Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovei V. Z., jos atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei, atsakovui E. Z. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, dalyvaujant savivaldybės institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei I.Atkočienei, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui E. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo; savivaldybės institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

n ustato:

Atsakovas E. Z. atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo.

Savivaldybės institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių dukrai E. pas motiną sudarytos tinkamos buitinės-moralinės gyvenimo sąlygos, ieškovė vaiku rūpinasi tinkamai, todėl vaiko gyvenamąją vietą siūlo nustatyti kartu su motina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. Z. ir atsakovas E. Z. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (10 b.l.), (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Z. (6 b.l.). Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo (16-17 b.l.). Duomenų apie atsakovo E. Z. pajamas laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2011-01-31 SODROS duomenų bazėje nėra, ieškovė laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2011-01-31 augino vaiką, tame tarpe 2008 m. rugpjūčio – 2009 m. sausio mėnesiais dirbo ir šešis mėnesius gavo vidutiniškai po 332 Lt per mėnesį, o laikotarpiu nuo 2010-01-13 iki 2010-05-31 dirbo ir penkis mėnesius gavo vidutiniškai apie 680 Lt pajamų per mėnesį, taip pat laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. kas mėnesį gavo 97,50 Lt dydžio, nuo 2010 m sausio mėn. kas mėnesį gauna 52 Lt dydžio išmokas vaikui, 2010 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais gavo 1690 Lt išmokas vaikui (11-15, 86-89, 94-99 b.l.) Susitarimo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys negyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo 2008 metų gruodžio mėnesio. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas E. Z. teistas 7 kartus už nusikaltimus nuosavybei, paskutinį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos (duomenys neskelbtini) (75-79 b.l.).

Duomenų apie šalių bendrus ar asmeninius kreditorius byloje nėra.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei. Viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 str. ir CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau nei viena iš šalių neprašė taikyti termino sutuoktiniams susitaikyti.

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo. Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėjo savo paaiškinimais, duomenimis apie teistumą ir liudytojų parodymais. Įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę, byloje nėra.

Pagal LR CK 3.27 str. nuostatas sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.60 str. nuostatas sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

Kiekvienas protingas žmogus rūpinasi sutuoktiniu, savo ir savo vaikų ateitimi bei šeimos išlikimu.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo E. Z. kaltės, vertina byloje esančius įrodymus, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ir pripažįsta, jog tai, kad atsakovas nuo 2008 metų pabaigos paliko šeimą, nesirūpina žmona, vaiku, neteikia vaikui išlaikymo, tai yra atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko laikytina, jog šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, o ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str., 3.28 str., 3.60 str.), o tokią išvadą teismui leidžia daryti ieškovės paaiškinimai, liudytojų R. Z. ir S. L. parodymai (104 b.l.), duomenys apie atsakovo teistumą (75-79 b.l.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp ieškovės V. Z. ir atsakovo E. Z. nutrauktina dėl atsakovo E. Z. kaltės (LR CK 3.60 str. 2d..).

Po santuokos nutraukimo ieškovei Z. paliktina pavardė – Z., atsakovui Z. paliktina pavardė – Z.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turto neįgijo.

Ieškovė prašo nustatyti jos ir atsakovo nepilnametės dukters E. gyvenamąją vietą kartu su ja. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra. Kadangi byloje nėra pateiktas šalių susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos (LR CK 3.169str. 1d.), todėl teismas sprendžia klausimą dėl šio ieškovės reikalavimo.

LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą.

Todėl sprendžiant tokį reikalavimą, atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., VTAPĮ 4 str. 1 p.).

Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (LR CK 3.155 str. 2 d.).

LR CK 3.156 str. įtvirtintas principas - tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas, vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialiosios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti, tai yra kad būtų užtikrintas teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių dukra E. gyvena kartu su motina adresu (duomenys neskelbtini). Mergaite pilnai rūpinasi ir prižiūri ieškovė. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesirūpina vaiku, nebendrauja su juo.

Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo gyvenimo sąlygas.

Savivaldybės institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje ir atstovas posėdžio metu siūlė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina, kuri rūpinasi dukra, jos pragyvenimu, sveikata, ugdymu ir lavinimu, užtikrina dukrai tinkamas buitines – moralines gyvenimo sąlygas.

Vaikas yra mažametis, todėl jo nuomonė negali būti išklausyta.

Todėl siekiant užtikrinti šalių dukters E. palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis sudarymą, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina V. Z. (LR CK 3.169 str. 2 d.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 str.1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str.1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir fizines galimybes. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2008 m. gruodžio mėnesio kartu negyvena, jos žiniomis atsakovas gyvena užsienyje, per tą laiką nelankė vaiko, neteikė vaikui jokio išlaikymo, išskyrus vieną kartą atsiuntė keletą drabužėlių.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Minimali mėnesinė alga nuo 2008 m. sausio 1 d. – 800 Lt.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės bei 3500 Lt išlaikymo skolą už metus ir du mėnesius atgal. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, pripažįsta, kad reikalavimo teisė priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atsirado nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2010 m. vasario 1 d. (LR CK 3.200 str.).

