- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-28
- Bylos Nr.
- A-180-560-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas, Nijolė Piškinaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. B., R. C., A. K., D. B., N. J., T. M., A. M., I. B., A. L., R. M., V. G., L. M., V. J., A. P. K., A. G., S. K., J. K., B. J., A. Č., V. D., H. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. B. , R. C. , A. K. , A. K. , D. B. , N. J. , T. M. , A. M. , I. B. , A. L. , R. M. , V. G. , L. M. , V. J. , A. P. K., A. G. , S. K. , A. L. , J. K. , B. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. , R. C. , A. K. , A. K. , D. B. , N. J. , T. M. , A. M. , I. B. , A. L. , R. M. , V. G. , L. M. , V. J. , A. P. K., A. G. , S. K. , A. L. , J. K. , B. J. , A. Č. , V. D. , H. D. , A. K. prašymus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės jiems neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Vėliau, patikslinę savo reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, turtinės žalos atlyginimą: S. B. – 19560, 88 Lt, R. C. – 11501, 70 Lt, A. K. – 13082, 87 Lt, A. K. – 15195, 09 Lt, D. B. – 12402, 49 Lt, N. J. – 7786, 70 Lt, T. M. – 12152, 22 Lt, A. M. – 14295, 29 Lt, I. B. – 11305, 71 Lt, A. L. – 15349, 99 Lt, R. M. – 12133, 87 Lt, V. G. – 12610, 26 Lt, L. M. – 15387, 01 Lt, V. J. – 12628, 60 Lt, A. P. K., A. G. – 12031, 81 Lt, S. K. – 11880, 70 Lt, A. L. – 11980, 56 Lt, J. K. – 14261, 34 Lt, B. J. – 14327, 93 Lt, A. Č. – 11239, 93 Lt, V. D. – 11203, 70 Lt, H. D. – 12411, 15 Lt, A. K. – 21320, 71 Lt bei teismo išlaidas. Nurodė, kad žalą sudaro skirtumas tarp jiems priskaičiuoto atlyginimo, netaikant indeksavimo koeficiento, ir išmokėto atlyginimo pritaikius minėtą koeficientą. Indeksavimo koeficientas buvo taikytas vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 bei juo patvirtintomis Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklėmis ir Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 bei juo patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, kuriuo minėti teisės aktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, įrodo, kad žala buvo padaryta neteisėtais veiksmais, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) 6.271 straipsniu, iš atsakovo priteistinas žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, prašė skundus atmesti. Nurodė, kad darbo užmokestis buvo indeksuotas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., todėl iki jo paskelbimo šie teisės aktai buvo taikomi teisėtai. Nesant valdžios institucijų darbuotojų neteisėtų veiksmų, negali atsirasti ir valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė su skundais nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjų turtinė teisė buvo pažeista dėl nepakankamo prievolės mokėti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio algą vykdymo ir finansavimo iš valstybės biudžeto. Klaipėdos teritorinė muitinė tik vykdė galiojančius teisės aktus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjų prašymus atmetė. Teismas nurodė, kad indeksavimo koeficientas apskaičiuojant pareiškėjų darbo užmokestį buvo taikomas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais: 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymu, 2002 m. balandžio 23 d. šio įstatymo įgyvendinimo įstatymu, 2002 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 686 patvirtintomis Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklėmis ir 2003 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinis teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad teisės aktai, kuriais remiantis buvo taikomi indeksavimo koeficientai, prieštarauja Konstitucijai. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi teritorinė muitinė, ginčo laikotarpiu taikydama indeksavimo koeficientus, veikė teisėtai. Įsakymai dėl indeksavimo koeficientų taikymo nėra panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka. Įsigaliojus 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimui pareigūnams buvo mokamas visas darbo užmokestis. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti. 2004 m. gruodžio 13 d Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., sprendimai nemokėti pareiškėjams visos pareiginės algos įvykdyti iki šio nutarimo paskelbimo, todėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata pareiškėjams neišmokėtai atlyginimo daliai netaikytina. Pagrindo priteisti žalos atlyginimą remiantis CK 6.271 straipsniu nėra, nes nėra konstatuotas valdžios institucijų darbuotojų veiksmų neteisėtumas.
Pareiškėjai S. B. , R. C. , A. K. , A. K. , D. B. , N. J. , T. M. , A. M. , I. B. , A. L. , R. M. , V. G. , L. M. , V. J. , A. P. K., A. G. , S. K. , A. L. , J. K. , B. J. apeliaciniais skundais prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują – jų skundus tenkinti. Nurodo, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo sprendimą, jog atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai, vėliau teismas, spręsdamas konkrečią bylą, neturi teisės taikyti antikonstituciniu pripažinto teisės akto. Teismas taikė prieštaraujantį Konstitucijai teisės aktą, t. y. pažeidė imperatyvias, teismui adresuotas nuostatas, numatytas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje, 110 straipsnio 1 dalyje. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis neturėtų būti aiškinama izoliuotai (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalis, 110 straipsnio 2 dalis). 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, kuris yra galutinis ir neskundžiamas, yra konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų normos, numačiusios darbo užmokesčio indeksavimą, prieštarauja Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, viršydama Konstitucijos suteiktas galias, apribojo asmenų konstitucines teises. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad neteisėti veiksmai sukėlė turtines pasekmes. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą. Pripažįstant pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu, būtų paneigta asmens konstitucinė teisė į teisminę gynybą nuo neteisėtų valstybės veiksmų. Apeliantų nuomone, teismas šioje byloje privalėjo įvykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas neįvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų teisėtumo priimant antikonstitucinį teisės aktą (CK 6.271 straipsnis).
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Nurodo, kad sprendimai nemokėti pareiškėjams viso priskaičiuoto atlyginimo yra įvykdyti, todėl reikalavimas priteisti negautą darbo užmokesčio dalį vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu yra nepagrįstas (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis). Valstybės tarnautojų veiksmai taikant indeksavimo koeficientą apskaičiuojant ir išmokant pareiškėjams darbo užmokestį yra teisėti, nes jie vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Nesant valdžios institucijų darbuotojų neteisėtų veiksmų, negali atsirasti ir valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjams (jų manymu, neteisėtai) neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Kolegija, spręsdama šioje byloje taikytinų materialinės teisės normų klausimą, konstatuoja, kad skundo reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Toks pagal skunde nurodytas faktines bylos aplinkybes aiškiai suprantamas skundo reikalavimas suponuoja būtinumą taikyti pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias, o ne civilinės teisės normas.
Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis, todėl konstatuotina, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas. Toks materialinės teisės normų pažeidimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnį yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.
Pagal pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias teisės normas reikalavimas dėl neišmokėtos daro užmokesčio dalies turėtų būti reiškiamas pareiškėjų darbdaviui – Klaipėdos teritorinei muitinei, kuri nagrinėjamu atveju į bylą buvo įtraukta tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Darytina išvada, kad padarytas ir esminis procesinės teisės normų pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis). Šis pažeidimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negali būti pašalintas.
Kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas naikinamas, perduodant bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad, realizuojant Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą proceso dalyviams padėti įgyvendinti jų teises, nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti sprendžiamas atsakovo tinkamumo klausimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.