- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- I-4621-463/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- D. N.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- E. S.
- Advokatai
- Marius Navickas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjai D. N., jos atstovui advokatui Mariui Navickui, atsakovės atstovei Justinai Užumeckaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. N. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. S. dėl konkurso rezultatų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-30 konkurso protokolo Nr. A16-867/15 (3.4.22-PD5) (toliau – ir Protokolas) dalį, kuria konkurso laimėtoja pripažinta E. S. ir jai tuo pagrindu pasiūlyta dirbti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus pareigose; pripažinti konkurso laimėtoja pareiškėją bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde ir jo patikslinime teigė, kad ji komisijos buvo įvertinta neobjektyviai. Konkurso metu, jai atsakinėjant į klausimus, trikdė įėję pašaliniai asmenys. Komisijos narys V. P. pareiškėją įvertino 8 balais, tačiau dalies jos atsakymų negirdėjo, kadangi buvo išėjęs ir kalbėjosi telefonu. Komisijos sekretorė po konkurso liepė palikti salę ir nelaukti rezultatų, todėl pareiškėja negalėjo stebėti nei balsų skaičiavimo, nei dalyvių įvertinimo. Taip pat nurodė, kad nebuvo sudaryta galimybių susipažinti su Protokolu. Be to, garo įrašas nutrūko, kai pareiškėja uždavė klausimus komisijos nariams, o šie po to jai irgi turėjo klausimų, todėl pareiškėjos nuomone, turėjo būti pateikti įvertinimai ir į šiuos atsakymus.
Pareiškėja, išanalizavusi konkurso garso įrašą, įsitikino, kad buvo įvertinta neobjektyviai, t.y. laimėjusiai pretendentei buvo sudarytos palankesnės sąlygos atsakyti į klausimus, nepagrįstai skirti tokie aukšti įvertinimai. Pareiškėja tiksliai atsakė į jai užduotus klausimus. Teigė, kad pareiškėja pasisakymo pabaigoje dar praplėtė atsakymus ir parodė tinkamą kvalifikaciją, tačiau komisija jos šių papildymų jau nebevertino. Konkurso pabaiga nebuvo paskelbta. Pareiškėja abejoja komisijos narių objektyvumu, nurodė, kad komisijos narė K. C. jos nuomone šališka, kadangi kai pareiškėja dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, pastaroji komisijos narė jai buvo pavaldi ir po pareiškėjos nevienkartinių pasisakymų dėl darbo trūkumų rytinių pasitarimų pas merą metu, K. C. buvo skirtos nuobaudos. Pasak pareiškėjos, minėtos komisijos narės dalyvavimas konkurse yra neteisėtas, šališkumas atsispindi ir K. C. vertinime.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skunde ir jo patikslinime išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad 2012, 2013 m. rytinių pasitarimų protokolai, kai ji Vilniaus miesto dirbo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, pirmininkavo darbo grupėms, K. C., kaip darbo grupės dalyvei, buvo išreikštos pastabos ir tai, pasak pareiškėjos, patvirtina pastarosios šališkumą vertinant ją konkurso metu. Be to, nurodė, kad nebuvo paskelbta, jog konkursas buvo baigtas, jos papildomi atsakymai turėjo irgi būti vertinami, garso įrašo toje dalyje nėra. Teigė, kad ją sutrikė konkurso metu įėjęs ne komisijos narys ir tai turėjo įtakos jos atsakymams. Pabrėžė, kad komisijos nario A. P. elgesys ją blaškė, kadangi jis nuolat buvo užsiėmęs telefonu, o vėliau išėjo iš patalpos kalbėti telefonu. Ji nebuvo įspėta, todėl sunkus buvo susikaupti.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė pareiškėjos skunde ir jo patikslinime nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad konkursas buvo neobjektyvus, pareiškėja nebuvo tinkamai įvertinta. Buvo padaryta daug procedūrinių pažeidimų, todėl konkurso rezultatai turėtų būti naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą ir patikslintą reikalavimą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 13–17).
