- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-357-966/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04909-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- K. G.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį į nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 2 d. 23.28 val. iki 2020 m. vasario 23 d. 13.26 val.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. G. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 2 d. apie 23.20 val., bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, be jokios dingsties, tyčia kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajai N. S. į galvą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką spyrė į kairę koją bandančiai iš buto išeiti nukentėjusiajai. Taip, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai N. S. fizinį skausmą ir padarydamas jai poodinę kraujosruvą kaktoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nors kaltinamasis savo kaltę neigia, jo kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, rašytiniais bylos duomenimis. Teismo vertinimu, byloje nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad K. G. tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajai į galvą, spyrė į kairę koją, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nuosprendį ir dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo išteisinti. Nuteistasis nurodo, kad savo kaltės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepripažino, prieš nukentėjusiąją fizinio smurto nenaudojo. Su N. S. vartojo alkoholinius gėrimus, įvyko ginčas dėl to, kad nuteistasis be pagrindo atliko arešto bausmę dėl N. S. sumušimo pagal 2019 m. vasario 20 d. nuosprendį. N. S. be priežasties iškvietė policiją. Susižaloti N. S. galėjo tuo metu, kai buvo išėjusi. Galėjo susižaloti atsitrenkdama į paviršius, daiktus. Ji buvo neblaivi. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. K. nors ir patvirtino, kad matė gumbą nukentėjusiosios kaktoje, kaip tas gumbas atsirado, jis nematė. Esant šioms aplinkybėms nuteistasis turi būti išteisintas nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, kritikuojamas teismo išvadų dėl K. G. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįstumas. Teisėjų kolegija nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
7. Duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Pagal šį straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Išanalizavus baudžiamąją bylą, skundžiamo nuosprendžio turinį, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas aptartas įrodymų vertinimo nuostatas taikė netinkamai ar padarė kitus BPK pažeidimus, lėmusius akivaizdžiai nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
8. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, sujungė juos į vientisą loginę grandinę t. y. taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnis. Nuosprendyje nurodyta, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisingumo, K. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Taip pat pakankamai aiškiai motyvuotas nuteistojo versijos, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, atmetimas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka. Nors nuteistasis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepripažino naudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją ir kėlė versiją, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati tuo metu, kai išėjo į lauką susitikti su broliu, ši versija buvo patikimai paneigta kitais bylos įrodymais. Nukentėjusioji N. S. nuosekliai tvirtino, kad 2020 m. vasario 2 d. įvykus žodiniam konfliktui K. G. jai du kartus trenkė į kaktą, spyrė į koją, ant kaktos buvo raudonos sumušimo žymės. Teisme duoti nukentėjusiosios parodymai iš esmės atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes bei paaiškinimus, fiksuotus akistatos su K. G. protokole. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir į įvykio vietą atvykusio liudytoju apklausto policijos pareigūno A. K. parodymai, kad pasitikusi prie durų moteris pranešė, jog buvęs sugyventinis smurtavo, parodė gumbą ant kaktos. Šis liudytojas patvirtino ir tai, kad bute buvęs vyras (K. G.) neneigė mušęs moterį, buvo priešiškas ir piktybiškas. Išvadą, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje išvadoje nukentėjusiajai N. S. konstatuota poodinė kraujosruva kaktoje, kuri padaryta kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti kumštis, kraujosruva galėjo būti padaryta 2020 m. vasario 2 d. Konstatuoti sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
9. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad K. G. šioje byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis sukėlė nukentėjusiajai N. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinė veika, kuri gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad K. G., suduodamas kumščiu nukentėjusiajai į galvą (kaktos sritį) ir spirdamas jai į koją, turėjo ir galėjo suprasti, kad tokie veiksmai gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikatą ir leido tokiems padariniams atsirasti, taigi – veikė netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Nors su tokia išvada nuteistasis K. G. nesutinka, jo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiama nuteistojo pozicija nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių skundžiamame nuosprendyje yra pakankamai argumentuotai pasisakyta. Apeliaciniame skunde minimas nukentėjusiosios neblaivumo faktas vertinamu atveju jos nurodytų aplinkybių objektyvumui, o tuo pačiu ir jos parodymų, kaip įrodymo, patikimumui esminės įtakos neturi. Iš karto po įvykio atvykusiam policijos pareigūnui nurodytas aplinkybes, kad smurtavo būtent nuteistasis, nukentėjusioji nurodė ir vėlesnių apklausų metu. Jos parodymus, kaip nustatyta šios nutarties 8 punkte, patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Tuo tarpu nuteistojo K. G. iškelta versija jokiais patikimais ir objektyviais įrodymais nėra patvirtina.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas K. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo klaidų, kitų baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą K. G. pritaikė tinkamai. Skirdamas bausmę teismas BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatų nepažeidė, tiek bausmės rūšies parinkimą, tiek jos dydį pakankamai išsamiai argumentavo. Nuteistojo subjektyvus byloje surinktų įrodymų interpretavimas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nepaneigia nuosprendyje išdėstyto teisinio, BPK 20 straipsnio nuostatas atitinkančio, įrodymų vertinimo ir šio vertinimo pagrindu padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis argumentai neteikia pagrindo jį panaikinti ir K. G. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.