Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos – 44.5.2.4; 73.2.6.1; 99.5; 99.7; 116.5.1

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013-05-17,

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB „Kradis“ dėl nuostolių atlyginimo, kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, posėdyje ištyręs aukščiau aptartus šalių paaiškinimus ir jų dispozityviai į bylą pateiktus rašytinius įrodymus savo reikalavimams (atsikirtimams) pagrįsti, sprendžia nustatęs tokias juridiškai reikšmingas faktines ginčo aplinkybes :

2010-09-06 ieškovas ir atsakovė, kuri kartu veikė ir kaip ieškovo teikiamas draudimo paslaugas platinantis agentas, sudarė paprastąją atsakovės transporto priemonės, - automobilio „Mercedes Benz 1836“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau, - sutartį) Nr. 12 2953091 vienerių metų laikui, t.y. nuo 2010-09-06 iki 2011-09-05 (b. l. 52). Draudimo įmokos suma, - 605 Lt. Sutarties 10-ame punkte yra reglamentuotos draudėjo (atsakovės) ir draudiko (ieškovo) pareigos draudimo rizikos padidėjimo atveju, tame tarpe ir atsakovės pareiga nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, informuoti ieškovą apie tapusį žinomu draudimo rizikos padidėjimą, tame pačiame sutarties punkte toliau išdėstytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 795 nustatytos pareigos informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą ir kitų draudėjo sutartinių pareigų pažeidimo teisinės pasekmės, tame tarpe ir nustatyta draudimo kompanijai subrogacijos teisė į iki 50 proc. draudimo išmokos dalies išreikalavimą iš draudėjo. Sutarties 12-ame punkte detalizuotos atsakovės, kaip draudėjo, pareigos draudimo rizikos padidėjimo atveju, konkrečiai nurodyta, jog sutarties sudarymo metu draudėjas (atsakovė) pareiškė (deklaravo), jog apdraudžiamą automobilį naudos tik Lietuvoje, o planuojamo išvykimo užsienin atveju, iki tokio išvykimo informuos draudiką (ieškovą) ir, šiam iš naujo įvertinus draudimo riziką, sumokės papildomą draudimo įmoką. Atsakovė 2011-06-28 automobilį naudojo užsienyje, - Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kur Berlyno m. apylinkėse juo vežtu kroviniu (2 naudotais automobiliais) apgadino tiltą (b . l. 24). Autoįvykis buvo pripažintas draudiminiu, žalos atlyginimo sureguliavimas buvo atliktas kompetentingų asmenų žalos padarymo vietoje (Vokietijoje), žalos dydis su jos nustatymo (įvertinimo) išlaidomis ir mokesčiais valstybei buvo nustatytas 411,81 EUR (b. l. 53-65). Vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus prieš trečiuosius žalos patyrusius asmenis, ieškovas už atsakovę, kaip žalos padariusį ir už ją atsakingą asmenį, 2012-08-21 tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. UZ003651 išmokėjo naudos gavėjui – Vokietijos kompanijai, minėtą 411,81 EUR draudimo išmoką (b. l. 65, 66), 2012-09-15 atgręžtine pretenzija, remdamasis subrogacija, ieškovas kreipėsi į atsakovę su reikalavimu kompensuoti jai 50 proc. draudimo išmokos, tačiau atsakovė pretenziją tenkinti atsisakė (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados dėl faktų, ginčui spręsti taikytina teisė ir sprendimo teisniai argumentai.

Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 6.270 str. 1 ir 2 d.d. nustatyta, kad asmuo, kuris valdo padidinto pavojaus šaltinį, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą - yra už ją atsakingas. To paties kodekso 6.263 str. 1 ir 2 d.d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo (šiuo atveju atsakovė) privalo laikytis tokio elgesio taisyklių (šiuo atveju-Kelių eismo saugumo taisyklių), kad savo darbuotojų veiksmais nepadarytų kitam asmeniui, jo turtui žalos, o jeigu jau padarė, privalo ją visiškai atlyginti. Be to, šiuo atveju atsakovė privalo atlyginti ne tik tiesiogiai autoavarijos metu jos darbuotojo vairuotu automobiliu padarytą turtinę žalą, tačiau ir nuostolius patyrusio asmens, šiuo atveju jo teisių perėmėjo, būtinas išlaidas šiai žalai nustatyti (įvertinti) ir ją išieškant (prisiteisiant), tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidas. CK 6.114 str. 5 punkte pasakyta, kad įstatymų nustatytais atvejais reikalavimas atlyginti žalą (nuostolius) pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka, analogiška nuostata įtvirtinta to paties kodekso 6.280 str. 1 d. CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką (šiuo atveju ieškovui), pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (šiuo atveju atsakovo kaip vairuotojo darbdavio), išskyrus subrogacijos draudimus įstatymų numatytais konkrečiais atvejais. Aptariamoje normoje yra įtvirtinta bendro pobūdžio norma, kad subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju. Tačiau savo pobūdžiu tai yra bendroji norma, kuri koreliuoja su specialiomis pripažįstamomis teisės normomis, nustatytomis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau, - įstatyme), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintose „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse“ (toliau, - taisyklėse). Taisyklių 62-ame punkte yra detalizuota draudėjo (atsakovės) atsakomybė, jam pažeidus (nevykdžius ar vykdžius netinkamai) nustatytas jam įstatymu (CK 6.993 str. 1 ir 2 d., įstatymo 6 str. 3 d., 2004-04-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. N-47 patvirtintų „Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygų“ 36, 37, 39-41 p. p. ir kt.) ir (ar) draudimo sutartimi prisiimtas draudėjo pareigas. Taisyklių 62.1 punkte įtvirtinta draudikui teisė reikalauti iki 50 proc. išmokėtos nukentėjusiajam (naudos gavėjui) draudimo išmokos iš draudėjo, jeigu šis sudarant sutartį nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir tokio įvykio nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), o 62.2 punkte pasakyta, jog draudikas turi teisę reikalauti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, jeigu sutarties galiojimo laike padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui) draudėjas apie tai neinformavo draudiko sutartyje nustatyta tvarka.

Atsakovė byloje neginčijo aplinkybių, kad buvo ieškovo teikiamų draudimo paslaugų platinimo agentu, kad sudarė ginčo draudimo sutartį, kad jos turinys jai buvo žinomas, kad išsiųsdama vairuotoją su apdraustuoju automobiliu kelionei užsienin, apie tai ieškovui nepranešė, pakeisti ar papildyti ginčo sutartį neprašė, nesiūlė, todėl teismas pagal CPK 178 str. nuostatas, šias aplinkybes, kaip ginčo šalių pripažintas ir atitinkančias bylos duomenis (CPK 182 str. 5 p., 187 str. 1 ir 2 d. d.), laiko patikimai nustatytomis. Teismui nekelia abejonių ir ieškovo byloje tvirtinama aplinkybė, jog apdraustajam automobiliui išvykstant į užsienį (šiuo atveju Vokietiją) draudimo rizika padidėjo, ir iš esmės, atsižvelgiant į eismo ten intensyvumą, leistiną ar net neribojamą važiavimo greitį, kelių būklę, jų infrastruktūrą, daugumoje atvejų nežinomas, nematytas kelionės vietoves, krovinio, kuriam gabenti automobilis pritaikytas, ypatumus. Tai patvirtina vėlgi visuotinai žinoma kelių transporto priemonių draudimo praktikos taisyklė, jog suteikiant draudimo apsaugą ir kelionėms į užsienio šalis, priklausomai nuo išvykų dažnumo ir jų trukmės, draudimo įmokos dydis skiriasi keletą kartų, o šiuo konkrečiu atveju, ieškovo tvirtinimu, įmokos dydis būtų didesnis net apytiksliai 7,5 karto, arba 750 proc. Kadangi atsakovė šiuo atveju veikė ne tik kaip draudėjas, bet ir kaip specialiomis nuolaidomis besinaudojęs draudiko paslaugų platinimo agentas, yra pagrindo preziumuoti, jog sutarties sąlygos jai buvo gerai žinomos ir visiškai suprantamos, nėra pagrindo šiuo atveju svarstymui, ar jos nebuvo jai, kaip vartotojui, siurprizinės ir abejoti jų galiojimu, tuo pačiu ir ieškovo reikalavimo teise. Pastarųjų aplinkybių byloje atsakovė taip pat neginčijo. Taigi, apibendrinant teismas konstatuoja, jog ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pakankamai patikimai įrodė, jog jis turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl iki pusės jo išmokėtos nukentėjusiam draudimo išmokos dydžio sumos jam kompensavimo, pastarajai (atsakovei) pažeidus esmines nustatytas įstatymu ir draudimo sutartimi prisiimtas draudėjo pareigas. Kokiu konkrečiu dydžiu (procentais, dalimi) realizuoti reikalaujamą kompensuoti išmokos dalį, aukščiau jau minėtu teisiniu reguliavimu yra palikta draudiko diskrecijai, tik nubrėžta maksimali kompensuotina riba, - ½ išmokos. Ieškovas šios ribos savo reikalavimais neviršija, todėl mažinti kompensuotiną jam išmokos dalį teismas neturi nei faktinio, nei juridinio pagrindo.

