- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-29
- Bylos Nr.
- AN2-308-928/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Pažeidėjas
- G. G.
apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-12025-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24242230811, paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. G. Institucijos 2024 m. birželio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24242230811, pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 115 Eur bauda, dėl to, kad ji 2024 m. gegužės 19 d. 07.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 0,57 promilių neblaivumas), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų vykdyti Vaiko teisių sprendimą. Sulaikoma už teisės pažeidimą, nevykdė sulaikymo komandų, stangrino rankų raumenis.
2. Nesutikdama su Institucijos jos atžvilgiu priimtu nutarimu ir jai paskirta nuobauda G. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, tačiau šis 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi G. G. skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, nuobauda pareiškėjai skirta teisingai. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės, vaizdo įrašo medžiaga rodo, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje su asmenimis bendravo profesionaliai ir proporcingai susiklosčiusiai situacijai, pareiškėja buvo supažindinta su Vaiko teisių sprendimu perduoti vaiką į saugią aplinką laikinai globai pas vaiko tėtį A. A., taip pat ne kartą policijos pareigūnų buvo įspėta netrukdyti vykdyti Vaiko teisių sprendimo, tačiau įspėjimų nepaisė, stipriai laikė dukrą rankose, trukdydama paimti vaiką, rėkė, cypė bei standino rankas, dėl ko policijos pareigūnai siekdami užtikrinti mažamečio vaiko ir pačios pareiškėjos saugumą turėjo panaudoti spec. priemonę – antrankius. Nėra nustatytas joks fizinio tyčinio ar smurtinio pobūdžio kontaktas su pareiškėja G. G..
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. birželio 10 d. nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde apeliantė nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi nesutinka, kadangi jos nurodytos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos pilnai, o padaryti veiksmai kvalifikuoti netinkamai. Ginčijamą apylinkės teismo nutartį gavo elektroniniu paštu 2024 m. rugsėjo 5 d. Su sprendimu nesutiko, todėl kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir su advokato pagalba pateikė skundą, kuriuo taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
3.2. Skunde paaiškino, kad 2024 m. gegužės 18 d. su dukrele buvo mieste. Po pietų paskambino pažįstamas G. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir pakvietė į svečius. Su G. yra pažįstami jau seniai, jis yra žinomas keramikas ir gerokai vyresnis. Pas jį svečiuodavosi dažnai, galima sakyti, kad ten turi ir savo kambarį, ten yra dukros žaislai. Besisvečiuojant, dukra užmigo. Ją pagulė savo kambaryje, o jie su G. dar vakarojo, gėrė šampaną. Bendravimo metu, G. pradėjo priekabiauti, ji atsisakė ir pasiėmusi raktus, išėjo į gatvę pasivaikščioti. Apgirtusi nebuvo, puikiai save kontroliavo. G. skambino kelis kartus, priekaištavo, žadėjo pamokyti, liepė grįžti, sakė iškvies policiją, nes nenori rūpintis vaiku. Paskambinęs dar kartą pasakė, kad namuose jau yra policija. Grįžusi pamatė pareigūnus - policiją ir Vaiko teisių apsaugos darbuotoją, kurie pasakė, kad G. Š. iškvietė juos, nes ji būdama neblaivi paliko mažametę dukrą ir negrįžo į namus. Kai pareigūnai pasakė, kad paima vaiką, sureagavo jautriai, kadangi vaiką augina viena, vyras paliko kai dukrai buvo pusė metų. Vaikas buvo pakeltas iš miego, ji buvo išsigandusi ir glaudėsi prie mamos, buvo apsikabinusios, pareigūnai įkalbinėjo atiduoti vaiką, ji su tuo kategoriškai nesutiko. Prašė iškviesti dukrelės auklę, prie kurios ji yra prisirišusi ir gali būti su ja, tačiau Vaiko teisės iškvietė vyrą, su kuriuo dukra beveik nebūnanti ir kokio tai glaudesnio ryšio tarp jų nėra. Pareigūnams siekiant paimti dukrą, ji tvirčiau glaudėsi prie mamos, kuri ją taip pat spaudė. Buvo panaudota jėga, atplėštos rankos ir dukra paimta. Sutinka, jog priešinosi, kadangi tikrai žinojo, kad gali pati pasirūpinti dukrele. Pareigūnai uždėjo antrankius, savo noru alkotesteriu pasitikrino girtumą. Alkotesteris rodė 0,55 promiles alkoholio, mano, kad tai nedidelis kiekis, kadangi viską suvokė adekvačiai, todėl buvo galima viską išsiaiškinti geruoju. Dukrą vyras nuvežė pas savo mamą ir paliko. Mano, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, o neteisėtų veiksmų nevykdymas nėra administracinį teisės pažeidimą kvalifikuojantis požymis.