Atsiliepime nurodė, kad Pareiškėja sklandžiai atsakė į jai užduotus klausimus, įdėmiai buvo išklausyta bei sudaryta galimybė klausimams iliustruoti rašymo lenta. Konkurso metu vienam iš komisijos narių tyliai buvo pateiktas dokumentas skubiam pasirašymui, komisija dėl to pareiškėjos atsiprašė. Toks sutrikdymas neturėjo lemiamos reikšmės konkurso rezultatams. Pareiškėja už pokalbį žodžiu buvo įvertinta aukštais balais. Ta aplinkybė, kad komisijos narys V. P. buvo išėjęs iš salės trumpam, nenulėmė pareiškėjos galutinio vertinimo. Grįžęs komisijos narys V. P., girdėjo pareiškėjos atsakymą į jai užduotą patikslintą klausimą. Dėl tokio trumpo išėjimo nebuvo pagrindo daryti pertraukos. Teigė, kad visi komisijos nariai dalyvavo komisijos darbe ir individualiai įvertino pareiškėjos atsakymus. Be to, pareiškėjai buvo leista išsamiai perskaityti atsineštą planuojamą veiksmų planą. Visi komisijos nariai pareiškėją įvertino individualiai, V. P. skyrė 8 balus, todėl net ir jam pareiškėjos atsakymus įvertinus 10 balų, ji nebūtų surinkusi daugiau balų nei laimėtoja. Akcentavo, kad pareiškėja buvo įvertinta objektyviai. Komisija pasiūlė pretendentams nelaukti konkurso rezultatų taupydama jų laiką ir taip nepažeidė jokių taisyklių. Be to, pati pareiškėja tokio pageidavimo nepareiškė. Taip pat ji nenurodė, kokią įtaką jos dalyvavimas galėjo turėti balams skaičiuoti. Pareiškėjai apie surinktus balus ir užimtą vietą buvo tinkamai pranešta 2015-10-30 pranešimu per Valstybės tarnybos departamento elektroninę sistemą.
Nurodė, kad garso įrašas yra skirtas konkurso eigai fiksuoti. Pareiškėja klausimus komisijai uždavė jau pasibaigusios pasisakymams, kai ji jau buvo atsakiusi į komisijos užduotus klausimus, todėl ta aplinkybė, kad pokalbis buvo tęsiamas, nepatvirtina, jog buvo tęsiama egzamino žodžiu procedūra. Taigi, nebuvo pagrindo šio pokalbio įrašyti ir vertinti. Pareiškėjos visa egzamino žodžiu eiga yra tinkamai užfiksuota garso įraše.
Atsakovė pareiškėjos dalyvių žodžiu analizę vertino kaip subjektyvią pačios pareiškėjos ir konkursą laimėjusios pretendentės vertinimą. Pabrėžė, kad visiems pretendentams savo turiniu ir esme buvo užduoti vienodi klausimai, sudarant vienodas galimybes užimti pretenduojamą pareigybę. Nesutiko su pareiškėjos teiginiais dėl komisijos narių šališkumo. K. C. nebuvo pavaldi pareiškėjai, kai ji dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Nuobaudą K. C. skyrė administracijos direktorius, o ne pareiškėja. Akcentavo, kad komisija nebuvo šališka. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas pripažinti ją konkurso laimėtoja yra nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįstas, kadangi teismas nevykdo viešojo administravimo subjektui suteiktų funkcijų, o vertina, ar nebuvo pažeista egzamino tvarka ir, ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo.
Atsiliepimas
Šalies argumentai
Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Prašyme nesutiko su pareiškėjos skundu. Nurodė, kad konkurso metu nebuvo padarytų esminių pažeidimų, kurie būtų turėję įtakos konkurso rezultatams (t. 3, b. l. 53), byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui E. S. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl konkurso į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus pareigas(toliau – ir Konkursas) rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja dalyvavo atsakovės paskelbtame konkurse į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus (karjeros valstybės tarnautojo; pareigybės lygis A, kategorija 16) pareigas (t. 1, b. l. 5).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-26 įsakymu Nr. 40-396 buvo sudaryta konkurso komisija pretendentų į Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus pareigas (t. 1, b. l. 26).
Valstybės tarnybos departamento 2015-10-22 pranešime pareiškėja buvo informuota, kad pokalbis įstaigoje vyks 2015-10-30 9.00 val. (t. 1, b. l. 4).
Komisijos posėdis vyko 2015-10-30 nuo 9.00 val. iki 11.00 val. (t. 1, b. l. 18–20). Konkurso vertinimo suvestinėje lentelėje nurodyta, kad pareiškėja D. N. surinko 8,4 balo ir užėmė antrą vietą.
