Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant privačiam kaltintojui nukentėjusiajam R. Š., kaltinamajam V. Ū., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1966-04-13, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, R. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ū. buvo kaltinamas tuo, kad 2014-03-25, internetinių žinių portale (duomenys neskelbtini) publikuojamame straipsnyje „A. Ū. pusbrolis padavė į teismą V. gerbėją: noriu, kad klounas būtų nuteistas“ paskleidė apie R. Š. šmeižikišką ir jį įžeidžiančią informaciją, interviu žiniasklaidos atstovams metu pasakydamas žodžius: Aš noriu, kad jis būtų nuteistas, tas klounas, dabar drebinantis kinkas.

K. V. Ū. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-03-25, po posėdžio Vilniaus miesto apylinkės teisme, teismo koridoriuje žiniasklaidos atstovams pasakė žodžius apie R. Š.: aš noriu, kad jis būtų nuteistas, tas klounas, dabar drebinantis kinkas. R. Š. yra žinomas visuomenės veikėjas, kuris nuo 2010 metų aktyviais veiksmais palaiko šiuo metu nuo teisėsaugos besislapstančią buvusią Lietuvos Respublikos Seimo narę N. V., 2012 metais viešai socialiniuose tinkluose skelbė, kad planuoja dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ aplink Lietuvą kartu su kitais politikais, reguliariai dalina interviu įvairioms žiniasklaidos priemonėms, kuriuose save įvardija kaip visuomenininką ir politinį veikėją. Šiuo metu R. Š. viešai paskelbė, kad tapo parlamentinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininku. Lietuvoje jis yra žinomas kaip N. V. sekėjas ir veiklos tęsėjas, jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai susiję būtent su ,,(duomenys neskelbtini)“, jis kaltinamas žmonių įžeidinėjimu, šmeižtu, valstybės saugomų asmenų sekimu ir grasinimais jiems (viešai skelbiama informacija), todėl, atsižvelgiant į visą jo veiklą, į tai, kad jis yra viešas asmuo (visuomenininkas, politikas) leido sau jį pavadinti „klounu“ taip norėdamas apibūdinti jo veiklą kaip visišką klounizmą. Klounas – teigiamas, žmones linksminantis personažas. Apie tai, kad R. Š. Vilniaus miesto apylinkės teisme posėdžio metu drebėjo gali patvirtinti ir kiti asmenys, kurie dėl jo veiklos į teismą kreipėsi su privataus kaltinimo skundais: M. Ž., M. K., tame tarpe ir „Lietuvos ryto“ žurnalistė A. K.. Drebėjimas yra natūrali žmogaus baimės išraiška. Pasakydamas kaltinime nurodytus žodžius, norėjo pabrėžti R. Š. veiklą, kad ji yra juokinga, panaši į cirką, kad jo veikla kelia juoką ir šypseną visuomenėje.

N. R. Š. parodė, kad 2014-03-25 dalyvavo teismo procese Vilniaus apylinkės teisme, grįžus į Kauną, lyg žmona paskambino, ar atvykęs į darbovietę pamatė, kad darbuotojos skaito tą straipsnį (duomenys neskelbtini). Pats perskaitęs visą straipsnį, iš karto suprato, kad rašoma apie jį. Jis yra muitinės tarpininkas, įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas, nėra klounas, nes klounas – juokdarys, į kurį nežiūrima rimtai, o jis dirba atsakingą, protinį darbą, tokiu būdu V. Ū. jį šmeižia prieš klientus. Paieškos sistemoje ,,Google“ įvedus jo pavardę, klientai mato straipsnius apie klouną. Jis yra Lietuvoje žinomas žmogus, teisingai principingas žmogus. Pasakyti žodžiai ,,drebinantis kinkas“ neatitinka tikrovės, nes į teismą jis eina ieškoti teisybės, o ne drebinti kinkas. Šiuos žodžius V. Ū. sakė prieš teismo posėdį Vilniuje, o ne po posėdžio. Kai tik pasirodė straipsnis internete, jis iš karto pajuto neigiamas pasekmes, V. Ū. pasakyti žodžiai labai kenkia jo visuomeninei, pilietinei ir darbinei veiklai. Po straipsnio pasirodymo, su neterminuotomis sutartimis dirbantys žmonės vienas paskui išėjo kitą iš darbo, išeidamos darbuotojos nepasakė stačiai į akis dėl ko, bet jis pastebėjo, kad viena jų skaitė straipsnį, jai nebuvo malonu dirbti tokioje įmonėje. Iš klientų sulaukė sarkazmo, dingo du klientai, dvi rimtos įmonės. Pats patyrė dvasinių išgyvenimų, sutriko miegas, atsirado sveikatos problemų.

