- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-25
- Bylos Nr.
- I-1737-244/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- A.K.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2009 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą Nr. S-35-(A(G)-l 8) atmesti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. 3 PK) 2009 m. sausio 6 d. rašto Nr. 1014-5S-118, kuriuo institucija atsakė į pareiškėjo 2008 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl informacijos pateikimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti Komisijos 2009 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. S-35-(A(G)-18) ir įpareigoti patenkinti jo skundą; pateikti pareiškėjui visą jo prašomą informaciją.
Skunde paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 9 d. Vilniaus m. 3 PK pateikė prašymą suteikti informaciją apie ginčą, kilusį tarp pareiškėjo ir AB banko „Hansabankas“ skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbuotojų. Prašyme jis prašė nurodyti, kokios saugos tarnybos darbuotojai jį užpuolė, pirmo ekipažo, atvykusio į įvykio vietą, pareigūnų pavardes, tačiau jam buvo nurodyta tik vieno antrojo policijos ekipažo darbuotojo pavardė. Pareiškėjas prašė, kad jam pateiktų paskutinio jo 2008 m. birželio 16 d. 15.15 val. pagalbos prašymo garso įrašą, taip pat prašė pranešti apie jo 2008 m. birželio 16 d. skundo, paduoto Vilniaus m. 3 PK dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, nagrinėjimą. Tačiau, anot pareiškėjo, tokia informacija jam pateikta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto tretysis policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjas 2008 m. gruodžio 23 d. dėl to paties įvykio Komisijai skundė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) veiksmus. Komisija 2009 m. sausio 9 d. raštu Nr. S-4-(A(G)-187) įpareigojo Vilniaus apsk. VPK pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2008 m. gruodžio 9 d. pateiktą prašymą. Vilniaus apsk. VPK A.K. 2009 m. vasario 20 d. pateikė atsakymą Nr. 10-S-3503 ,.Dėl policijos kvietimo“. Kartu su atsakymu pareiškėjui buvo pateikti banko apsaugos darbuotojų V.L., G.S. ir Vilniaus m. 3 PK tyrėjo D.P. tarnybiniai pranešimai. Pareiškėjas savo 2008 m. gruodžio 9 d. prašymu Vilniaus apsk. VPK ir 2008 m. gruodžio 23 d. skunde Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai, prašė pateikti pareigūnų, kurie buvo nuvykę į konflikto vietą, „raportus apie įvykio vietą“ ir jų pavardes. Ši informacija pareiškėjui buvo pateikta Vilniaus apsk. VPK 2009 m. vasario 20 d. raštu Nr. 10-S-3503, taip pat buvo pateiktos pareigūnų tarnybinių pranešimų kopijos, todėl pareiškėjo reikalavimas pateikti papildomai tą pačią informaciją yra nepagrįstas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginys, kad jis nieko nežino apie 2008 m. birželio 16 d. paduotą skundą, nepagrįstas, nes 2009 m. sausio 6 d. buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir tą pačią dieną pareiškėjui buvo duotas atsakymas reg. Nr. 10-14-S-118, kuriuo jis buvo informuotas apie priimtą sprendimą. Vilniaus m. 3 PK pareiškėjui dėl 2008 m. birželio 16 d. konflikto AB banko „Hansabankas“ filiale, esančiame (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, atsakymą teikė du kartus. Vienas raštas buvo išsiųstas 2009 m. sausio 6 d., reg. Nr. 10-14-S-l18 „Dėl skundo“, kitas 2009 m. kovo 19 d., reg. Nr. 10-14-S-5111, „Dėl prašymo (dėl informacijos)“. Prie šio rašto buvo pridėta nutarimo nepradėti administracinės teisenos kopija. 2009 m. kovo 19 d. raštas „Dėl prašymo (dėl informacijos)", kurio reg. Nr. 10-14-S-5111, buvo siunčiamas registruotu paštu, tačiau buvo grąžintas, nurodant grąžinimo priežastį, kad adresatas neatsiliepė į pranešimą. Vilniaus m. 3 PK pareiškėjo keliamus reikalavimus įvykdė, o tai, kad pareiškėjas neatsiėmė laiško, siųsto registruotu paštu, yra jo paties kaltė.