- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-21
- Bylos Nr.
- 1-8-829/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Irena Haase
- Kategorijos
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam V. M., jo gynėjai advokatei Irenai Haase,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. M. būdamas individualios V. M. įmonės, (duomenys neskelbtini), savininkas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 21 str. atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal 14 str. 2 d. už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 apgaulingai tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. l d., reikalavimus, oficialioje buhalterinėje apskaitoje užfiksuodamas ūkines operacijas apskaitos dokumentais, kurių privalomi rekvizitai neatitinka tikrovės, o būtent:
2008-02-13 surašytoje pirkėjui R. G. pažymoje - sąskaitoje serija VMI Nr. 0000613 dėl automobilio „BMW“ pirkimo-pardavimo nurodytas privalomas dokumento rekvizitas: „ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška“ – 9.300 Lt neatitinka tikrovę, kadangi nustatyta, jog pirkėjas R. G. sumokėjo 20.000 Lt;
2008-02-15 surašytoje pirkėjui A. A. pažymoje - sąskaitoje serija VMI Nr. 0000541 dėl automobilio „Peugeot 307“ pirkimo-pardavimo nurodytas privalomas dokumento rekvizitas: „ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška“ – 17.600 Lt neatitinka tikrovę, kadangi nustatyta, jog pirkėjas A. A. sumokėjo 22.000 Lt;
2008-02-25 surašytoje pirkėjui M. G. pažymoje - sąskaitoje serija VMI Nr. 0000562 dėl automobilio „VW Golf“ pirkimo-pardavimo nurodytas privalomas dokumento rekvizitas: „ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška“ – 11.700 Lt neatitinka tikrovę, kadangi nustatyta, jog pirkėjas M. G. sumokėjo 15.000 Lt;
2008-05-07 surašytoje pirkėjui G. M. pažymoje - sąskaitoje serija VMI Nr. 0000636 dėl automobilio „Ford Mondeo“ pirkimo-pardavimo nurodytas privalomas dokumento rekvizitas: „ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška“ – 2.000 Lt neatitinka tikrovę, kadangi nustatyta, jog pirkėjas G. M. sumokėjo 19.665 Lt.
Tokiu būdu V. M. prekybos įmonė oficialioje buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo 36.065 Lt. gautų pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2.806 Lt. mokesčių. Dėl minėtų pažeidimų laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti V. M. prekybos įmonės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Kaltinamasis V. M. nei pripažino, nei neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d, tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, pažymomis sąskaitomis, specialisto išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamasis V. M. parodė, kad pripažįsta padaręs nusikaltimą. Datų tiksliai nepamena, nes praėjo 4-5 metai. Tuo metu buvo įmonės savininkas. Pasirašinėjo buhalterinius dokumentus. Kai būdavo jis, jis rašydavo PVM sąskaitas faktūras, kai jo nebūdavo – rašydavo buhalterė. Jis spręsdavo už kiek parduoti transporto priemones, tačiau neatsimena kada, už kiek ir kokį automobilį pardavė. Negali prisiminti, ar buvo taip, kad žmonės sumokėdavo daugiau, o jie įrašydavo mažesnes sumas. Nepamena įvykio, kad būtų žmogui liepęs sakyti, jog mašiną be variklio pirko. Liudytojas, kuris nupirko Ford Mondeo, kitą dieną skambino ir grasino susidorojimu. Mano, kad dėl piktumų taip šneka. Liudytojams tyrėjas liepė prieš jį melagingai parodymus duotų. Nežino ar G. M. paskolą ėmė mašinos pirkimui, jis jam to nesakė. Jis grynais mokėjo, bet nepamena kiek. Jam atrodo, kad ta Ford Mondeo buvo 2002 ar 2003 metų gamybos. Ta mašina buvo važiuojanti, bet ji buvo parūdijusi, pabrozdinta, sankaba buvo pagedusi. Jos kaina buvo didesnė nei 2.000 Lt. Neatsimena kiek už tą mašiną mokėjo. Toje mašinoje buvo labai daug defektų. Tuo metu Ford Mondeo negalėjo kainuoti 20.000 Lt. Tikrai kainavo mažiau. Mašinos kaina priklausė nuo jos stovio. Kadangi Ford Mondeo buvo įmonės mašina, jos nusidėvėjimas pasiskaičiavo. Neatsimena už kiek G. M. pardavė Ford Mondeo. Gal jis 2000 eurų davė. Galėjo būti, kad G. M. daugiau mokėjo, bet jis už tokią sumą pasirašė (II tomas, b.l. 7-8).