3.3. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 26 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu fizinė prievarta gali būti panaudojama kai jau yra padarytas teisės pažeidimas. Nagrinėjamu atveju ji pareigūnų buvo kalbinama atiduoti vaiką, tačiau pati dukra, būdama išsigandusi ir streso būsenos, dar labiau glaudėsi prie jos dar stipriau apsikabindama. Pažymėjo, kad ji nebuvo sulaikoma už jokį administracinį nusižengimą, todėl rankų laužimas ir tuo pačių dukrelės rankų atitraukimas vyko siekiant dukrytę paimti, bet ne sulaikymo metu. Tai reiškia, kad pareigūnų panaudota prievarta lėmė teisės pažeidimą, kurio galėjo nebūti, jeigu pareigūnai konkrečioje situacijoje būtų adekvačiai įvertinę padėtį ir ėmęsi argumentuotų įtikinėjimo priemonių. Jiems buvo nurodyta, kad vaikas realiai galėtų būti su aukle, taip pat su broliu, kurie jai yra artimi. Išsikvietus vyrą, jis iš esmės atvyko tik todėl, kad yra vaiko tėvas, nors, jokio emocinio kontakto tarp jo ir dukros nėra, jis paimtą vaiką nuvežė savo motinai ir paliko. Iš nurodytų aplinkybių daro išvadą, kad smurtas apeliantės atžvilgiu buvo panaudotas nesant teisėtam pagrindui.
3.4. Pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos ir pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareigūnai, nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, prireikus pasitelkę policijos pareigūnus, skubiai užtikrina vaiko saugumą, nedelsdami imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams. Šios įstatymo normos reikalauja, kad vaiko buvimo ne jo gyvenamojoje vietoje situacija būtų aiškiai pavojinga jo sveikatai ar gyvybei. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, argumentų šiai nuostatai pagrįsti, ginčijamojoje nutartyje nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad siekis paimti vaiką buvo teisėtas reikalavimas. G. Š. puikiai žinojo, kad dukrelė pas jį namuose jautėsi kaip sava, niekas jai nebuvo svetima. Ji ne kartą yra užmigusi svečiuojantis pas G.. Apeliantė visą laiką buvo netoliese, todėl niekaip negalima teigti, kad vaikas buvo paliktas be priežiūros. Atimant dukrą, pareigūnų prievarta buvo perteklinė, todėl jų veiksmai prieštaravo įstatymui.
3.5. Skundo autorės nuomone, byla teisme išnagrinėta jos neišklausius, tokiu būdu buvo pažeistos jos teisės į teisingą teismą, o skundžiama nutartis priimta atlikus rašytinį įrodymų tyrimą. Pažymėjo, kad apie teismo posėdžio datą nieko nežinojo, pranešimo teisės aktais nustatyta tvarka negavo, todėl teismui nebuvo pagrindo bylą nagrinėti neišklausius apeliantės argumentų. Į bylą norėjo pateikti savo garso įrašą, kurį padarė mobiliojo ryšio telefonu konfliktinės situacijos metu, kas galėjo kelti pagrįstų abejonių pareigūnų priimtu sprendimu ir jo teisėtumu. Be to, buvo būtina išklausyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir į vaikinimo tarnybos atstovų poziciją dėl kilusios ar nekilusios grėsmės vaiko sveikatai ar saugumui. To nebuvo padaryta, todėl priimtas ginčijamas teismo sprendimas nepilnai ištyrus bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į G. G. apeliacinį skundą Institucija prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą bei G. G. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog teismas priimdamas nutartį atmesti skundą, visapusiškai objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pažymėjo, kad administracinei atsakomybei už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą kilti pakanka fakto, kad jie yra aiškiai išreikšti ir nėra vykdomi. Būtent tai buvo nustatyta šioje administracinio nusižengimo byloje. Policijos pareigūnai vadovavosi į įvykio vietą iškviestų Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų priimtu sprendimu ir davė G. G. teisėtus nurodymus perduoti vaiką tėvui, kurių pastaroji nevykdė. Iš skundžiamoje byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje neskubėjo priimti sprendimų jėga perduoti vaiką į saugią aplinką, dėjo pastangas, kad konfliktas būtų išspręstas geruoju. Tuo tarpu moteris nuolat kartojo, kad Vaiko teisių apsaugos sprendimo vykdyti neketina, rėkė, cypė, standino rankas, stipriai laikė mažametę taip trukdydama ją pasiimti tėčiui. Tokiu būdu siekiant užtikrinti mažamečio vaiko bei pačios moters saugumą ir G. G. jau padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. Moteris buvo patalpinta į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Šiuo atveju, priešingai nei nurodoma skunde, pareigūnų veiksmai ir sekė po to, kai G. G. jau nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų perduoti dukrą iš nesaugios aplinkos, t. y. jau jai padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Byloje vertinami pareigūnų veiksmai jiems reiškiant reikalavimą, o ne veiksmai, sekę po šių reikalavimų nevykdymo. Institucijos nuomone, vien tai, kad G. G. nesutinka su Institucijos išvadomis ir priimtu nutarimu, taip pat su apylinkės teismo nutartimi nedaro nutarimo ir nutarties neteisėtais ir nepagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju G. G. apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, prašant nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
6. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. ANK 506 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1-5 punkte numatyti policijos uždaviniai: žmogaus teisių ir laisvių apsauga; asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, atskleidimas ir tyrimas.
