Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gim. 1948, Kretingoje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. B k., Kretingos r., profesinio išsilavinimo, nevedęs, pensininkas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-07-30 d. apie 10 val., iš E. K. priklausančio sklypo, kurio kadastro numeris esančio B k., Darbėnų sen., Kretingos r., G. S. priklausančiu arkliniu vežimu išveždamas pagrobė 1,56 m³ E. K. priklausančios smulkios ir vidutinės malkinės medienos, kurios 1 m³ vertė 100 Lt. Tuo nukentėjusiajai E. K. padarė 156 Lt turtinę žalą.

K. M. M. pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2011 m. liepos mėn. pabaigoje elektros tinklų darbuotojai iškirto medžius, kurie trukdė aukštos įtampos elektros laidams. Kirtimas buvo atliktas jam ir E. K. priklausančiuose žemės sklypuose. Darbuotojai iškirstą medieną sukrovė ant jam ir E. K. priklausančių žemės sklypų dalių ribų. Jis jokių sutarčių dėl medžių kirtimo su elektros tinklų darbuotojais nesudarė. Medžius per du kartus vežė į savo sodybą tik iš savo žemės dalies. Medieną padėjo vežti G. S., jo arkliu kinkomu vežimu. Tikslo pavogti E. K. priklausančią medieną neturėjo ir E. K. jokios žalos nepadarė. Žemė, kuria jis nuo 1993 m. naudojasi, yra valstybinė. Nuomos dokumentų jis neišsaugojo, tačiau šią žemę deklaruoja kiekvienais metais, moka mokesčius. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nors kaltinamasis M. M. neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo nurodydamas, kad iškirstus medžius vežė tik iš savo miško dalies tiesiai į savo sodybą, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje veiksmu bei kitais rašytiniai įrodymais, kurie buvo ištirti teisminio nagrinėjimo metu.

Nukentėjusioji E. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr., esantis B k., Kretingos r., yra įtrauktas į elektros tinklų apsauginę zoną, todėl, kai medžių šakos remiasi ar trukdo elektros laidams, elektros tinklų darbuotojai iš jos žemės sklypo išpjauna elektros laidams trukdančius medžius. 2011 m. liepos mėn. pabaigoje jos sklype buvo išpjauti medžiai. Prieš darant kirtimą, ji pasirašytinai susitarė su elektros tinklais ir firma, kuri kirto medžius, kad ji šiuos iškirstus medžius per 2011 m. rugpjūčio mėn. išsiveš. 2011-08-01 atvykusi į savo sodybą, pastebėjo, kad jos kaimynas M. M. šią jai priklausančią išpjautą medieną parsivežė į savo sodybą. Medienos M. M. jai negražino. Reiškia 327.60 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ji vertina, kad M. M. pagrobė ne malkas, kurių vertė 156 Lt, bet medieną ir ją vertina 327.60 Lt. Dėl vagystės jai buvo padaryta 300 Lt neturtinė žala, kurią sudaro patirti nepatogumai, išgyvenimai.

Liudytojas G. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2011-07-30, apie 9 val., jo pažįstamas M. M. paprašė, kad jis savo arkliu išvežtų malkas iš žemės sklypo į jo namus. Kam tiksliai priklauso šis kirtimas, iš kurio M. M. prašė išvežti malkas, jis nežino ir nesiteiravo. Malkas į M. M. namus suvežė per 2-3 kartus ir iškrovė prie M. M. sodybos.

Liudytoja E. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2011-07-30, apie 10 val., jos sugyventinis M. M. su G. S. arklio kinkomu vežimu išvažiavo į kirtimą parsivežti alksnių. Malkas, valydami teritoriją po aukštos įtampos laidais, išpjovė elektros tinklų darbuotojai. M. M. ir E. K. žemės sklypai ribojasi, o šie nupjauti medžiai buvo suguldyti ant M. M. ir E. K. žemės plotų ribos. M. M. nupjautus medžius per 2-3 kartus į namus susivežė tik iš savo žemės pusės, o iš E. K. žemės ploto medžių nepaėmė.

Ikiteisminio tyrimo metu Liudytoja B. N. parodė, kad žemės sklypas, kurio registro Nr., esantis B k. Kretingos r., priklauso jai ir jos dukrai E. K.. Ji šio sklypo priežiūra nesirūpina, todėl šis sklypas realiai priklauso tik jos dukrai E. K.. Esant šioms aplinkybėms, dėl iš šio sklypo pavogtų nupjautų medžių, jai jokia žala nepadaryta ir ji niekam pretenzijų neturi, nes nuostolį patyrė tik E. K. ( b.l. 77-78).