Liudytoja O. M. parodė, kad dirbo tėčio įmonėje buhaltere. Nežino, ar galėjo būti taip, kad į sąskaitas faktūras būdavo įrašomos mažesnės sumos. Faktūras ji išrašinėdavo. Pažymas išrašinėdavau ir ji, ir tėtis. Tėtis apskaičiuodavo mašinų kainas ir jas jai pasakydavo. Jeigu tėčio nebūdavo, tai pinigus už parduotas mašinas paimdavo ji. Jeigu jis pats būdavo, tai pinigus pats ir paimdavo. Jie išrašydavo sąskaitą faktūrą ir sumą įmušdavo į kasos aparatą arba išrašydavo kasos pajamų orderį. Negalėjo būti taip, kad buvo įrašyta mažesnė suma, nei realiai sumokėta. Ji įmonėje pradėjo dirbti 1996 ar 1998 metais. Dirbo iki 2008 m. spalio, bet buvo tarpų kai vaikus augino. Asmenų pavardžių neatsimins, nes per mėnesį parduodavo iki 100 automobilių. Ji labiausiai atsimena Fordą, nes dėl jo daugiausiai konfliktų buvo. Neatsimena kas sąskaitą rašė. Atsimena, kad tas žmogus buvo labai konfliktiškas. Iš jo buvo grasinimų. Kiek atsimena, to automobilio varikliui kažkas pasidarė. Nepamena už kiek tą automobilį pardavė. Jeigu sąskaitoje įrašyti 2.000 Lt, tai tikriausiai tiek ir mokėjo (II tomas, b.l. 8-9).
Liudytojas T. M. parodė, kad tėtis turėjo individualią įmonę, prekiavo automobiliais. Sesuo tvarkė buhalteriją. Tėtis reguliavo mašinų pirkimus, pardavimus. Būdavo, kad automobilius tėtis pats parduodavo, būdavo, kad sesuo kartais pinigus paimdavo. Pats dalyvavo kai Ford Mondeo buvo perkamas. Atsimena, kad žmogus atvažiavo, apžiūrėjo mašiną. Susitarė, kad pirks automobilį. Suma buvo apie 10.000 Lt, gal mažiau. Negirdėjo, kad sąskaitose būtų nurodoma mažesnė suma, o paimama didesnė suma. Ford Mondeo buvo važiuojanti kai ją pardavė. Tik gal po savaitės kažkas tai mašinai nutiko, ten lyg pavarų dėžė sugedo. Negalėjo 19.665 Lt už Ford Mondeo mokėti. Tikrai nebuvo tokių sumų. Jis pamena tik Ford Mondeo, kitų automobilių nepamena. Ford Mondeo buvo daužta. Matėsi iš išorės defektai. Matėsi, kad mašina buvo taisyta. Įmonėje buhalterija buvo vykdoma tvarkingai. Mano, kad atsitiko kažkokia klaida. (II tomas, b.l. 9-10).
Liudytojas G. M. parodė, kad iš Šakių prieš kokius 4 metus yra pirkęs Ford Mondeo 2002 m. laidos. Mano, kad automobilį pirko iš įmonės. Už automobilį tuo metu sumokėjo 19.000-20.000 Lt. Kai mašiną pirko, ji buvo 6-7 metų senumo. Vizualiai mašina atrodė gera, bet vėliau paaiškėjo, kad buvo apgautas. Kai mašiną pirko, pirkimo suma buvo mažesnė nurodoma. Jo pardavėjas paklausė, ar gali mažesnę sumą rašyti, jis sutiko, nes jam jokio skirtumo nebuvo. Negali tiksliai pasakyti, bet jam atrodo, kad buvo nurodoma apie 10.000 Lt pirkimo suma. Vėliau išlindo nemažai mašinos defektų. Mašina buvo daužta, perdažyta, bet kai jis klausė, pardavėjas jam to nepasakė. Pasidarė problemų su sankaba. Už automobilį sumokėjo grynus pinigus. Perkant automobilį jis bendravo su kaltinamuoju, jo sūnumi ir dar buvo moteris, gal ji buhalterė buvo. Neatsimena tiksliai kokia suma buvo įrašyta į pirkimo pažymą, bet ji tikrai mažesnė buvo įrašyta. Dėl sankabos gedimus pastebėjo per porą mėnesių. Kitą dieną po pirkimo pastebėjo gedimą dėl atgalinės eigos daviklių, nes jie buvo nupuvę ir neveikė, nors jam sakė, kad veikia. O kad mašina perdažyta, jam parodė pažįstami. Kai pastebėjo sankabos gedimą, skambino pardavėjui, reikalavo pinigų, bet jam pasiūlė atvažiuoti į vietą ir pasišnekėti. Jis nevažiavo ir tuo viskas pasibaigė (II tomas, b.l. 32-33).
