Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. gegužės 21 d. priimtą nutarimą Nr. 93-356 taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. A. nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi subendrintomis 2013 m. kovo 8 d. ir 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 8 (aštuoneri) metai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2012 m. rugpjūčio 28 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 26 d.2018 m. gegužės 21 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-356 nutarta taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 86 iki 73 balų. Šiuo metu nuteistojo elgesys vertinamas kaip teigiamas, už gerą elgesį ir aktyvią visuomeninę veiklą jis aštuonis kartus paskatintas, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo, o tai sudaro pagrindą manyti, kad jis sugebės laikytis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad šis nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, elgesys bausmės atlikimo metu. G. A. anksčiau teistas, taip pat ne kartą yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 73 balai pagal OASys metodiką, išlieka aktualūs ir nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. G. A. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra minimali ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.Skunde nuteistasis G. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 ir 164 straipsnius, neobjektyviai ir klaidingai įvertino jo charakteristiką bei elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistojo teigimu, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis, gautos drausminės nuobaudos, kurios jau nebegalioja, ankstesni teistumai neturėjo būti vertinami. Šios aplinkybės jau nebekinta ir išnykti negali. Apylinkės teismas neįvertino visų Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių kompleksiškai, o prioritetą skyrė vien jį nepalankiai apibūdinančioms aplinkybėms. Teismo atliktas vertinimas yra selektyvus. Nuteistasis pažymi, kad šiuo metu jo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis skatintas devynis kartus, teigiamai vertina priežiūrą bei kitas taikomas priemones, aktyviai dalyvauja savęs tobulinimo programose, įstaigos, būrio renginiuose. Todėl apylinkės teismo samprotavimus apie jam išliekančius aktualius kriminogeninius veiksnius jis vertina kaip BVK niekinimą, t. y. visišką nepaisymą. Teismas, svarstydamas jo lygtinio paleidimo klausimą, nevykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos – vertinti, ar tinkamai taikytos BVK nuostatos dėl lygtinio paleidimo galimybės. Nuteistasis nesutinka, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra minimali ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Nuteistojo G. A. skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. G. A. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar dėl kurių būtų padaryta fakto klaida. Nei BVK, nei BPK nuostatos nebuvo pažeistos, todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė ir toliau vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. G. A. priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (73 balai pagal OASys metodiką), todėl teismas privalo itin atidžiai patikrinti ir įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat būtina konstatuoti, ar nuteistasis daro akivaizdžią, reikšmingą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.G. A. yra vidutinio amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), darbingas vyras, tačiau vietoj darbinės patirties jis turi eilę teistumų. Pirmą kartą G. A. buvo teisiamas vos sulaukęs pilnametystės ir pakeisti netinkamo gyvenimo būdo jis nesugebėjo, nes vos tik paleistas lygtinai ar pilnai atlikęs paskirtą bausmę, vėl nusikalsdavo ir sugrįždavo į pataisos įstaigą. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido izoliuotas nuo visuomenės, nes visais atvejais padarytų nusikaltimų sunkumas bei pobūdis neleisdavo jam skirti švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės. Nusikaltimai, dėl kurių šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra atsitiktiniai, jų pobūdis būdingas ir ankstesniems nusikaltimams, t. y. nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms bei interesams ir smurtiniai nusikaltimai, t. y. G. A. būdingas nusikaltimų modelis. Nors nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Taigi, savo kaltės nuteistasis nėra linkęs analizuoti. Anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau lygtinio paleidimo sąlygas jis pažeidė, t. y. nesugebėjo vykdyti teismo paskirtų įpareigojimų, dėl ko buvo pasiųstas realiai atlikti paskirtos bausmės. Ši aplinkybė sustiprina įsitikinimą, jog nuteistajam tikslinga toliau būti taisomam izoliuotam nuo visuomenės, nes tik struktūrizuotoje aplinkoje jis sugeba tam tikra apimtimi reaguoti į jam teikiamus pasiūlymus bei pagalbą, renkantis nenusikalstamą gyvenimo kelią.Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad G. A. ne kartą yra teistas už smurtinius nusikaltimus, kurių padarymui didelę įtaką turėjo nesaikingas alkoholio vartojimas, sukeldavęs nevaldomą agresiją. Nuteistasis supranta, kad turi probleminių sričių, tačiau šiuo metu pripažįsta tik tam tikrus piktnaudžiavimo alkoholiu padarinius, nepaisant anoniminių alkoholikų grupės lankymo bei bausmės atlikimo Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre. Taigi, šios priemonės, lankomos programos dar nepaveikė G. A. mąstysenos taip, kad šis pilnai suvoktų alkoholio žalą sau ir aplinkiniams bei įstengtų visiškai jo atsisakyti. Be to, pateiktoji medžiaga liudija, kad nuteistasis svaigindavosi ne tik alkoholiu, tačiau ir psichotropinėmis medžiagomis. Dėl apsvaigimo nuo šių medžiagų nuteistasis drausmine nuobauda yra baustas ir pataisos namuose. Vadinasi, G. A. vis dar būtina profesionali pagalba, kovojant su turimomis priklausomybėmis, šiuo metu jis nėra pasiruošęs gyventi laisvėje ir atsispirti potraukiui svaigintis. Aukščiau aptartų problemų nenusveria nuteistojo gauti paskatinimai už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, bausmės atlikimas lengvojoje grupėje ar galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas. G. A. planuoja grįžti į tą pačią aplinką, kurioje ne kartą nusikalto, t. y. į tėvų namus. Nors nuteistasis pristatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie galimybę įsidarbinti, paleidus jį lygtinai, tačiau ši pažyma niekaip nepatvirtina, jog G. A. iš tiesų sąžiningai dirbs ir gaunamo atlyginimo jam užteks asmeninių poreikių tenkinimui. Iki šiol nuteistasis lėšas pragyvenimui gaudavo nusikalstamu būdu, o jo mąstysenos akivaizdžių pokyčių pateiktoje medžiagoje nėra užfiksuota. Nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio G. A. pataisos įstaigoje dirbo, vadinasi, gaudavo tam tikrą uždarbį, tačiau iš šio atlygio jis nei prisidėjo prie turimų nepilnamečių vaikų išlaikymo, nei prie priteisto civilinio ieškinio dengimo. Pažyma apie gautus vykdomuosius raštus (b. l. 13) patvirtina, kad nuteistojo vardu gautas vienas vykdomasis patvarkymas dėl skolos išieškojimo 252,55 Eur sumai. Nors ši suma nėra didelė, tačiau išieškota tik 0,50 Eur. Daroma išvada, kad G. A. jokių pastangų, siekiant atlyginti padarytą žalą nededa, nors turima skola yra tokio dydžio, kurią galima nesunkiai padengti. Skunde nuteistasis piktinasi, jog apylinkės teismas vertino jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, tai jis laiko BVK niekinimu, visišku nepaisymu. Šie G. A. teiginiai tik patvirtina, kad turimų problemų jis nesuvokia, jas menkina arba visiškai atmeta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai (ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis; lengvai įtakojamas aplinkinių; mąstymas ir elgesys; nuostatos), aukštesniojo teismo vertinimu, yra aktualūs, nes nuteistasis nesistengia jų šalinti. Taip pat itin reikšmingas yra artimas kriminogeniniams veiksnys – priklausomybė alkoholiui bei narkotinėms medžiagoms. Pažymėtina, jog vien sudalyvavimas vienoje ar kitoje programoje savaime jokių rezultatų neduoda, jei asmuo nesistengia išgirstų patarimų, žinių pritaikyti praktiškai. Nors nuo praėjusio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo trylika balų (nuo 86 iki 73), tačiau ji vis dar išlieka vidutinė ir netgi nėra artima žemai. Atkreiptinas dėmesys, kad su smurtinio elgesio prevencija susijusių socialinės reabilitacijos programų G. A. nelankė. Taigi, vien noras tęsti bausmės atlikimą būnant neizoliuotam nuo visuomenės, be akivaizdžios nusikalstamumo rizikos mažinimo pažangos nėra įmanomas.Remiantis išdėstytu, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis paliekama galioti.