Apdraustuoju atsakovės automobiliu Vokietijoje padarytos turtinės žalos, apgadinant tiltą virš kelio, dydį, taip pat ir jos nustatymo bei administravimo Vokietijoje išlaidas ieškovas byloje įrodė pakankamai, leistinais rašytiniais įrodymais, atsakovė duomenų, užfiksuotų šiuose dokumentuose neginčijo ir nenuginčijo, autoįvykis pagrįstai yra pripažintas draudiminiu įvykiu, kadangi jį sukėlė apdraustos transporto priemonės vairuotojas ir savo neatsargiu vairavimu padarė turtinės žalos trečiajam, nukentėjusiam asmeniui. Draudimo išmokos dydis, atsižvelgiant į apdraustos transporto priemonės ir krovinio ypatumus (važiavo su priekaba ir pasikrovęs ant savęs bei priekabos naudotus automobilius) bei apgadintą objektą, - tilto konstrukcijos, teismo vertinimu, nėra akivaizdžiai neteisingas, priešingai, vertinamas pakankamai protingu ir sąžiningu (patys „materialiniai nuostoliai“, - tilto atstatymo darbai, teįvertinti 193,73 EUR, visą kitą išmokos dalį sudarė žalos administravimo išlaidos ir užsienio valstybės renkami mokesčiai). Ieškovas taip pat tinkamai byloje įrodė ir draudimo išmokos išmokėjimo faktą, pateikdamas pirminius dokumentus mokėjimui, gautus iš Vokietijos, ir pinigų pervedimo naudos gavėjui pirminį, originalų ir banko įstaigos patvirtintą dokumentą.

Tokiu būdu ieškinys turi būti patenkintas visiškai, o atsakovės argumentai pripažįstami nepagrįstais ir atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas procese patyrė ir reikalauja jam priteisti iš atsakovės 72 Lt jo sumokėto šios bylos procese valstybei žyminio mokesčio. Šios išlaidos ieškovo yra pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais (b. l. 3, 27), todėl ieškinį tenkinant visiškai, jo reikalavimu šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro 15,12 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį tenkinant visiškai, procesinė pareigas šias išlaidas valstybei atlyginti tenka vienai atsakovei (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270, 301 ir 307 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kradis“, kodas – 285300250, buveinės adresas, - Bučiūnų km, Vilkaviškio r. sav., : a) septynis šimtus dešimt litų 50 ct. (710,50 Lt) autoavarijoje padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo subrogacijos pagrindu, b) šešių procentų (6 proc.) metines kompensacines palūkanas nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-02-27 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, c) septyniasdešimt du litus (72 Lt) bylinėjimosi išlaidų, ieškovui – „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per filialą Lietuvoje, filialo kodas – 300665654, buveinės adresas – Verkių g. 29, 18 korpusas, LT-09108 Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kradis“, kodas – 285300250, buveinės adresas, - Bučiūnų km, Vilkaviškio r. sav., penkiolika litų 12 ct. (15,12 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.