- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- eI-795-821/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Audito
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl sprendimo panaikinimo ir pareiškėjos J. R. skundo atmetimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) su skundu (el. b. l. 2–4) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK arba Komisija) 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 3R-294(AG-234/04-2017) ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skunde nurodo, kad nesutinka su VAGK priimto sprendimo argumentais. Mano, kad VAGK argumentas, jog aplinkybė, kad kreditorių susirinkimas priėmė naujus sprendimus dėl turto pardavimo nereiškia, kad Administratoriaus veiksmai besąlygiškai turi būti vertinami kaip atitinkantys tinkamo elgesio reikalavimus ir elgesio prasme Tarnyba skundo neišnagrinėjo, yra nepagrįstas. Tarnyba turimos informacijos pagrindu vienareikšmiškai nustatė, kad įmonės turtas – 18 domenų – buvo parduotas vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą. Šiuo atveju Administratoriaus veiksmuose, įvertinus aplinkybes, nenustatyta bankrotą reglamentuojančių teisės aktų, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) pažeidimų požymių ir tokia išvada pagrįsta Tarnybos turima informacija apie tai, kad pareiškėjos pasiūlymas pirkti Įmonės turtą buvo pateiktas pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminams, be to, pareiškėja tiek telefonu, tiek raštu Administratoriui nurodė, kad neturi galimybės kreditorių nustatytu terminu apmokėti už nupirktą turtą. Taigi Tarnyba neturėjo pagrindo teigti, kad Administratorius, sušaukdamas kreditorių susirinkimą, kompetentingą priimti sprendimus dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, atsižvelgiant į susiklosčiusią prieštaringą situaciją, kai pareiškėja negalėjo sumokėti savo pasiūlytos kainos per kreditorių susirinkimo nustatytą terminą ir tuo metu buvo gautas geresnis pasiūlymas dėl įmonės turto pirkimo, elgėsi netinkamai.
Pabrėžia, kad VAGK argumentas, jog Administratoriui profesine prasme turėjo būti gerai žinoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3- 112/2012, todėl Administratoriaus veiksmai sušaukiant kreditorių susirinkimą ir naujo sprendimo dėl to paties turto pardavimo priėmimo aplinkybės turėjo būti atidžiai išnagrinėti elgesio prasme ir priimtas sprendimas turėjo būti motyvuotas, yra teisiškai nereikšmingas, kadangi sprendimas dėl Įmonės turto pardavimo buvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimu ir Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai spręsti dėl paties kreditorių susirinkimo veiklos, jo nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, Tarnybos sprendimas pačiai pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Mano, kad VAGK argumentas, kad Tarnybos sprendime nepasisakyta dėl bankroto administratoriaus funkcijas vykdžiusio M. S., yra teisiškai nereikšmingas, nes susirašinėjimas su pareiškėja elektroninėmis ryšio priemonėmis, Tarnybos nuomone, nėra bankroto administratoriaus funkcijų vykdymas ir neturėtų būti atskirai vertinamas.
Remiasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 punkto, 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. A143–2741/2011; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. AS1080–552/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Pareiškėja J. R. su atsakovės skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 6–8) nurodo, kad sutinka su VAGK sprendimo argumentais, kad kreditorių susirinkimo sprendimai dėl turto pardavimo tvarkos nepašalina bankroto administratoriaus atsakomybės už etikos reikalavimų pažeidimus, kurie buvo detaliai nurodyti pareiškėjos 2017 m. liepos 3 d. skunde.
Mano, kad aplinkybė, kad jos siūlymas pirkti turtą buvo paduotas pavėluotai neturi reikšmės, kadangi pavėluotas siūlymo pateikimas nei bankroto administratoriui, nei kreditorių susirinkimui nesutrukdė turto parduoti UAB „Tipro Group“, kuri pasiūlymą pateikė dar vėliau.