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime rėmėsi analogiškais motyvais kaip ir Vilniaus m. 3 PK. Papildomai paaiškino, kad policijos registruojamų įvykių registro duomenis tvarkomi vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 „Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis policijos Registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 84 punkte nurodyta, kad informacija, įrašyta į magnetinę juostą ar kitą laikmeną, saugoma ne mažiau kaip 60 parų, po to sunaikinama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pateikti pokalbio telefonu įrašą nėra galimybės, nes toks įrašas neišlikęs, o pareiškėjo teiginys, kad garso įrašai saugomi dvejus metus, atmestinas, kaip neatitinkantis tikrovės. Pareiškėjo teiginys, kad jis nieko nežino apie 2008 m. birželio 16 d. paduotą skundą, nepagrįstas, nes 2009 m. sausio 6 d. buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir tą pačią dieną pareiškėjui buvo duotas atsakymas (reg. Nr. 10-14-S-118), kuriuo jis buvo informuotas apie priimtą sprendimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjas prašė Komisijos įpareigoti instituciją suteikti jam visą informaciją apie 2008 m. birželio 16 d. įvykį AB banko „Hansabankas“ skyriuje, dėl kurio priimtas nutarimas nepradėti prieš apsaugos darbuotojus V.L. ir G.S. ir prieš pareiškėją administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas). Pareiškėjui 2009 m. sausio 6 d. raštu pranešta, kad nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pareiškėjas gali skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šį raštą pareiškėjas gavo ir jis to neneigia. Teismas nurodė, jog nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos priėmimą reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK). Teismo vertinimu, kaip matyti iš Komisijai skundžiamo 2009 m. sausio 6 d. Vilniaus m. 3 PK rašto turinio, šis nutarimas buvo priimtas pareiškėjo atžvilgiu ir apie tai jam buvo pranešta. Kadangi pareiškėjas yra asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, jis turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga ir apskųsti nutarimą ATPK nustatyta tvarka. Teismas taip pat nustatė, kad administraciniams santykiams, atsiradusiems tarp pareiškėjo ir atsakovo Vilniaus m. 3 PK taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos. Tuo tarpu pagal Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 7 punktą Įstatymas netaikomas informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai.
Teismas akcentavo, jog pareiškėjas prašo suteikti visos bylos dokumentų kopijų dėl 2008 m. birželio 16 d. įvykio AB banko „Hansabankas“ skyriuje, kurio pagrindu priimtas nutarimas nepradėti prieš apsaugos darbuotojus V.L. ir G.S. ir prieš pareiškėją administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas). Kaip nurodė teismas, nagrinėjamoje byloje kilusiems santykiams yra taikomas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuris neįpareigoja atsakovo Vilniaus m. 3 PK išsiųsti pareiškėjui visų byloje esančių dokumentų kopijas. Pareiškėjui sudarytos sąlygos atvykti į instituciją ir gauti dokumentus, susipažinti su jais bei gauti jų kopijas. Taigi, teismo nuomone, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nesuteikia teisės pareiškėjui reikalauti jam išsiųsti prašytus dokumentus ir tokios pareigos įstatymas nenustato institucijai, o kodekse įtvirtinta nuostata – sudaryti galimybę suinteresuotiems asmenims susipažinti su dokumentais – nereiškia pareigos siųsti dokumentus. Teismo manymu, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, privalėjo dėti visas pastangas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises.
Be to, kaip akcentavo teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK du kartus teikė pareiškėjui prašomą informaciją: 2008 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 10-1-5082 ir 2009 m. vasario 20 d. Vilniaus apsk. VPK A.K. 2009 m. vasario 20 d. pateikė atsakymą Nr. 10-S-3503 ,.Dėl policijos kvietimo“. Kartu su atsakymu pareiškėjui buvo pateikti banko apsaugos darbuotojų V.L., G.S. ir Vilniaus m. 3 PK tyrėjo D.P. tarnybiniai pranešimai. Pareiškėjas savo 2008 m. gruodžio 9 d. prašymu ir 2008 m. gruodžio 23 d. prašyme Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai prašė pateikti pareigūnų, kurie buvo nuvykę į konflikto vietą „raportus apie įvykio vietą“ ir jų pavardes. Ši informacija pareiškėjui buvo pateikta 2009 m. vasario 20 d. Vilniaus apsk. VPK raštu Nr. 10-S-3503, jam buvo pateiktos ir pareigūnų tarnybinių pranešimų kopijos, todėl, teismo nuomone, pareiškėjo reikalavimas pateikti papildomai tą pačią informaciją yra nepagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti pagrindo nėra.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog palaiko visus pirmosios instancijos teismui išsakytus savo motyvus bei argumentus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilusio ginčo pobūdis – teisė gauti informaciją iš administracinių teisės pažeidimų bylos.