Liudytoja J. Š. parodė, kad po brolio skambučio perskaitė straipsnį internete. Sutuoktinis R. Š. dėl šio straipsnio labai išgyveno, nuo tos dienos prasidėjo nemiga, jis buvo prislėgtas, nieko nenorėjo daryti, jam buvo gėda eiti į darbą, atsirado persivalgymo priepuoliai. Depresinė būsena stiprėjo, tačiau kreiptis į gydytojus jis atsisakė. Ypatingai sunkus buvo dviejų savaičių laikotarpis. Viltis atsirado tada, kai sutuoktinis padavė privataus kaltinimo skundą teismui.

Išrašas iš (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2014-03-25, 13.42 val., buvo patalpintas D. G. straipsnis ,,A. Ū. pusbrolis padavė į teismą V. gerbėją: noriu, kad tas kluonas būtų nuteistas“, kur nurodyta: ,,pasiteiravus ko tikisi iš iškeltos bylos, V. Ū. buvo kategoriškas. ,,Aš noriu, kad jis būtų nuteistas, tas klounas, dabar drebinantis kinkas“ (b.l. 4-5).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai V. Ū. nepasitvirtino, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 155 str. 1 d., 154 str. 2 d., sudėties.

BK 155 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Pagrindinis įžeidimą apibūdinantis požymis – užgaulumas, kuris suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendro pobūdžio žmogaus moralės reikalavimams. Įžeidimas yra viešas tuomet, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje arba per visuomeninės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo viešai paskleista informacija, kuri užgauliai pažemino kitą asmenį bet ir tai, kad kaltininkas suvokia, kad jo veiksmai, žodžiai ar raštu pateikta informacija užgauliai žemina kitą asmenį į ir nori taip veikti t.y. siekia jį įžeisti.

BK 154 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas šmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų arba laibai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

Nagrinėjamu atveju teismas V. Ū. veiksmuose nenustatė privalomojo nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., sudėties požymio – pavojingos veikos. Įstatymų leidėjas, suinteresuotas apsaugoti visuomenėje branginamas vertybes, priima baudžiamuosius įstatymus, kuriais uždraudžia daryti tam tikras veikas, visų pirma tokias, kurios, įstatymų leidėjo požiūriu, pavojingos, nes pažeisdamos vertybes sukelia nepageidaujamų padarinių. Už išoriškai pasireiškusį žmogaus elgesį ne visada yra baudžiama. Nusikaltimu gali būti pripažįstamas ir sukelti baudžiamąją atsakomybę tik pavojingas įstatymų leidėjo požiūriu žmogaus poelgis.

Nukentėjusysis paaiškino teismui, jog V. Ū. viešai pasakyti žodžiai apie jį –klounas, drebinantis kinkas – jį įžeidė ir apšmeižė. K. V. Ū. neneigė žiniasklaidos atstovams pasakęs žodžius apie R. Š.: ,,Aš noriu, kad jis būtų nuteistas, tas klounas, dabar drebinantis kinkas“, kurie buvo paskleisti internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) straipsnyje „A. Ū. pusbrolis padavė į teismą V. gerbėją: noriu, kad klounas būtų nuteistas“ ir paaiškino, jog šiais žodžiais norėjo pabrėžti R. Š. veiklą, kad ji yra juokinga, panaši į cirką, kad jo veikla kelia juoką ir šypseną visuomenėje.

Vertinant V. Ū. pasakytus žodžius – klounas, drebinantis kinkas – kurie įžeidė ir apšmeižė nukentėjusįjį R. Š., būtina pažymėti, kad Lietuvių kalbos žodyne nurodyta šių žodžių reikšmė: klounas – cirko artistas, juokdarys; drebinti kinkas – kelti baimę, baiminti ((duomenys neskelbtini)). Įvertinus minėtų žodžių reikšmę, atsižvelgiant, kokiame kontekste kaltinamasis V. Ū. juos pasakė, ko jis siekė pasakydamas tokius žodžius apie R. Š., konstatuotina, jog toks kaltinamojo elgesys nėra tiek pavojingas, kad reiktų asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą. Siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, būtina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės. (kasacinė nutartis Nr. 2A-3/2012).

Šiuo atveju vertinant į (duomenys neskelbtini) paskelbtą straipsnį „A. Ū. pusbrolis padavė į teismą V. gerbėją: noriu, kad klounas būtų nuteistas“, tame straipsnyje cituojamus V. Ū. pasakytus žodžius: ,,Aš noriu, kad jis būtų nuteistas, tas klounas, drebinantis kinkas“ baudžiamoji atsakomybė nėra proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo R. Š. teises ir reputaciją. Aptartų įrodymų pagrindu nenustačius kaltinamojo veiksmuose pavojingos veikos, negalima konstatuoti, jog yra visi privalomi nusikalstamų veikų, numatytų BK 155 str. 1 d., 154 str. 2 d., sudėties požymiai, būtini apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Atsižvelgiant į tai, priimamas išteisinamasis nuosprendis, pažymint, kad pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis).

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiojo R. Š. pareikštą 12 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas palieka nenagrinėtą, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Ū., kaltintą pagal BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. Š. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.