Šalies argumentai
Atsakovės argumentus, kad neturėjo galimybės už turtą sumokėti per nustatytą terminą, laiko nepagrįstais, nes 2017 m. birželio 21 d. bankroto administratoriui pateikė prašymą pratęsti terminą sumokėti už turtą. Atkreipia dėmesį į tai, kad šį prašymą pateikė siekdama apsidrausti, nes būtų sumokėjusi iki nustatyto termino, t. y. 2017 m. birželio 30 d. 16.00 val., o įsipareigojimų užtikrinimui sumokėjo depozitą. Pažymi, kad su prašymu pratęsti terminą sutiko didžiausias kreditorius.
Pabrėžia, kad atsakovei buvo pateiktas pareiškėjos motyvuotas 2017 m. liepos 3 d. skundas, kuriame nurodyta, kaip konkrečiai buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Teigia, kad susirašinėjimo su M. S. faktas pats savaime nepreziumuoja, kad bankroto administratoriaus funkcijos nebuvo vykdomos, nes įstatymai neriboja, kokiais būdais gali būti įgyvendinamos bankroto administratoriaus funkcijos, tai gali būti elektroniniai laiškai, rašytiniai dokumentai, telefoniniai, vaizdo pokalbiai ir kt. Esminis kriterijus šiuo atveju yra veiksmų turinys, kurių atsakovė nevertino, o ne tai, kokia forma tie veiksmai išreikšti.
Teismo posėdyje pareiškėja su atsakovės skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 3R-294(AG-234/04-2017), kuriuo pareiškėjos J. R. skundas tenkintas iš dalies ir Tarnyba įpareigota patikrinti ir įvertinti bankroto administratorės I. S. ir M. S. veiklą administruojant UAB „EPASAS.LT“ turto pardavimą Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nustatytų elgesio reikalavimų prasme, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG-234/04-2017 medžiaga) nustatyta, kad pareiškėja su 2017 m. liepos 4 d. skundu (VAGK b. l. 50–52) kreipėsi į Tarnybą, prašydama patikrinti bankroto administratorės I. S. ir M. S. veiklą ir už padarytus pažeidimus skirti nuobaudą. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir nenustačiusi bankrotą reglamentuojančių teisės aktų, taip pat ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso pažeidimų, 2017 m. liepos 28 d. priėmė sprendimą Nr. (10.4)D2- 2237 (VAGK b. l. 25–27) nepradėti neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėja nesutikdama su atsakovės 2017 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (10.4)D2- 2237 su skundu kreipėsi į Komisiją (VAGK b. l. 1–3), prašydama panaikinti Tarnybos sprendimą ir įpareigoti ją tikrinti bankroto administratorės I. S. ir M. S. veiklą bei už padarytus pažeidimus skirti nuobaudą. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-294(AG-234/04-2017) (VAGK b. l. 78–79), kuriuo pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę patikrinti ir įvertinti bankroto administratorės I. S. ir M. S. veiklą administruojant UAB „EPASAS.LT“ turto pardavimą Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nustatytų elgesio reikalavimų prasme.
Atsakovė skunde teismui nurodo, kad įmonės turtas buvo parduotas vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą. Tuo tarpu, pareiškėjos pasiūlymas pirkti įmonės turtą buvo pateiktas pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminams, be to, pareiškėja tiek telefonu, tiek raštu administratoriui nurodė, kad neturi galimybės kreditorių nustatytu terminu apmokėti už nupirktą turtą. Sprendimas dėl įmonės turto pardavimo buvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimu ir Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai spręsti dėl paties kreditorių susirinkimo veiklos, jo nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovės teigimu, bankroto administratoriaus funkcijas vykdžiusio M. S. susirašinėjimas su pareiškėja elektroninėmis ryšio priemonėmis nėra bankroto administratoriaus funkcijų vykdymas ir neturėtų būti atskirai vertinamas. Taip pat mano, kad atsakovės sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnis, reglamentuojantis bankroto administratoriaus atsakomybę, nustatė, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. To paties įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad administratoriaus veiklą prižiūri Vyriausybės įgaliota institucija, kuri bankroto administratoriui gali skirti šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje (Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalis).