2011-09-19 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta B k., Kretingos r. (b.l. 4-7).

2012-10-15 papildomos įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta kirtavietė B k., Kretingos rajone ir konstatuota, kad visa kirtavietė yra E. K. priklausančiame žemės sklypo plote (b. l. 10-11, 12-15, 16, 17, 18, 19).

2012-07-31 įtariamasis M. M. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą ir paaiškino, iš kur jis išvežė elektros tinklų darbuotojų išpjautus medžius (b. l. 90-91, 92-93).

2012-08-27 nukentėjusioji E. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą ir paaiškino, kur buvo sukrauti jai priklausantys nupjauti alksniai (b.l. 67-68, 69-70).

Iš 2012-08-27 liudytojo G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietą, kur buvo sukrauti nupjauti alksniai, kuriuos jis parvežė į M. M. sodybą (b.l. 72-73, 74).

Iš 2011-08-18 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 43 matyti, kad pagal E. K. prašymą patikrinus žemės sklypą, esantį B k., Kretingos r., nustatyta, kad žemės sklypas, esantis B k. Darbėnų sen., Kretingos r. (kadastro Nr.), suformuotas preliminariais matavimais. Gretima žemė priklauso laisvai valstybinei žemei ir nuomos sutartis su E. K. bei M. M. nesudaryta. Juostiniu metru patikrinus žemės sklypo, kadastro Nr. ribą (preliminariame plane pažymėta 4-1 riboženkliai linijų ilgis yra 315 m), nustatyta, kad natūroje atstumas nuo 4 riboženklio iki 1 riboženklio sudaro tik apie 282,30 m. Apie 32,70 metrų ilgio žemės E. K. ir M. M. savavališkai naudojasi savininkių – B. N. ir E. K. nuosavybės teise valdoma žeme bei greta esančia laisva valstybės žeme (b.l. 22-23).

Iš 2011-07-13 suderinimo rašto matyti, kad vykdant Elektros įrenginių įrengimo taisyklių 2.5.72 p., Elektros tinklų apsaugos taisyklių ir Perdavimo tinklo 110-330 kV įtampos elektros oro linijų eksploatavimo reglamento 5.2.1. reikalavimus, nuo 2011-07-29 iki 2011-08-25 bus kertami pavojingi medžiai 110 kV OL „Lenkimai – Benaičių VĮ“ apsaugos zonoje. Miško savininkė E. K. suderina, kad UAB „Eltirema“ pagal remonto rangos sutartį su AB „LITGRID“ turtas (buvusi AB „Lietuvos energija“) nupjaus pavojingus medžius, esančius 110 kV OL „Lenkimai – Benaičių VĮ“ apsaugos zonoje, trasa, einančia jai nuosavybės teise priklausančiu mišku tarp atramų Nr. 68 ir 69, sutinka, kad mediena bus paliekama proskynoje šalia miško masyvo ir įsipareigoja šią medieną pasiimti (išsivežti) iki 2011-08-31. Nukirstas šakas leidžiama sunaikinti ar išvežti (b.l. 58).

Iš 2012-10-16 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK tyrėjo Broniaus Gario tarnybinio pranešimo matyti, kad mobilaus ryšio telefonu susisiekus su UAB „Eltirema“ atstovu V. D., jis paaiškino, kad suderinimo raštas tarp jo ir E. K. buvo pasirašytas B k., Kretingos r., E. K. sodyboje. Jo atstovaujamos įmonės darbuotojai kirto medžius vienintelėje vietoje ir būtent tarp atramų Nr. 68, 69 (stulpų), o iškirstų medžių niekur netransportavo, t.y. paliko kirtimo vietoje. Nuvykus į B k., Kretingos r., ir apžiūrėjus vietovę, buvo rasta vienintelė kirtavietė, virš kurios buvo aukštos įtampos elektros laidai. Vienoje kirtavietės pusėje buvo stulpas pažymėtas Nr. 69, kitoje pusėje stulpas, pažymėtas Nr. 68 (b.l. 8).

