Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Skundas Nr. 1S-6-935/2026 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00111-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.12.2

2026 m. sausio 9 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. J. gynėjo advokato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu A. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi nuteistojo A. J. gynėjo advokato apeliacinis skundas buvo atmestas ir tą pačią dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendis įsiteisėjo.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi netenkino A. J. gynėjo advokato prašymo dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo ir nuteistojo atleidimo nuo bausmės vykdymo.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skunde nuteistojo gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu, pripažinti, kad yra suėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžio vykdymo senatis.

5. Skunde nurodoma, kad žemesnysis teismas nepagrįstai nurodė, jog A. J. yra ieškomas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymo nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. Iš tikrųjų Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms nuteistojo buvimo vieta yra žinoma nuo to momento, kai jis 2019 metais buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, kuomet buvo pradėta jo išdavimo Lietuvos Respublikai procedūra. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. J. išduotas Europos arešto orderis buvo panaikintas 2022 m. spalio 21 d., nes jis buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje laisvės atėmimo bausme ir negali būti perduotas Lietuvos Respublikai, kol neatliks jam paskirtos bausmės.

6. Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad žemesnysis teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. J. vengė atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Gynėjui nėra aišku, kokie duomenys leido žemesniajam teismui daryti išvadą, kad A. J. pasislėpė nuo bausmės vykdymo. Šiuo atveju žemesnysis teismas perkėlė įrodinėjimo naštą nuteistajam bei pažeidė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimus. Ne nuteistasis privalo nurodyti, kada jis išvyko iš Lietuvos Respublikos, kodėl jis taip pasielgė, ar jis žinojo apie apkaltinamąjį nuosprendį ir pan., šias aplinkybes privalo įrodyti valstybės institucijų atstovai.

7. Skunde aiškinama, kad skundžiamoje nutartyje, remiantis teismų praktika, yra nurodyta, jog tais atvejais, kai asmuo, žinodamas, kad jam yra priimtas nuosprendis ir paskirta bausmė, išvyksta gyventi į užsienį, nesusisiekia su bausmę vykdančia institucija, nesidomi jam vykstančio baudžiamojo proceso eiga, pripažįstama, jog jis savo neapdairiais bei nerūpestingais veiksmais, abejingumu bausmės vykdymui apsunkina netrukdomą nuosprendžio įvykdymą ir siekia išvengti jam paskirtos bausmės, todėl nuosprendžio vykdymo senatis sustoja. Vis tik teismų procesiniai sprendimai, kuriais remiamasi skundžiamoje nutartyje, buvo priimti nustačius kitokias aplinkybes nei nustatytos šiuo atveju.

8. Nuteistojo gynėjas aiškina, kad A. J. paskirta bausmė Lietuvos Respublikoje negalėjo būti vykdoma dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl Jungtinėje Karalystėje jam paskirtos ir vykdomos laisvės atėmimo bausmės. Faktas, kad A. J. buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje, neleidžia daryti išvados, jog jis vengė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Taip pat gynėjas pastebi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas net du kartus netenkino prašymų perduoti Lietuvos Respublikoje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą Jungtinei Karalystei.

9. Skunde nurodoma, kad baudžiamosios bylos, kurioje A. J. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. apkaltinamasis nuosprendis, nagrinėjimo metu buvo nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla, iš kurios aplinkybių matyti, jog nuteistojo ir jo šeimos narių sveikatai bei gyvybei grėsė realus pavojus. Dėl kilusios grėsmės nuteistasis iš karto po 2017 m. kovo 20 d. vykusio teisiamojo posėdžio, bijodamas dėl savo gyvybės, išvyko iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę. Taigi A. J. apie priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo žinoma.

10. Gynėjui yra akivaizdu, kad 2019 metais, A. J. sulaikius Jungtinėje Karalystėje, senaties eiga atsinaujino. Taigi, skaičiuojant BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje numatytą senaties terminą nuo 2019 metų, šis terminas šiuo metu jau yra pasibaigęs.

11. Skunde teigiama, kad, sprendžiant klausimą dėl nuosprendžio vykdymo senaties taikymo, būtina atsižvelgti į tai, jog A. J. yra įvykdęs visas mokestines prievoles valstybei, jis atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. A. J. suprato savo pavojingų veiksmų esmę, jų pasekmes, pripažino savo klaidas, ir jas visiškai ištaisė, jis nuoširdžiai gailisi, yra visiškai pasitaisęs, t. y. bausmė pasiekė savo tikslus.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo gynėjo advokato skundas atmestinas.

12. Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis). Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas (BK 96 straipsnio 3 dalis).

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendis, kuriuo A. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, įsiteisėjo 2017 m. liepos 12 d. Vis tik aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžio vykdymo senaties termino skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 12 d., nes pateiktoje medžiagoje ir Lietuvos informacinėje teismų sistemoje LITEKO užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis vengė atlikti jam paskirtą bausmę, nuo bausmės vykdymo pasislėpė. Pastebėtina, kad nuteistasis nuo baudžiamojo persekiojimo pasislėpė dar iki jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo.