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 9.4.4 punkte nustatyta, kad Tarnyba vykdo bankroto administratorių veiklos priežiūrą. Tarnybos įgaliojimai vykdant bankroto administratorių veiklos priežiūrą įtvirtinti Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K- 270, kurių 7 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija tikrina administratorių veiklą organizuodama: planinius patikrinimus, kurie numatomi Priežiūros institucijos vadovo tvirtinamame atitinkamais kalendoriniais metais planuojamų patikrinti administratorių veiklos patikrinimų plane, skelbiamame Priežiūros institucijos interneto svetainėje iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos kitiems kalendoriniams metams (7.1 punktas); ir (arba) neplaninius patikrinimus, kurie atliekami Priežiūros institucijos vadovo sprendimu esant Viešojo administravimo įstatyme nustatytiems pagrindams (7.2 punktas). Taisyklių 16 punkte įtvirtinta nuostata, kad kai neplaninis bankroto administratoriaus veiklos patikrinimas atliekamas pagal prašymą, skundą ar pranešimą, administratoriaus veikla tikrinama tiek, kiek prašoma. Vadinasi, asmens prašymas ar skundas gali būti pagrindas atlikti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą, o atsakovė yra institucija įgaliota vykdyti bankroto administratorių veiklos priežiūrą.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja su 2017 m. liepos 4 d. skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydama patikrinti bankroto administratorės I. S. ir M. S. veiklą ir už padarytus pažeidimus skirti nuobaudą. Skunde pareiškėja kėlė klausimus dėl jos teisių pažeidimo parduodant bankrutuojančios UAB „EPASAS.LT“ turtą (18 domenų), kai ji 2017 m. gegužės 2 d. bankroto administratoriui pateikė pasiūlymą pirkti domenus už 11 000 Eur, 2017 m. birželio 19 d. gavo bankroto administratoriaus pranešimą, kad įmonės kreditorių susirinkime domenus nuspręsta parduoti už jos pasiūlytą sumą ir nustatytas 10 kalendorinių dienų terminas sumokėti šią sumą. 2017 m. birželio 21 d. pareiškėja pateikė prašymą pratęsti apmokėjimo terminą iki 2017 m. liepos 15 d., kartu sumokant 10 proc. depozitą užtikrinti įsipareigojimų vykdymą. Bankroto administratorius informavo pareiškėją, kad jos prašymui didžiausio kreditoriaus atstovas pritaria, todėl ji 2017 m. birželio 23 d. į įmonės banko sąskaitą pervedė 1 100 Eur depozitą, kurį bankroto administratorius 2017 m. birželio 30 d. pareiškėjai grąžino. Savo iniciatyva susisiekusi su bankroto administratoriumi, pareiškėja sužinojo, kad domenai, patvirtinus įmonės kreditorių susirinkime, ne vėliau kaip 2017 m. birželio 29 d. buvo parduoti kitam asmeniui. Todėl, mano, kad bankroto administratorius nesilaikė Elgesio kodekso reikalavimų, kadangi vykdė neteisėtą kreditorių susirinkimo sprendimą, apie jį pareiškėjai nepranešė, nuslėpė aplinkybes ir taip pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Kaip matyti, pareiškėja skunde aiškiai nurodė, kaip konkrečiai buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai ir nors nuobaudos administratoriui skyrimas ar neskyrimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau, kaip teisingai savo sprendime pažymėjo Komisija, pareiškėja savo skunde prašė išnagrinėti administratoriaus veiklą ir elgesio prasme.