Atsakovė pareiškėją 2015-10-30 pranešimu per Valstybės tarnybos departamento elektroninę sistemą informavo, kad ji užėmė antrąją vietą, pokalbio įvertinimo balo vidurkis (8,4).
Pareiškėja teigia, kad konkursas buvo neobjektyvus, ji neteisingai įvertinta, komisijos narė K. C. buvo šališka, o komisijos narys V. P. negirdėjo viso jos atsakymo ir ją įvertino neteisingai, be to komisija neįvertino jos papildymų į atsakytus klausimus, laimėjusiai konkursą pretendentei sudarė palankesnes sąlygas, nesudarė galimybės susipažinti su protokolu, dalyvauti balsų skaičiavime ir rezultatų paskelbime.
Konkurso organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas; ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013-06-08), kurio VII skyriuje reglamentuojama konkurso vykdymo tvarka.
Konkursas – tai pokalbis konkursą organizuojančioje įstaigoje, kurio metu patikrinamas pretendento tinkamumas eiti konkrečias valstybės tarnautojo pareigas (Aprašo 2 punktas).
Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2013-06-08 iki 2015-11-02) 3 punkte įtvirtina, kad priėmimo į pareigas konkurso būdu procedūra apima: bendrųjų gebėjimų testo atlikimą; konkurso paskelbimą; dokumentų priėmimą konkursą organizuojančioje įstaigoje; vadovo pareigas siekiantiems užimti pretendentams – vadovavimo gebėjimų tikrinimą; konkurso komisijos sudarymą konkursą organizuojančioje įstaigoje; konkursą; valstybės tarnautojus į pareigas priimančio asmens arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimo dėl priėmimo į pareigas priėmimą.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais (Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d.), šių principų privalu laikytis ir organizuojant konkursus į valstybės tarnautojo pareigas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad Tvarkos apraše įtvirtintos procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Todėl imperatyviai suformuluotų taisyklių nesilaikymas yra vada pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2947/2011).
Be to, akcentuotina, kad konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo, kuris reikalauja, kad būtų užtikrintas konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas, vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Dėl to ypač yra aktualūs šie aspektai: ar buvo tinkama konkursą vykdžiusios komisijos sudėtis, jos narių (ne)šališkumas, kompetencija vertinant pretendentus. Pažymėtina, kad konkursą vykdžiusios komisijos sudėtis, galimas kai kurių narių šališkumas ir kompetencijos trūkumas, esant plačiai komisijos narių diskrecijai spręsti dėl pretendentų tinkamumo, gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad konkurso metu nebuvo užtikrintas pretendentų nešališkas ir objektyvus vertinimas, buvo pažeistas konkurso skaidrumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015).
Byloje vertinama, ar konkursas buvo vykdomas laikantis Apraše nustatytų procedūrinių reikalavimų ir, ar nebuvo pažeistas skaidrumo principas.
Pareiškėja teigė, kad konkurso metu buvo pažeistos Aprašo nuostatos, t. y. Aprašo 51, 53, 63, 65 punktai. Teismas sprendime aptaria kiekvieną iš pareiškėjos nurodytų pažeidimų.
Dėl komisijos narės K. C. šališkumo
Aprašo 51 punkte nustatyta, kad komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės.
Pareiškėja suabejojo komisijos narės K. C. nešališkumu konkurso metu, argumentuodama tuo, jog pastarajai komisijos narei buvo skirtos tarnybinės nuobaudos, kai ji dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja ir rytinių pasitarimų pas merą metu ne vieną kartą pasisakė dėl K. C. atliekamo darbo trūkumų.