14. Faktą, kad A. J., kuris dalyvavo baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į posėdį, kuriame vyko nuosprendžio paskelbimas, neatvyko, žinojo apie jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, patvirtina tai, jog nuteistojo gynėjas šį nuosprendį skundė apeliacine tvarka, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 312 straipsnio 5 dalies nuostatas nuteistojo gynėjas turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo valiai. Be to, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad A. J. buvo tinkamai informuotas apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. A. J. gynėjas, kuris jį gynė ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neprieštaravo, jog apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžio būtų nagrinėjamas nuteistajam nedalyvaujant.

15. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. J. yra ieškomas nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. Duomenų apie nuteistajam paskelbtos paieškos nutraukimą nėra. Iš nuteistojo gynėjo skundo turinio matyti, kad jo ginamasis į Jungtinę Karalystę išvyko dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžio paskelbimo, t. y. po teisiamojo posėdžio, kuriame nuteistasis buvo informuotas apie nuosprendžio paskelbimo laiką. Akivaizdu ir tai, kad nuteistasis į Jungtinę Karalystę išvyko tuo metu, kai jam buvo taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tokiu būdu sąmoningai pažeisdamas šių procesinių prievartos priemonių sąlygas. Taigi nekyla jokių abejonių, kad A. J. ne tik žinojo apie jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, bet ir, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, apie tokį išvykimą bei savo buvimo vietą neinformuodamas valstybės institucijų atstovų, vengė atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

16. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo išduotas Europos arešto orderis tam, jog būtų galima vykdyti A. J. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo šiam nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis pagal išduotą Europos arešto orderį 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. A. J. perdavimas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį buvo suplanuotas 2022 m. spalio 21 d., tačiau planuotas pardavimas buvo atšauktas, nes Jungtinėje Karalystėje A. J. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir negalėjo būti parduotas Lietuvos Respublikai, kol neatliks paskirtos bausmės. Vis tik ir aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžio vykdymo senaties terminas šiuo metu yra pasibaigęs, nes nėra jokio pagrindo teigti, jog A. J. nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d., kol Jungtinėje Karalystėje buvo sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Lietuvos Respublikai, dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių negalėjo pats atvykti atlikti jam paskirtos bausmės.

17. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše užfiksuotų duomenų matyti, kad A. J. Jungtinėje Karalystėje buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos 2020 m. rugsėjo 1 d. (pagalba neteisėtai atvykti į šalį ir gyventi joje), 2020 m. rugsėjo 27 d. (prekyba vogtomis prekėmis, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas) ir 2020 m. gruodžio 3 d. (dokumentų klastojimas, sukčiavimas, įskaitant apgaulę). Nusikalstamų veikų Jungtinėje Karalystėje padarymo faktas leidžia manyti, kad A. J. laisvė, sprendžiant jo išdavimo Lietuvos Respublikai klausimą, nebuvo apribota tokiu mastu, kuris būtų trukdęs nuteistajam laisva valia pačiam atvykti atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

18. Be to, pažymėtina ir tai, kad BK 96 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Tokiais atvejais apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo. Taigi net ir tuo atveju, jeigu būtų galima pritarti teiginiui, kad A. J. negalėjo atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl objektyvių aplinkybių, nuteistajam Jungtinėje Karalystėje padarius nusikalstamas veikas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžio vykdymo senaties eiga nutrūko.

19. Pastebėtina, kad iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše užfiksuotų duomenų matyti, jog Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos A. J. paskirta bausmė yra skaičiuojama nuo 2021 m. gruodžio 21 d. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad A. J. iki 2021 m. gruodžio 21 d. dėl kokių nors objektyvių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo atvykti į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tokių aplinkybių nenurodo ir nuteistojo gynėjas, dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo metu yra pasibaigęs penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Kita vertus, aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad susidariusi situacija, dėl kurios A. J. negali būti perduotas Lietuvos Respublikai ir atlikti jam paskirtos bausmės, yra nulemta objektyvių ir visiškai nuo nuteistojo valios nepriklaususių aplinkybių. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu aiškinimas, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės nevykdymo faktą pateisina (senaties eigos nesustabdo) tai, jog nuo paskirtos bausmės vykdymo pasislėpęs asmuo kitoje valstybėje padaro naujas tyčines nusikalstamas veikas, nuteisiamas laisvės atėmimu ir privalo paskirtą bausmę atlikti, yra nelogiškas bei absurdiškas, todėl negalimas.

20. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo gynėjo teiginiai, jog, sprendžiant klausimą dėl nuosprendžio vykdymo senaties taikymo, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis yra įvykdęs visas mokestines prievoles valstybei, atlyginęs nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, jis suprato savo pavojingų veiksmų esmę, jų pasekmes ir pan., nėra pagrįsti nei teisės normomis, nei teismų praktika, nei baudžiamosios teisės doktrina.

21. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo A. J. gynėjo skundo nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartis yra paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. gynėjo advokato skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.