Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-576-397/2011

Teisėjas Vytautas Turauskis Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00240-2010-0

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko G. V., teisėjų Reginos Majauskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam V. D., jo įstatyminei atstovei E. D., gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nukentėjusiesiems D. Ž., A. Ž., jų atstovei advokatei J. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų D. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė įspėjimas ir elgesio apribojimas vienus metus tęsti mokslą mokymosi įstaigoje. Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir iš V. D. bei jo įstatyminės atstovės priteista 1000 Lt neturtinės žalos S. Ž. ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. Ž. ir A. Ž., bei priteista 1000 Lt suma bylinėjimosi išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nepilnametis V. D., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis 2010 m. gegužės 8 d., apie 21.30 valandą, viešoje vietoje – Lapainios gatvėje, Kalvių kaime, Kaišiadorių rajone, kitų asmenų akivaizdoje paėmęs gatvės kelkraštyje gulėjusį akmenį ir važiuodamas dviračiu be jokios priežasties ir tikslo permetė akmenį per tvorą, priklausančią Kristinai ir T. N. ir už tvoros privačioje valdoje buvusiai S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)pataikė šiuo akmeniu į galvos sritį ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokiais veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji, jų atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, priteisti S. Ž. 10000 Lt, o D. Ž. ir A. Ž. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis, jo įstatyminė atstovė bei gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų D. Ž. ir A. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Nukentėjusieji D. Ž. ir A. Ž. prašo tenkinti jų civilinį ieškinį ir priteisti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodytas neturtinės žalos sumas – S. Ž. 10000 Lt, D. Ž. ir A. Ž. 5000 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Byla patikrintina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško žalos atlyginimo principo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kai jis nebuvo sužalotas. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį buvo įvertintas V. D. amžius, šeiminė padėtis, charakteristika, socialinis nusikalstama veika pažeistų vertybių reikšmingumas, smurtinių veiksmų padariniai nukentėjusiosios sveikatai ir vadovautasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiosiųjų argumentus dėl civilinio ieškinio dydžio, rėmėsi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas šią funkciją atliko tinkamai, nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis įstatymų nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

Pirmosios instancijos teismas išvardijo visus reikšmingus nukentėjusiesiems S. Ž., D. Ž. bei A. Ž. padarytos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus, nukentėjusiajai S. Ž. padarytą neturtinę žalą įvertino 1000 Lt suma, jos tėvams – D. Ž. ir A. Ž. padarytą neturtinę žalą taip pat įvertino 1000 Lt suma.

Sprendžiant nustatytinos neturtinės žalos dydį, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta. Pirmosios instancijos teismo nustatyta suma iš esmės atitinka šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių priteistinos neturtinės žalos dydžių, kokiu laikytina ir nukentėjusiųjų reikalaujama suma, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, teismų praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, jų nenurodo ir apeliantai, todėl pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nustatant didesnį nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą, nėra įstatyminio pagrindo.

Nukentėjusieji apeliuoja į tai, kad sužalotai jų dukrai ateityje bus reikalingos operacijos sužalojimo žymėms pašalinti, tačiau tokie jų argumentai gali būti vertinami ne kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindas, bet kaip ateityje galinčios atsirasti išlaidos dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo. Šiuo metu tokių išlaidų dydis nėra aiškus ir nėra aišku, ar tokios išlaidos aplamai atsiras. Atsižvelgiama ir į ekspertizės aktą Nr. EKG 93/11 (01), iš kurio matyti, kad S. Ž. padarytas veido sumušimas, pasireiškęs muštine dešinio antakio žaizda su masyvia, plačia minkštųjų audinių kraujosruva, apimančia visą dešinę veido pusę. Padarytas sužalojimas nesukelia veido simetrijos deformacijos, bei neįtakoja veido mimikos sutrikimų, yra sunkai pastebimas, sužalojimas vertinamas tik kaip nežymus kosmetinis, estetinis trūkumas, kuris tikėtina kad jos augimo – brendimo metu dar labiau sumažės, o chirurginė intervencija šiuo metu nerekomenduotina.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nuosprendyje motyvuotai pasisakė dėl nukentėjusiesiems priteisiamų bylinėjimosi išlaidų mažinimo, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Iš bylos medžiagos matyti, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma buvo padidinta, neatitiko protongumo, sąžiningumo, teisingumo principų, todėl pagrįstai sumažinta iki 1000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokį priteistinos sumos už advokato išlaidas dydį, atsižvelgė į tai, kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, taip pat į tai, kad advokatės civilinis ieškinys parengtas, vėliau patikslintas yra nedidelės apimties, be to, jo reikalavimai pagrįsti nevisiškai teisinga nusikalstamų veikų kvalifikacija.

Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nukentėjusiųjų D. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.