Liudytojas R. G. parodė, kad prieš 5 metus Gariūnuose pirko BMW 318, o paskui jam iš Šakių kažkokią pažymą atvežė. Mašina tuo metu buvo 10 metų senumo. Dėl automobilio kontaktavo su fiziniu asmeniu. Nežino iš kokio miesto buvo mašinos pardavėjas. Jie iš vakaro susitarė, kad jis pirks mašiną ir jam tas žmogus pasakė, kad tam, jog jis galėtų toliau tvarkyti dokumentus, jis turi iš Šakių atvežti kažkokią pažymą. Mašiną pirko už beveik 20.000 Lt, kelių šimtų litų trūko iki tos sumos. Už mašiną mokėjo tarp 19.000-20.000 Lt. Jis mašiną pirko kaip tvarkingą, važiuojančią. Po pirkimo jam išlindo bėdos. Už mašiną sumokėjo grynais pinigais. Jis buvo pasiėmęs paskolą mašinos pirkimui, išėmė iš banko pinigus ir pardavėjui mokėjo grynus pinigus. Perkamo automobilio rinkos kaina buvo daugiau nei vidutinė. Atsimena, kad už automobilį apie 1000 Lt nusiderėjo. Gariūnuose su juo derybas vedė vaikinas apie 23-25 metų amžiaus. Kaltinamąjį mato pirmą kartą (II tomas, b.l. 33-34).
Liudytojas M. G. parodė, kad Šakiuose mašinos nepirko. VW Golf žalios spalvos pirko Lentvaryje. Mašiną VW Golf pirko iš jauno vyro. Už automobilį mokėjo apie 15.000 Lt. Mašina buvo 1998 metų gamybos. Automobilio rinkos kaina buvo panašiai tokia kokią ir sumokėjo. Už mašiną mokėjo grynais pinigais. Nematė kokia automobilio pirkimo kaina buvo įrašyta pirkimo dokumentuose (II tomas, b.l. 34).
2012-11-29 pranešimas prokurorui apie gautą ikiteisminį tyrimą, patvirtina, kad Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2010-11-09 prokuroro nutarimu Nr. 18-30/2, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 91-2-00004-09 ir iš ikiteisminio tyrimo bylos buvo išskirtas tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos pagal LR BK 222 str. 1 d. (I tomas, b.l. 1).
Iš 2009-10-29 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2009-05-11 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš V. M. prekybos įmonės buvo paimta V. M. prekybos įmonės įsakymų registracijos žurnalas už 2008 m., 2007-2008 kasos knygos, 2008 m. žurnalas-didžioji knyga, segtuvas „Kasa“ 2008 m., segtuvas „Darbo sutartys, įsakymai, tabeliai 2008 m.“ (I tomas, b.l. 6-7, 8).
Iš 2010-12-15 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš V. M. prekybos įmonės buvo paimtas segtuvas „Automobilių pardavimo pažymos-sąskaitos“ (I tomas, b.l. 11-12).
Iš Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų matyti 2008 metais V. M. prekybos įmonės gautas pelnas ir už 2008 metus sumokėtas mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (I tomas, b.l. 15-29).
Iš pažymų sąskaitų yra matyti apie 2008 metais V. M. prekybos įmonės parduotus automobilius (I tomas, b.l. 32, 47, 51, 56, 57, 58, 67).