Elgesio kodekso, nustatančio etikos normas administratoriams – asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, 7 punkte įtvirtinta, kad laikydamasis teisingumo principo administratorius turi: priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus ir veikti atsižvelgdamas į viešąjį interesą (7.1 punktas); vadovautis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, susidūręs su skirtingais asmenų reikalavimais, nedaryti nepagrįstų išimčių (7.2 punktas); kalba, veiksmais ar siūlomais sprendimais nediskriminuoti jokio asmens ar asmenų grupės (7.4 punktas). Laikydamasis nepriklausomumo principo administratorius turi: būti nepriklausomas nuo įmonės, kurios bankroto, restruktūrizavimo byla yra nagrinėjama (9.1 punktas); nebūti paveiktas jokių esamų arba galimų interesų konfliktų, verslo santykių su kreditoriais, bet kuriais kitais fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis gali naudotis arba kurias jis kontroliuoja (9.2 punktas). Laikydamasis sąžiningumo principo administratorius turi: atsisakyti vykdyti neteisėtą kreditorių susirinkimo pavedimą ir apie tai pranešti teismui (11.1 punktas); neįsipareigoti vykdyti neteisėtų nemokumo procedūrų ar pavedimų, dėl kurių teisėtumo kyla pagrįstų įtarimų, ir imtis veiksmų dėl tokių nemokumo procedūrų ar pavedimų teisėtumo nustatymo (11.2 punktas).
Pažymėtina, kad pareiškėja prašė atsakovės išnagrinėti administratoriaus veiklą minėtų Elgesio kodekso nuostatų, kurių privalo laikytis administratorius, prasme. Todėl aplinkybė, kad kreditorių susirinkimas priėmė naujus sprendimus, susijusius su turto pardavimu, nereiškia, kad administratoriaus veiksmai besąlygiškai turi būti vertinami kaip atitinkantys tinkamo elgesio reikalavimus. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad atsakovė elgesio prasme pareiškėjos skundo neišnagrinėjo, nes savo sprendimą grindė aplinkybe, kad administratorius, parduodamas turtą, teisės normų, reglamentuojančių turto pardavimą, nepažeidė. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 112/2012), kad paskesnio nutarimo priėmimas tais pačiais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tačiau nepašalina iki tol galiojusių kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių. Todėl kito kreditorių susirinkimo sušaukimo ir naujo sprendimo dėl to paties turto pardavimo priėmimo aplinkybės, susijusios su administratoriaus veiksmais, turi būti išnagrinėtos elgesio prasme ir dėl to priimtas motyvuotas sprendimas.
Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė VAGK byloje esančiais įrodymais pagrįstas išvadas, su kuriomis teismas sutinka. Komisijos išvada, kad turi būti išnagrinėta ir aplinkybė dėl M. S. veiksmų elgesio prasme dalyvaujant administravimo procese, dėl ko atsakovė sprendime nepasisakė, visiškai pagrįsta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas VAĮ 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015-11-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014-12-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A- 822- 1440/2014, 2014-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-839/2014, 2009- 03- 27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A- 602- 827/2014, 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011 ir kt.). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A313- 146/2016).
Atsakovė savo 2017 m. liepos 28 d. sprendime Nr. (10.4)D2- 2237 visiškai nevertino ir nepasisakė dėl M. S. veiklos elgesio prasme administruojant UAB „EPASAS.LT“ turto pardavimą, tik pateiktame skunde teismui nurodo, kodėl nevertino ir nepasisakė dėl šio asmens veiklos elgesio prasme, nors dėl jos turėjo pasisakyti sprendime.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą daro išvadą, kad VAGK 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 3R-294(AG-234/04-2017) pagrįstai nusprendė įpareigoti atsakovę patikrinti ir įvertinti bankroto administratorės I. S. ir M. S. veiklą administruojant UAB „EPASAS.LT“ turto pardavimą Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nustatytų elgesio reikalavimų prasme. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės prašymas panaikinti Komisijos sprendimą ir atmesti pareiškėjos skundą atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.