Byloje nustatyta, kad K. C. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014-02-21 ir 2014-06-23 įsakymais buvo skyręs tarnybines nuobaudas, už tai, kad ji būdama Švietimo skyriaus ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vedėja neužtikrino, kad butų laiku išnagrinėti piliečių skundai ir į juos atsakyta laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. (t. 1, b. l. 49, 50). Taigi, tarnybines nuobaudas K. C. skyrė administracijos direktorius pagal jam suteiktus įgaliojimus. K. C. nuobaudos buvo skirtos išnagrinėjus Seimo kontrolieriaus kreipimusis ir atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimus (tarnybinių nusižengimų tyrimo medžiaga, t. 3, b. l. 17–29, 31–42), o ne pareiškėjos iniciatyva ar remiantis jos pateikta informacija. Pažymėtina, kad būtent pati pareiškėja, tuomet ėjusi Administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas, 2015-01-07 raštu Nr. A121-242 „Dėl drausminių nuobaudų panaikinimo“ pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui panaikinti K. C. skirtas nuobaudas. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į tinkamai vykdomas šios tarnautojos pareigas ir Personalo departamento išvadą, 2015-01-27 įsakymu Nr. 41-70 aukščiau paskirtas tarnybines nuobaudas K. C. panaikino (t. 3, b. l. 44). Akivaizdu, kad šie įrodymai patvirtina, jog jokio asmeninio suinteresuotumo konkurso baigtimi bei išankstinio neigiamo nusistatymo prieš pareiškėją komisijos narė K. C. neturėjo. Jokių kitų šios komisijos narės šališkumą patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė ir byloje jų nenustatyta.
Pareiškėjai dirbant Vilniaus miesto savivaldybės Administracijoje direktoriaus pavaduotojos pareigose, K. C. buvo Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vedėja ir pagal pareigybės aprašymą buvo tiesiogiai pavaldi Švietimo skyriaus vedėjui (t. 1, b. l. 47–48), bet ne administracijos direktoriaus pavaduotojai.
Pareiškėja nurodo, kad rytinių pasitarimų metu pirmininkavo darbo grupėms, kuriose dalyvavo ir K. C., todėl, pareiškėjos teigimu, K. C. buvo pavaldi jai, kadangi pareiškėja buvo darbo grupių pirmininkė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateikė papildomuos duomenis apie pareiškėjos dalyvavimą darbo grupėse, rytiniuose pasitarimuose.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-08 įsakymu Nr. 40-214 buvo sudaryta darbo grupė Vaikų priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas klausimams nagrinėti (t. 1, b. l. 65), kurios vadove buvo paskirta pareiškėja. Iš šio įsakymo matyti, kad K. C. nebuvo šios darbo grupės narė. Minėtos darbo grupės posėdžiuose K. C. dalyvaudavo kaip darbo grupės sekretorė (2014-08-29 protokolai Nr. A17-945/14; Nr. A17-946/14; t. 1, b. l. 66–67, 74–75 ) arba kaip kviestinis dalyvis ar darbo klausimais (2015-01-21, 2015-01-26, 2015-02-13, 2015-04-01, 2013-06-20, 2013-07-09, 2013-07-10, 2013-07-16, 2013-07-22, 2013-08-05, 2013-08-08, 2013-08-14, 2013-08-22, 2013-08-29, 2013-10-17, 2013-10-18, 2013-10-28, 2013-11-05, 2013-11-07, 2013-12-17, 2013-12-18, 2013-12-23, 2014-01-27, 2014-01-29, 2014-02-18, 2014-02-19, 2014-03-04, 2014-04-11, 2014-04-05, 2014-05-07, 2014-05-15, 2014-05-21, 2014-05-26, 2014-06-03, 2014-06-19, 2014-06-20, 2014-07-01, 2014-07-01, 2014-07-10, 2014-07-11, 2014-08-25, 2014-09-11, 2014-09-23, 2014-10-27, 2014-12-29, 2015-02-05, 2015-02-09 protokolai; t. 1, b. l. 114, 121, 127, 149–150, t. 2, b. l. 14–16, 17–18, 19–21, 22–23, 24–25, 29–30, 31–32, 33–34, 35–36, 37–39, 46–48, 51–53, 54–56, 57–59, 60–61, 64–66, 67–69, 73–75, 78–80, 81–85, 92–94, 95–96, 113–115, 116–118, 121–123, 124–126, 127–129, 133–134, 135–136, 137–138, 139–141, 142–144, 145, 146–149, 150–151, 152–154, 155–156, 157–159, 163–164, 196–197, 196–197, 198–199). Minėtuose pasitarimuose buvo svarstomi, be kitų, ir ikimokyklinio ugdymo klausimai, kuriais K. C. dalyvavo tik pagal užimamas pareigas ir tik jai suteiktos kompetencijos klausimais. O 2014-08-29 pasitarimo protokolo ir 2013-10-17 pasitarimo protokolo duomenys (t. 1, b. l. 66–67, 74–75, t. 42–45) patvirtina, kad K. C. buvo šių posėdžių sekretorė, t. y. ji atliko techninę funkciją, posėdžiuose protokolavo.