Iš 2011-10-24 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros rašto „Dėl žalos nustatymo“ matyti, kad patikrinus faktą vietoje, nustatyta, jog E. K. ir bendrasavininkei B. N. privačios nuosavybės teise priklausančioje žemės valdoje iškirsti aukštos įtampos elektros trasoje augantys juodalksniai (čia jie neturi augti). Mediena palikta žemės savininkams, tačiau dalį šios medienos parsivežė kaimynystėje gyvenantis M. M. ir E. K. į savo kiemą. I. M. M ir E. K. namų kieme esančią medieną (smulki ir vidutinė malkinė), nustatytas jos tūris - 1,56 m³. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės, kurioje iškirsti medžiai, paskirtis – kita, todėl žala aplinkai nepadaryta. Savininkui padaryta žala gali būti prilyginama malkinės juodalksnio medienos, esančios tarpiniame sandėlyje, vertei, kuri pagal Kretingos miškų urėdijos patvirtintas kainas, galiojančias nuo 2001-07-01, yra 100,00 Lt/m³ (be PVM) (b.l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, kad kaltinamojo M. M. parodymai, jog jis iškirstus medžius vežė tik iš savo miško dalies, vertintini kritiškai, kaip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Tai, kad M. M. pagrobė iškirstus medžius iš E. K. priklausančios sklypo dalies, patvirtina byloje surinkti įrodymai bei liudytojų parodymai, t.y. miško savininkė E. K. suderino su UAB „Eltirema“ dėl pavojingų medžių išpjovimo. Miško savininkė E. K. sutiko, kad mediena išsivežimui būtų palikta proskynoje šalia miško masyvo. UAB „Eltirema“ darbuotojai kirto medžius vienintelėje vietoje ir būtent tarp atramų Nr. 68, 69 (stulpų), o iškirstų medžių niekur netransportavo, t.y. paliko kirtimo vietoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atlikus žemės naudojimo patikrinimą nustatyta, kad apie 32,70 metrų ilgio žemės E. K. ir M. M. savavališkai naudojasi savininkių B. N. ir E. K. nuosavybės teise valdoma žeme bei greta esančia laisva valstybės žeme. Tai tik patvirtina, kad M. M. pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą (malkinę medieną).

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo M. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir ji kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., nes nustatyta, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusiosios E. K. civilinis ieškinys dėl 327,60 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas iš dalies. Iš 2011-10-24 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros rašto „Dėl žalos nustatymo“ nustatyta, kad savininkui padaryta žala gali būti prilyginama malkinės juodalksnio medienos, esančios tarpiniame sandėlyje, vertei, kuri pagal Kretingos miškų urėdijos patvirtintas kainas, galiojančias nuo 2001-07-01, yra 100,00 Lt/m³ (be PVM) (b.l. 21). Konkrečiu atveju buvo pagrobta 1.56m³ malkinės medienos ir tai sudaro 156 Lt, todėl šiai sumai turi būti suformuluotas pagrįstas civilinis ieškinys, priteistinas nukentėjusiosios naudai.

Nukentėjusiosios E. K. civilinis ieškinys dėl 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Nukentėjusioji E. K. dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patirtą neturtinę žalą sieja su dvasiniais išgyvenimais bei nepatogumais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo tik formuojasi, ir kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti svarstomas individualiai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. K. dėl patirtų išgyvenimų į medikus nesikreipė, ligoninėje nesigydė, liekamieji reiškiniai nenustatyti, asmens turėtos galimybės neprarastos. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų pobūdį, trukmę, teismas laiko sąžiningu, teisingu ir protingu priteisti nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį - 300 Lt. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad nukentėjusiosios patirti dvasiniai išgyvenimai, teismo vertinimu, nesukėlė jai didelių nepatogumų.

Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. M. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis yra anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra pensininkas. K. M. M skirtina bauda už padarytą nusikalstamą veiką, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M., gim. 1948, pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 4 d. ir paskirti 6 MGL (780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

Nukentėjusiosios E. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. M. 156 Lt turtinės ir 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti, jog turtinę žalą nuteistasis turi atlyginti per du mėnesius, o neturtinę žalą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus, nupjautus medžius (31 vnt.) (2011-08-01 pakvitavimas, b.l. 9), saugomus pas M. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, M. M. per 2 mėnesius privalo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 22 str. 4 d., išaiškinti M. M., kad nustatytu laiku nesumokėta ar nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.