Byloje nustatyta, kad dėl įvykio 2008 m. birželio 16 d. AB „Hansa bankas“, pareiškėjo ir pil. V.L., G.S. atžvilgiu, Vilniaus m. trečiasis policijos komisariatas atliko tyrimą administracinių teisės pažeidimų byloje, kurioje 2009 m. sausio 6 d. priėmė nutarimą -nepradėti teisenos.
Pareiškėjas 2008 m. gruodžio 8 d. kreipėsi Vilniaus m. trečiąjį policijos komisariatą su prašymu pateikti minėtoje administracinių teisės pažeidimų byloje surinktų dokumentų kopijas.
Pareiškėjui, šioje byloje ginčijamu atsakovo 2009 m. sausio 6 d. raštu Nr. 10-14-S-l18 bei vėlesniu atsakovo 2009 m. kovo 19 d. raštu Nr. 10-14-S-5111, „Dėl prašymo (dėl informacijos)“, jo prašomų dokumentų kopijos nebuvo išsiųstos, tačiau buvo išaiškinta jo teisė susipažinti su šioje byloje esančiais dokumentais bei išaiškinta teisė skųsti priimtą nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną. Nutarimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas kartu su minėtu 2009 m. kovo 19 d. raštu Nr. 10-14-S-5111.
Teisinius santykius dėl informacijos gavimo iš valstybinės valdžios institucijų reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas bei kiti teisės aktai.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 7 punktą (2008 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. X-1716 redakcija) „Šis įstatymas, išskyrus jo 7 straipsnyje nustatytą privačios informacijos teikimą ir viešojo administravimo funkcijų vykdymą, netaikomas: <...> informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai“ <...>.
Minėta, kad pareiškėjas siekia gauti dokumentų nuorašus, kurie yra surinkti administracinių teisės pažeidimų byloje. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo, susipažinimo su byloje surinktais dokumentais ir pan., klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Pagal šio kodekso dvidešimto skirsnio nuostatas, šioje teisenoje dalyvaujantys asmenys turi teisę susipažinti su byloje surinkta medžiaga (ATPK 272 – 274 str.). Todėl atsakovo pateiktas pareiškėjui pasiūlymas susipažinti su administracinių teisės pažeidimų byloje surinktais dokumentais, atitiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas.
Tačiau, minėtame kodekse nėra įtvirtinta nuostatų, kurios reglamentuotų dokumentų nuorašų, esančių šio pobūdžio bylose, teikimo tvarką.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu (kopijavimu) gali būti imamas mokestis, kuriuo būtų padengtos realios informacijos pateikimo sąnaudos.
Paprastai, asmuo norintis gauti informaciją, kurios teikimas yra susijęs su atitinkamomis sąnaudomis turi padengti šias sąnaudas prieš gaudamas šią informaciją arba garantuoti šių sąnaudų atlyginimą po tokios informacijos gavimo.
Kaip matyti iš bylos, pareiškėjo prašomos informacijos pateikimo jam būdas - atsiųsti dokumentų kopijas, yra susijęs su atitinkamų sąnaudų atsiradimu (dokumentų kopijavimas, pašto išlaidos) atsakovui. Todėl pareiškėjui jo prašoma informacija jo nurodomu būdu, gali būti pateikta kai jis atlygins šios informacijos teikimo sąnaudas. Kadangi tai nėra padaryta, todėl tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimas negali būti pripažintas pagrįstu.
Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo skunde teismui pareikštas reikalavimas – pateikti jam informaciją ir apie įstaigą, kurioje galimai dirbo minėto įvykio metu pil. V.L., G.S. ir pan., taip pat negali būti įgyvendintas, nes tokios informacijos administracinių teisės pažeidimų byloje, iš kurios ir prašoma suteikti šią ir kitą atitinkamą informaciją, nėra.
Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A.K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.