2011-04-26 specialisto išvada Nr. 5-2/72 patvirtina, kad V. M. prekybos įmonė nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 13 str. reikalavimų, nes bendrovės oficialioje buhalterinėje apskaitoje užfiksavo ūkines operacijas apskaitos dokumentais, tačiau juose nurodė mažesnes sumas ir neįnešė į kasą 36.065 Lt, todėl iš dalies negalima paminėtu laikotarpiu nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, įmonė nesumokėjo 2.806 Lt pridėtinės vertės mokesčio (I tomas, b.l. 78-81).
Kasos pajamų orderiai patvirtina V. M. prekybos įmonės 2008-05-07, 2008-02-13 ir 2008-02-29 atliktas ūkines operacijas (I tomas, b.l. 83-85).
2012 m. gegužės 28 d. ? birželio 14 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad V. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, šiuo metu V. M. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu (I tomas, b.l. 180-183).
Lietuvos Respublikos BK 222 str. numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 p.). Lietuvos Respublikos BK 222 str. dispozicija yra blanketinė, joje įvardyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaitos tvarka reglamentuojama buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris numato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o taip pat kitais teisiniais aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. atsiranda tik tuo atveju, kai, padarius įstatymo dispozicijoje numatytą veiką, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių juridinio asmens duomenų matyti, kad V. M. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 buvo įmonės, (duomenys neskelbtini), savininkas. Kad automobiliai kaltinime nurodomu laikotarpiu buvo parduodami didesnėmis kainomis nei yra užfiksuota įmonės buhalteriniuose dokumentuos, patvirtino visi apklausti liudytojai (II tomas, b.l. 32-34). Jų parodymai buvo nuoseklūs, jais netikėti teismas pagrindo neturėjo. Tą aplinkybę iš patvirtino taip pat ir liudytojas T. M., kuris teigė, kad už automobilis Ford Mondeo turėjo būti apie 10.000 Lt vertės (II tomas, b.l. 9), o bylos duomenimis parduodant minėtą automobilį buvo išrašytas kasos pajamų orderis 2.000 Lt sumai (I tomas, b.l. 83).
Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Šiuo atveju kaltinamasis V. M. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 apgaulingai tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą – išrašydamas pažymose - sąskaitose dėl automobilių pardavimo neužfiksavo 36.065 Lt gautų pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2.806 Lt mokesčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodomu laikotarpiu buvo užfiksuoti keturi atvejai, kai kasos pajamų orderiais nebuvo pagrįsti pinigų gavimai iš klientų bei šios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitos registrą. Tą aplinkybę patvirtino ir specialisto išvada, kuri atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus ir ja teismas neturėjo pagrindo abejoti. Kadangi pinigų neapskaitymo faktas buvo nustatytas ne iš buhalterinių dokumentų, o iš liudytojų G. M., R. G., M. G. parodymų, iš dalies ir T. M. parodymų, specialisto išvados, todėl šių nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti faktą, kad nebuvo galima laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto ar finansų būklės. Kadangi tai buvo daroma sistemingai, buhalteriniuose dokumentuose neužfiksuota gana didelė pinigų suma, todėl teismui šios nustatytos aplinkybės leidžia V. M. veiksmus vertinti kaip tyčinį apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą tikslu išvengti PVM mokesčio mokėjimo. Tai, kad dėl dalies automobilių pardavimo tarėsi ne pats V. M., nesudaro pagrindo teigti, jog tai nesukėlė Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. numatytų padarinių, kadangi būtent V. M., kaip įmonės savininkas, buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino valstybei padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Kaltinamasis V. M. šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jokia kardomoji priemonė jam nepaskirta.
Skiriant kaltinamajam V. M. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – padarytas siekiant tam tikros naudos sau; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – neteistas, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Teismas sprendžia kaltinamajam V. M. tinkamiausia bausme esant baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 3 p. nustatytas baudos vidurkis, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir nuteisti 20 MGL (2.600 Lt) dydžio pinigine bauda.
V. M. išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 22 str. 2 d. bauda privalo būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį). Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banko kvitą privaloma pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui (Lietuvos Respublikos BVK 23 str. 1 d.).
Jeigu bauda nebus sumokėta, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.