Byloje esančiais duomenimis ieškovė ir atsakovas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, ar priklausančio asmeninės nuosavybės teise, neturi. VSDFV duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2011-01-31 jokių pajamų negavo, atsakovas neteikė duomenų apie savo sveikatos sutrikimus ar nedarbingumą, todėl laikytina, kad jis yra sveikas ir darbingas, taigi būdamas 23 metų amžiaus, gali dirbti ir gauti tokias pajamas, iš kurių teikiamas išlaikymas leistų užtikrinti būtinas visapusiškai vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė užtikrina vaikui gyvenamojo būsto suteikimą, motinos padedama, augina, rūpinasi vaiko auklėjimu, jo materialine gerove. Ieškovė laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki šiol dirbo septynis mėnesius ir gavo 4139,54 Lt, taip pat laikotarpiu nuo 2008 m. spalio iki 2009 m. gruodžio mėn. gavo 97,50 Lt dydžio, nuo 2010 m sausio mėn. gauna 52 Lt dydžio išmokas vaikui, 2010 m. liepos - rugpjūčio mėn. gavo 1690 Lt dydžio išmoką vaikui. Taigi laikotarpiu nuo ieškinio padavimo dienos (2010-02-01) iki sprendimo priėmimo ieškovės pajamos sudarė 6505,54 Lt arba 542,13 Lt per mėnesį (6505,54 : 12), be to kaip nurodė pati ieškovė bei liudytoja R. Z. ir liudytoja S. L., ieškovei materialiai padeda jos motina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertinant, kad ieškovės prašoma priteisti vaiko išlaikymui mėnesinė išmoka nesiekia net ½ minimalios mėnesinės algos, iš atsakovo E. Z. nepilnametės dukters E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šias sumas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 3.208 str.), išlaikymą priteisiant nuo 2010 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už vienus metus ir du mėnesius atgal, tai yra už laikotarpį nuo 2008 metų gruodžio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos - 2010-02-01, skaičiuojant po 250 Lt kas mėnesį.

Teismas, nustatydamas atsakovo dukters išlaikymui priteistinos skolos dydį, taip pat atsižvelgia į byloje esančiais įrodymais nustatytą šalių turtinę padėtį, į tai, su kuo gyvena vaikas, kas jam suteikia gyvenamąją vietą, augina ir rūpinasi juo materialiai.

Taigi byloje esančiais SODROS duomenų bazės duomenimis apie atsakovo E. Z. pajamas nėra, ieškovės pajamos šiuo laikotarpiu sudarė išmokos vaikui už 11 mėnesių po 97,50 ir už vieną mėnesį 52 Lt, ir 736,24 Lt darbo pajamų, taigi viso ieškovė gavo 1860,74 Lt, arba 132,91 Lt per mėnesį (1860,74 : 14).

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti dukters E. 3500 Lt dydžio išlaikymo skolą nuo 2008-12-01 iki ieškinio padavimo dienos (2010-02-01), skaičiuojant po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkintinas, ir iš atsakovo priteistinas 3500 Lt dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai E. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2010-02-01 (LR CK 3.200 str.).

Pavestina dukters E. Z. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti ieškovei V. Z. uzufrukto teise (LR CK 3.185 str.).

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis.

Ieškovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-11-12 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr.(1.2)-SP1-02140 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo E. Z. valstybės biudžeto naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris šioje byloje sudaro: 130 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą – santuokos nutraukimą, 90 Lt už išlaikymą nepilnamečiam vaikui ((ieškinio suma sudaro 3000 Lt (250x12x3:100)), advokato atstovavimo išlaidos – kurios pagal pažymas (21, 64, 92 b.l.) sudaro 947,80 Lt ir teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 16,86 Lt (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 88 str., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270, 385 str., teismas

nusp rendžia:

Ieškovės V. Z. ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. Z. kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. Z. palikti pavardę – Z., E. Z. palikti pavardę – Z..

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina E. Z..

Priteisti iš atsakovo E. Z. nepilnametės dukters E. Z. išlaikymui nuo 2010 m. vasario 1d. iki vaiko pilnametystės (duomenys neskelbtini) po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šias sumas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. Z. išlaikymo nepilnametei dukrai E. Z. įsiskolinimą 3500 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. vasario 1 d.

Priteisti iš atsakovo E. Z. valstybės biudžeto naudai, sumokant į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, 220 Lt žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), 947,80 Lt advokato pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) bei 13,98 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui E. Z. vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.