Teismas, įvertinęs posėdžių protokoluose užfiksuotą informaciją, daro išvadą vien pareiškėjos, kaip pasitarimo pirmininkės, dalyvavimas tuose pačiuose posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ir K. C., savaime nesukuria teisinių pavaldumo santykių tarp posėdžiuose pasitarimo dalyvių ir pasitarimui pirmininkaujančiojo asmens. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, K. C. nebuvo darbo grupės, kuriai pirmininkavo D. N., narė.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, ir Vilniaus miesto savivaldybės mero rengiamų rytinių pasitarimų protokolai, kuriuose dalyvavo pareiškėja nepatvirtina pavaldumo santykių tarp pareiškėjos ir K. C.. Tik viename rytiniame pasitarime 2013-08-16 dalyvavo pareiškėja ir K. C. (t. 3, b. l. 114–116), kituose dalyvavo tik pareiškėja.
Pati K. C. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad ji su pareiškėja neturi jokių asmeniškumų, jokių neigiamų išankstinių nusistatymų. Jas siejo darbiniai santykiai. Nurodė, kad niekada nebuvo pavaldi pareiškėjai, kai ji užėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas. Dėl buvusių darbinių santykių nurodė, kad dalyvaudavo pasitarimuose, kuriems pirmininkavo pareiškėja. Vyko įvairių projektų svarstymai, derinimai. Dėl skirtų nuobaudų akcentavo, kad skyriuje dirbo per mažai žmonių, todėl laiku neatsakė į asmenų prašymų, todėl ir buvo skirtos nuobaudos. Skiriant nuobaudas K. C. pareiškėja neturėjo jokios įtakos šios nuobaudos skyrimui. Kita nuobauda buvo skirta dėl neskaidriai vykdomo priėmimo į darželius. Teigė, kad tai irgi nebuvo susiję su pareiškėjos vykdoma tarnybine veikla. Akcentavo, kad dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo nebuvo laiku atsakyta į pateiktus prašymus. Dėl vykusio Konkurso, kuriame dalyvavo ir pareiškėja, nurodė, kad buvo įprastai organizuojamas konkursas, jokio triukšmo konkurso metu nebuvo, Finansų departamento direktorius buvo atnešęs pasirašyti dokumentus, pareiškėja nebuvo sutrikusi, atsakinėjo toliau. Negalėjo pasakyti, ar komisijos nario V. P. pasišalinimas trumpam, galėjo padaryti neigiamos įtakos pareiškėjos atsakymams. Konkurso eigą užtikrina sekretorius, negalėjo atsakyti, ar reikėjo skelbti pertrauką.
Teismo vertinimu, tam tikrų darbinių klausimų pristatymas, dalyvavimas posėdžiuose ar pasitarimo sekretoriaus funkcijų vykdymas nesukuria ir negali sukurti pavaldumo teisinių santykių tarp klausimą pristatančio ir pasitarimui pirmininkaujančio asmens. Jokių asmeninių pavedimų ar pastabų K. C. dėl netinkamai atliktų pareigų pareiškėja nėra davusi. K. C., kaip valstybės tarnautoja, pagal pareigybės aprašymą buvo pavaldi Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjui (t. 1, b. l. 47–48). Tai, kad galimi tam tikri pasitarimuose aspektai aptariami ir vertinami posėdžiuose, negali būti laikoma, kad tarp komisijos pirmininko ir posėdžiuose dalyvavusių asmenų susiformavę pavaldumo santykiai. Darytina išvada, kad pareiškėja nebuvo tiesioginis K. C. vadovas, todėl jai nebuvo pavaldi. Be to, ir apklausus liudytoja K. C., pastarosios parodymai patvirtina, kad ji nebuvo šališka pareiškėjos atžvilgiu. Teismo vertinimu, komisijos nario funkcijas vykdė objektyviai, o į Konkurso komisiją buvo paskirta kaip laikinai einanti Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus pareigas tarnautoja.
Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėja nenurodė, kad Konkurso metu butų pastebėjusi iš komisijos narių priešiškumą jos atžvilgiu. Priešingai, išklausius garso įrašą nustatyta, kad visi komisijos nariai elgėsi mandagiai ir korektiškai, pareiškėjai buvo užduodami klausimai, sulaukiami atsakymai į juos, konkurso metu niekas jos nepertraukinėjo kalbant.
Ištyrus bylos medžiagą ir įvertinus liudytojos K. C. parodymus, konstatuotina, kad pareiškėjos argumentai dėl K. C. patraukimo tarnybinėn atsakomybėm ir tarpusavio pavaldumo santykių bei dėl šių aplinkybių galimo K. C. neobjektyvumo konkurso metu, yra nepagrįsti ir atmestini kaip neįrodyti.
Dėl konkurso tvarkos
Pareiškėjos teigimu, komisijos narys V. P. jai atsakinėjant į klausimus buvo išėjęs ir negalėjo girdėti kaip ji atsakinėjo, todėl neobjektyviai ją įvertino.
Aprašo 53 punkte nustatyta, kad komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Nustatyta, kad kai pareiškėja konkurso metu atsakinėjo komisijos narys V. P. trumpam buvo pasišalinęs iš patalpos, kurioje vyko konkursas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. P. paaiškino, kad konkursas vyko įprasta tvarka, visiems dalyviams buvo užduodami tie patys klausimai. Buvo trumpam išėjęs atlikti gamtinių reikalų, kai pareiškėja buvo atsakiusi į jo pateiktą klausimą. Kai jis grįžo pretendentė dar atsakinėjo, atsakymams naudojosi ir vaizdinėmis priemonėmis lentoje braižė iliustracijas savo atsakymams. Jis girdėjo visus pareiškėjos atsakymus ir mano, kad objektyviai ją įvertino. Jokių trikdžių konkurso metu nebuvo. Pas administracijos direktorių buvo užėję parašo. Pareiškėjos dalyvavimas baigėsi, jai atsakius į užduotus klausimus. Nepamena, ar buvo užduoti papildomi klausimai.
Teismas įvertinęs V. P. parodymus, išklausęs garso įrašą, nenustatė, kad pastarojo išėjimas trumpam būtų turėjęs neigiamą reikšmę pareiškėjos atsakymams ar konkurso eigai bei galėtų lemti neteisingą pareiškėjos įvertinimą.
Taip pat, išklausius garso įrašus, girdėti tylus pašalinis garsas, kai buvo įnešti dokumentai pasirašyti. Pareiškėjos atsakymai nebuvo nutrūkę, ji atsakinėjo toliau ir, garso įraše užfiksuota, kad komisijos nariai pabrėžė, jog įdėmiai klauso pretendentės, todėl teismo vertinimu, toks asmens įėjimas su tikslu pasirašyti skubius dokumentus į posėdžiaujančios komisijos patalpą, nesusijęs su konkurso eiga ir neturėjo įtakos pareiškėjos atsakymams. Šią aplinkybę, patvirtina ir skaitmeninis garso įrašas, kuriame girdisi, kaip pareiškėjos atsakymai, esant nurodytoms aplinkybėm nenutrūko, ir tai neleidžia teismui daryti išvados, kad pareiškėja įėjusio asmens buvo sutrikdyta ar tai būtų įtakoją jos atsakymų komisijai kokybę. Be to, komisija pareiškėjos atsiprašė už sutrikdymą.
Pažymėtina, kad nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Apraše nėra detalizuota konkurso tvarka, o yra nustatyti tokio egzaminavimo tikslai ir uždaviniai, kurių turi būti laikomasi nustatant konkretaus egzaminavimo tvarką. Teismas nenustatė, kad ginčo atveju būtų pažeista egzaminavimo tvarka.
Dėl pareiškėjos vertinimo
Pareiškėja teigė, kad ji buvo neteisingai įvertinta.
Aprašo 63 punkte nustatyta, kad konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę. Pareiškėjos teigimu, ji buvo neteisingai ir neobjektyviai įvertinta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Aprašo nuostatas, reglamentuojančias egzamino žodžiu (pokalbio) tvarką (2011-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011), išaiškino, kad nėra nustatyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai; šiuos kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti galbūt būsimos pareigybės (dėl kurios vyksta konkursas) funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių (taip pat ir užsienio kalbų) turėjimo; toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija.
Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti Komisijos narių objektyvumu, vertinant Konkurse dalyvavusius pretendentus. Išklausius garso įrašus dėl pareiškėjos ir laimėjusios konkursą pretendentės E. S. pateiktų atsakymų į klausimus, teismas nustatė, kad pretendentėm buvo užduoti tapatūs klausimai, komisijos nariai su pretendentėm bendravo dalykiškai ir mandagiai. Kiekviena pretendentė atsakė į visus pateiktus klausimus. Teismo vertinimu, pareiškėjos papildomuose paaiškinimuose pateiktas subjektyvus pačios pareiškėjos vykusio egzamino žodžiu vertinimas. Tai, kokius balus skyrė komisijos nariai yra jų direkcijos teisė. Teismui nesuteikta teisė pervertinti pareiškėjos ar K. C. atsakymų į pateiktus klausimus. Be to, ir D. N. nesuteikta teisė vertinti konkursą laimėjusios pretendentės atsakymų į klausimus.
Atsakovės paskelbto ir organizuoto konkurso tikslas – rasti tinkamiausią specialistą, kuris dėl turimų profesinių, asmeninių dalykinių savybių ir gebėjimų galėtų geriausiai įgyvendinti pareigybės aprašyme nustatytą paskirtį, t. y. įgyvendintų Vilniaus miesto savivaldybės politiką švietimo, kultūros, sporto ir turizmo srityse bei organizuotų departamento ir jo skyrių veiklą, kontroliuotų ir koordinuotų švietimo, kultūros ir sporto įstaigų veiklą. Pareigybės aprašymo 7 punkte nustatytos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos (t. 3, b. l. 59) rodo, kad šiai pareigybei reikalingos tam tikros dalykinės, profesinės bei asmeninės savybės. Taigi pareigybei keliami ne tik išsilavinimo ir profesinio pobūdžio reikalavimai, bet yra nurodytos ir tam tikros asmeninės dalykinės savybės. Be to, pareigybė susijusi ir su vadovavimo gebėjimais.
Apraše nėra nurodyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Šie kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012).
Taigi, komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją spręsdami, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Pažymėtina, kad pateikiami klausimai tikslu atrinkti patį tinkamiausią pretendentą užimti skelbtiną poziciją. Šiuo atveju teismas turi teisę tik įvertinti, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų. Teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas.
Teismo vertinimu, pareiškėją komisijos nariai įvertino objektyviai ir teisingai. Pagal Aprašo 61 punktą, pretendentams komisija uždavinėjo lygiaverčius klausimus. Minėta, kad abiem pretendentėms buvo pateikti iš esmės vienodi klausimai, o tai, kad jie buvo patikslinti, negali būti vertinama, kad pretendentėms buvo užduodami skirtingi klausimai ar sudaromos skirtingos sąlygos atsakinėti. Pažymėtina, kad, įvertinus Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualias vertinimo lenteles, pareiškėją komisijos narys V. P. įvertino 8 balais, kaip ir komisijos narė K. C. (t. 1, b. l. 21, 22). Taigi, pareiškėją šie komisijos nariai, kurių šališkumu ji abejojo, įvertino aukštais pagal jiems suteiktą diskreciją, balais. Jokio išskirtinio neigiamo pareiškėjos vertinimo nebuvo nustatyta. Tai, kad pareiškėja mano, jog ji neteisingai ir šališkai buvo įvertinta, tai jos subjektyvi nuomonė. Teismas nenustatė, kad komisija būtų peržengusi jiems suteiktą pretendentų vertinimo laisvę. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos nesutikimas su komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu jos vertinimu, o nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise. Visos šios teismo aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad konkurso eiga vyko vienodai visiems pretendentams, vertinti pretendentai pagal nustatytas konkurso sąlygas visiems taikant tuos pačius kriterijus.
Dėl papildomų atsakymų ir garso įrašo
Pareiškėja teigė, kad jos papildomi atsakymai turėjo būti vertintini ir įrašyti.