8. Iš administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24242230811 duomenų nustatyta, kad teisėtų pareigūnų reikalavimo nevykdymo faktą patvirtina administracinio nusižengimo protokolas (b. 1. 5), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. D. tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo (b. 1. 6), asmens blaivumo testo šaknelė (b. 1. 8), Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentai (b. 1. 11–28), Policijos departamento prie LR VRM Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos T. A. tarnybinis pranešimas dėl aplinkybių patikslinimo (b. 1. 39–41), bei vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų kūno kamerų (b. 1. 30). Iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog 2024 m. gegužės 19 d. 03.10 val. gautas iškvietimas, kurio kategorija, buvo priskirta prie smurto artimoje aplinkoje, jog pranešėjo pažįstama mergina G. G. buvo atvykusi į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, išėjo ir paliko jo namuose savo dukrą. Nuvykus nurodytu adresu pareigūnai nustatė, kad moteris yra neblaivi, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas, paliko savo mažamete dukrą draugo namuose po alkoholio vartojimo ir 4 valandoms išėjo iš namų, nekėlė mobilaus ryšio telefono. Kadangi įvykyje buvo nustatytas galimas vaiko teisių pažeidimas, nes neblaivi mama G. G., buvo be priežiūros palikusi savo mažametę dukrą K. U. G., gim. (duomenys neskelbtini), situacijos įvertinimui, buvo iškviesti Vaiko teisių apsaugos specialistai. G. G. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0333, sertifikato Nr. 2060331 buvo nustatytas 0.83 prom. neblaivumas, vėlesniu patikrinimu 0,57 prom. neblaivumas. Moteris neneigė vartojusi alkoholinius gėrimus. Į įvykio vietą atvykusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vyriausioji specialistė I. P. įvertino mažametės K. U. G. aplinką ir nustatė, kad vaikui aplinka esant su akivaizdžiai neblaivia mama G. G. yra nesaugi ir nusprendė perduoti vaiką į saugią aplinką, tėvui A. A., kuris iškviestas atvyko. Policijos pareigūnai vadovavosi į įvykio vietą iškviestų Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų priimtu sprendimu ir davė G. G. teisėtus nurodymus perduoti vaiką tėvui, kurių pastaroji sąmoningai nevykdė.
9. Tai, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje neskubėjo priimti sprendimų jėga perduoti vaiką į saugią aplinką, dėjo pastangas, kad konfliktas būtų išspręstas geruoju patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų kūno kamerų. Aukštesnės instancijos teismas dar kartą įvertinęs vaizdo įrašuose užfiksuotą informaciją sprendžia, kad priešingai nei mano apeliantė, policijos pareigūnų reikalavimas, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, minėtus pareigūnų turimus įgaliojimus ir policijos uždavinius, buvo teisėtas ir pagrįstas ir jis privalėjo būti vykdomas. Vaizdo medžiaga patvirtina ir tai, kad reikalavimas perduoti vaiką tėčiui buvo kartojamas tikrai ne vieną ir ne du kartus, visgi, G. G. į tai nereagavo, nuolat kartojo, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo vykdyti neketina ir vaiko neperduos tėčiui, trukdė vaiko tėčiui bendrauti su vaiku. Vaiko tėtis A. A. priėjęs prie savo mažametės dukros mėgino ją pasiimti, kai tuo tarpu G. G. stipriai rankomis laikė dukrą trukdydama tai padaryti, rėkė, cypė. Moteris buvo net keletą kartų įspėta, kad vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus ir netrukdytų vykdyti Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo vaiką perduoti į saugią aplinką blaiviam tėčiui, ir pati savanoriškai perduotų vaiką tėčiui. Tačiau moteris ir toliau nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, rėkė, cypė, standino rankas, stipriai laikė mažametę K. U. G. taip trukdydama ją pasiimti tėčiui. Siekiant užtikrinti mažamečio vaiko bei pačios moters saugumą, ir G. G. jau padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. Moteris buvo patalpinta į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą.
10. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visos aukščiau nurodytos aplinkybės betarpiškai patvirtina, kad G. G. atlikti veiksmai analizuojamos situacijos kontekste tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti kaip statutinio valstybės tarnautojo, teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymu, dėl ko G. G. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas daryti kitokių išvadų šiuo klausimu taip pat neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
11. Nors apeliaciniu skundu G. G. bando pateisinti savo veiksmus, dėl dukros palikimo pažįstamo asmens namuose ir išėjimo nakties metu dėl neva kartu buvusio asmens netinkamų intencijų, priekabiavimo. Visgi, tokie pasiteisinimai šiuo atveju nesudaro pagrindo nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, dar labiau, vaiko palikimas tik kiek pažįstamo asmens namuose esant nurodytoms aplinkybėms, priešingai, nei skunde bando pateikti apeliantė, kelia dar didesnių klausimų dėl motinos pareigos užtikrinti vaikui saugią aplinką galimo pažeidimo. Tuo tarpu skunde keliamos įvairios interpretacijos dėl neva netinkamo Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo analizuojamu atveju, atmestinos kaip nepagrįstos.
12. Didžioji dalis apeliantės skundo argumentų taip pat grindžiami neva neteisėtais, nederamais policijos pareigūnų veiksmais. Pažymėtina, kad apygardos teismas policijos pareigūnų veiksmus vertina tik tiek, kiek jie susiję su teisėtų reikalavimų davimu ANK 506 straipsnio 4 dalies kontekste. Šiuo atveju policijos pareigūnų veiksmai, susiję su faktiniu vaiko paėmimu iš G. G. rankų siekiant įvykdyti Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimą, buvo tokie, kokie buvo būtini užtikrinti vaiko perdavimą tėvui į saugią aplinką. Administracinei atsakomybei už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą kilti pakanka fakto, kad jie yra aiškiai išreikšti ir nėra vykdomi, kas objektyviai nustatyta šioje administracinio nusižengimo byloje. Tuo tarpu G. G. nesutikdama su policijos pareigūnų veiksmais, manydama, kad jie netinkami, turėjo teisę juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka.
13. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių G. G. procesinių teisių pažeidimų nagrinėjant jos skundą apylinkės teisme. Sutiktina, kad ANK 630 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, gavus skundą Kauno apylinkės teisme, teisėjo rezoliucija paskirtas teismo posėdis 2024 m. rugpjūčio 22 d. 14.00 val. Proceso šalims išsiųsti šaukimai, G. G. el. paštu (duomenys neskelbtini) vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Visgi, į paskirtą teismo posėdį šalys neatvyko, Institucijos atstovas nurodė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, tuo tarpu G. G. jokių pateisinamų neatvykimo priežasčių teismui nepateikė. Tokiu būdu, teismas nutarė skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nors G. G. nurodo, jog jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo nežinoma, visgi tokie deklaratyvūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai atmestini. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek pirminiame skunde apylinkės teismui, tiek apeliaciniame skunde, tiek kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas vienas ir tas pats G. G. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo jai ir buvo išsiųstas teismo šaukimas. Tiek nutarimą, tiek skundžiamą teismo nutartį G. G. šiuo elektroniniu paštu gavo ir to neginčija. Tuo tarpu teismo šaukimo gavimą bando neigti, kas įvertinus ankstesnius procesinių dokumentų įteikimus atrodo nepagrįsta. Be to, skundą apylinkės teismui pateikė pati G. G., taigi ji turėjo pareigą asmeniškai domėtis bylos eiga.
14. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžia, kad jokios procesinės teisės G. G. atžvilgiu nagrinėjant skundą apylinkės teisme nebuvo pažeistos, ji turėjo teisę skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka, apeliaciniame skunde pateikti reikiamus argumentus ir motyvus dėl priimtos teismo nutarties, reikšti prašymus dėl naujų įrodymų vertinimo ir panašiai, ką nagrinėjamu atveju ir padarė.
15. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas apeliantės skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas atliko įrodymų tyrimą, įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
16. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria G. G. skundas netenkintas ir paliktas galioti Institucijos nutarimas nubausti G. G. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, yra teisėta ir pagrįsta, Institucijos nutarimu paskirta nuobauda tinkamai individualizuota, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį G. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.