir kuris dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų teismas gali atleisti nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48 str. 9 d.). Nuteistajam, kuris vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 str. 10 d.). Įstatymo nuostata dėl bausmės pakeitimo griežtesne – areštu yra imperatyvi, tačiau prieš keisdamas bausmę teismas turi nustatyti, kad laisvės apribojimo bausmę atlikti nuteistasis vengia.
Bylos medžiaga nustatyta, kad bausmės vykdymo laikotarpiu A. G. tris kartus nebuvo rastas namuose laikotarpiu nuo 21 val. iki 6 val. (asmens bylos ( toliau - a. b.) l. 34,39, 55). Nuteistojo pateikti dokumentai ( b. l. 21, 22) patvirtina, kad tikrinimų metu A. G. darbo reikalais buvo išvykęs į Europos Sąjungos valstybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju yra būtina atsižvelgti į visas nustatytas faktines aplinkybes. Įvertinus teismui pateiktą medžiagą, manytina, jog A. G., galėjo nesuprasti, jog jo išvykimai į užsienį darbo reikalais laikytini įpareigojimo būti namuose teismo nustatytu laiku pažeidimu. Pažymėtina, kad paskirtos bausmės vykdymo sąlygų A. G. išaiškinimas pats savaime nepaneigia pastarosios nuteistojo nurodomos aplinkybės. A. G. iš tikrųjų buvo išaiškintos laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygos, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jam buvo išaiškintas sąvokos „ jei tai nesusiję su darbu“ turinys, kuris, atsižvelgiant į nuteistojo darbo pobūdį (dirba 3 darbovietėse) ir einamas pareigas (transporto vadovas, bendrovės direktorius), galėjo būti suprantamas labai plačiai. Tuo tarpu konstatuojant, kad asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos bausmės vykdymo, yra būtina nustatyti, jog nuteistasis suvokė darantis pažeidimą. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. G., nors ir pavėluotai, bet sumokėjo teismo nustatyto dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo smurto asmenų fondą. Tuo tarpu dėl baudžiamojo poveikio priemonės - dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevykdymo A. G. gali sulaukti atitinkamų sankcijų, kadangi, teismo turimais duomenimis, dėl to jo atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis procesas.
Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad naujų ikiteisminių tyrimų A. G. atžvilgiu nėra pradėta, savo raštu nukentėjusioji I. V. patvirtino, kad jie su nuteistuoju susitaikė, artimiausiu metu planuoja susituokti, augina 11 mėnesių kūdikį. Nukentėjusioji pažymėjo, kad jos vienintelis pajamų šaltinis – gaunama vaiko priežiūros socialinė pašalpa, tad tiek ją, tiek kūdikį išlaiko A. G., kuris dėl pastarosios priežasties labai daug dirba. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys parodo jo siekį pasirūpinti artimaisiais, tame tarpe ir nukentėjusiąja, kurios atžvilgiu jis buvo įvykdęs nusikaltimą, sąmoningą norą pasitaisyti ir duoda pagrindą manyti, kad ateityje A. G. daugiau nenusikals. Akcentuotina, kad ir nukentėjusiosios požiūris į jį yra pasikeitęs, kas, pasak pačios I. V., taip pat yra sąlygota teigiamais A. G. elgesio pokyčiais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti žmogų, bet ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju A. G. atžvilgiu bausmės tikslai dalinai jau yra pasiekti – jis daugiau nebenusikalto, rūpinasi šeima, dirba 3 darbovietėse, nukentėjusiosios atžvilgiu daugiau jokio smurto nenaudojo, tad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 3 mėnesių arešto jam paskyrimas būtų ne tik netikslingas (nutrūktų A. G. socialiniai ryšiai, jis galimai netektų darbo), bet ir prieštarautų teisingumo bei proporcingumo principams.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad 2013-03-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis naikintina, priimant dėl skundo naują sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p., kolegija
nutarė:
nuteistojo A. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties patenkinti, priimant dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti tenkinti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl A. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.
Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.