- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-420-493-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Algerdas Urbšys, Regina Majauskienė
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Nuteistasis
- D. J.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas, Kęstutis Dobilas
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-420-493/2008
2008 m. liepos 2 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Algerdo Urbšio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nukentėjusiajam R. J., jo atstovui advokatui Kęstučiui Dobilui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-14 nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Nukentėjusiojo R. J. naudai iš D. J. priteista 8000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 1200 litų advokato išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. a/k (duomenys neskelbtini) teistas 2 kartus, nedirbantis, nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis, 2005 m. rugpjūčio 15 d., apie 17. 30 val., Kaune (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia įspyrė R. J. du kartus į pilvą, rankomis smogė ne mažiau tris kartus į įvairias kūno vietas, pagaliu smogė vieną kartą per galvą bei du kartus per sprandą, o R. J. nukritus ant žemės, tyčia sudavė jam pagaliu ne mažiau tris kartus per galvą ir įspyrė ne mažiau tris kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam R. J. dešinio žando srities sumušimą su minkštųjų audinių patinimu ir žaizdomis gleivinėje, odos nubrozdinimais sprando dešinėje pusėje, bei dešinėje momeninėje srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešinės rankos žaste ir dilbyje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje – nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-14 nuosprendį pakeisti, paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bei sumažinti priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti iki 1000 litų. Apeliantas savo skunde nurodo, jog teismas, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, jog įvykdė nusikalstamą veiką priskirtą prie nesunkių, neįvertino, jog, po nusikalstamos veikos padarymo, praėjo beveik trys metai. Taip pat teismas, neįvertinęs BK 54 str. 1 ir 2 d. ir BK 41 str. esančių nuostatų, jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė BK 75 str. ir neatidėjo bausmės vykdymo, nors visos sąlygos tam buvo. Be to, apelianto manymu, teismas jo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo pripažinti tai, jog iš dalies pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą ir tai, jog jo veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, inspiravo nukentėjusiojo neteisėti veiksmai jo pačio atžvilgiu. Teismas skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, taip pat neatsižvelgė į tai, jog vienas išlaiko mažametę dukrą, pats nukentėjusysis prieš tai buvo sužalojęs jo tėvą. Dėl paminėto, apeliantas mano, jog teismui nekonstatavus jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirta jam reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Be to apeliantas nurodo, jog teismas, priteisdamas iš jo nukentėjusiajam 8000 litų neturtinės žalos atlyginimo, nesilaikė CK 6. 250 str. išdėstytų nuostatų, neatsižvelgė, jog tokia pinigų suma, jo šeimai, kurioje jis vienas dirba, yra nepakeliama našta. Neįvertino tai, jog konfliktas įvyko tarp artimų giminaičių, o nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nerodo, jog jis būtų patyręs didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus ar sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, būtų sumažėjusi reputacija ar galimybė bendrauti. Mano, jog, įvertinus tai, jog turtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta, pilnai pakaktu nukentėjusiajam priteistinos 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusįjį ir jo atstovą, prokurorę prašiusiius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo D. J. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) ir priteisė nukentėjusiajam pagrįstą civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis D. J. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme ir civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl paskiros bausmės
Teismas, skirdamas D. J. bausmę, atsižvelgė į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – į tai, jog padaryta nusikalstama veika priskirta prie nesunkių, tačiau įvertino ir tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui už pirmiau padarytas nusikalstamas veikas, tarp kurių, viena veika priskirta prie sunkių ir, tame tarpe, dvi priskirtos prie smurtinių, veika padaryta tiesioginės tyčios forma, nedirba, yra recidyvistas ( BK 27 str. 1 d.), kuriam paprastai skiriama reali laisvės atėmimo bausmė( BK 56 str. 1 d.). Atsižvelgiant į paminėtą, teismas, skirdamas D. J. bausmę, laikėsi BK 54 str. 1, 2 d. nuostatų ir joms nenusižengė. Kadangi nuteistasis D. J. savo kaltę pripažindamas iš dalies, ginčijo teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jog jis, nors ir iš dalies pripažindamas kaltę, gailisi ją padaręs. Taip pat teismas pagrįstai nepripažino D. J. atsakomybe lengvinančios aplinkybės tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys ( BK 59 str. 1 d. 6 p. ), nes teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tokio aplinkybės pagrįstai nenustatė. Atsižvelgiant į paminėtą, teismas įvertinęs visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai parinko bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė į BK 54 str. 1, 2 d. nuostatas ir paskyrė D. J. bausmę sankcijos ribose, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog D. J. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, nes, dėl paminėto, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Tai, kad nuteistasis turi mažametę dukrą ir 2008-02-23 iš Airijos buvo jos motinai išsiuntęs beveik 295 litus ir 100 eurų, jo vaiko motina yra motinystės atostogose vaikui prižiūrėti, nėra pagrindas laikyti paskirtos bausmės aiškiai per griežta, nes teisėjų kolegijos nuomone, tik šio dydžio laisvės atėmimo bausmė, padės sulaikyti D. J. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
Dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti
Apeliantas savo skunde pripažįsta nukentėjusiojo teisę neturtinės žalos atlyginimą, tačiau ginčija tik priteistos žalos dydį. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog D. J., smurtiniais veiksmais, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tame tarpe kūno sužalojimus gerai matomose vietose: dešinio žando srities sumušimą su minkštųjų audinių patinimu ir žaizdomis gleivinėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje. Dėl tokių neteisėtų D. J. veiksmų, nukentėjusysis R. J., matant tėvams, patyrė fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus, o kadangi dirba mokykloje mokytoju, tai patyrė reputacijos pablogėjimą, bei bendravimo galimybių sumažėjimą, kas atitinka CK 6. 250 str. kriterijus. Veika padaryta tiesioginės tyčios forma, todėl įvertinus nuteistojo turtinę padėtį, jo pareigą išlaikyti mažametę dukrą, o taip į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteistos 8000 litų neturtinės žalos dydis, nėra aiškiai per didelis. Kadangi nukentėjusysis R. J. dėl jo interesų atstovavimo apeliacinėje instancijoje advokatui sumokėjo 600 litų, ši suma priteistina iš nuteistojo D. J..
Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo R. J. naudai iš nuteistojo D. J. priteisti 600 (šešis šimtus) litų advokato atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidų.
Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.