Teisme išklausius garso įrašą nustatyta, kad pretendentė D. N., tuomet kai jau buvo atsakiusi į komisijos klausimus ir jos konkursinis pasisakymas buvo baigtas, komisijos pirmininkas uždavus komisijos nariams klausimą ar dar bus pretendentei klausimų ir komisijos nariams neuždavus daugiau pretendentei klausimų, laikytina, kad konkursas jai baigėsi. Garso įraše, fiksavusiame konkurso eigą, girdėti, kad po pauzės pareiškėja pasakė, kad „tokiu atveju ji turinti komisijos nariam klausimų“ ir pareiškė pageidavimą pristatyti savo, kaip būsimos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorės, veiklos programą. Šioje vietoje garso įrašas buvo sustabdytas. Pareigybės aprašyme nebuvo reikalavimo pretendentams pateikti ir pristatyti savo veiklos programą. Personalo departamento 2016-03-17 rašte (t. 3, b. l. 47) nurodoma, kad pasibaigus komisijos klausimams D. N. pareiškė pageidavimą pristatyti savo, kaip būsimos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorės, veiklos programą. Ties šia vieta garso įrašas buvo sustabdytas, kadangi Apraše nėra nustatyta, jog pretendentai į struktūrinio padalinio vadovo pareigas pateiktų savo veiklos programą, be to šis pristatymas negalėjo būti vertinamas konkursiniu balu. Konkurso komisija leido D. N. pristatyti minėtą veiklos programą, tačiau jos nevertino ir garso įrašo nedarė.
Byloje nustatyta, kad komisija leido D. N. pristatyti jos pateiktą veiklos programą, tačiau pagrįstai šios programos nevertino, kadangi tai buvo pačios pareiškėjos iniciatyva išreikštas pageidavimas, jau atsakius į jai pateiktus konkursinius klausimus. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad programos pristatymas neturėjo būti vertinamas. Jei pareiškėjos pristatymas būtų vertintas, tai kitų pretendentų atžvilgius konkursas būtų buvęs neteisingas. Kita vertus, būtent Komisijai pavesta vykdyti konkursą. Šiuo atveju komisija nevertino pareiškėjos papildomų paaiškinimų, todėl ir neturėjo pagrindo tęsti garso įrašo. Pareiškėja neginčijo, kad ji jau buvo atsakiusi į visus jai pateiktus klausimus. Taigi, pareiškėja turėjo suprasti, kad ji baigė konkursą. Teismo vertinimu, konkurso procedūra šiuo aspektu nebuvo pažeista, pareiškėja buvo vertinta objektyviai pagal atsakymus į komisijos užduotus klausimus. Pareiškėjos papildomos iniciatyvos yra jos subjektyvus manymas, kad ir tai turėjo būti vertinama, tačiau šiuo atveju komisija sprendė, kad toks papildomas neturi būti vertinamas. Be to, Apraše nėra aptarta, konkurso pabaigos sąvoka, ir pretendento konkurso pabaiga sietina su faktinėmis pokalbio aplinkybėmis. Be to, Apraše nėra nustatyta, kad pretendentai turi teisę teikti papildomus klausimus komisijai. Šiuo atveju komisija pareiškėjai suteikė teisę papildomai po pateiktų klausimų komisijai dar tęsti ir savo paaiškinimus, tačiau pareiškėja neturėjo tikėtis, kad ir tai bus vertinama kartu su jos konkursiniai atsakymais. Teismas nenustatė pažeidimo, kad papildomi pareiškėjos paaiškinimai nebuvo fiksuoti garso įrašu, nes komisija neprivalo pasibaigus pretendento konkursui tęsti pokalbio skaitmeninio garso įrašo.
Dėl balsų skaičiavimo ir konkurso rezultatų vertinimo
Pareiškėja teigė, kad jai nebuvo sudaryta galimybė stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų vertinimą.
Aprašo 65 punkte nustatyta, kad pasibaigus konkursui, balų skaičiavimą turi teisę stebėti visi pretendentai. Komisijos narių užpildytos ir pasirašytos konkurso individualaus vertinimo lentelės pridedamos prie protokolo.
Šioje Aprašo normoje pretendentams suteikiama teisė stebėti balų skaičiavimą. Byloje nustatyta, kad nei vienam iš konkurso pretendentų, tame tarpe ir pareiškėjai nebuvo pasiūlyta likti stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų vertinimą, siekiant taupyti pretendentų laiką. Pareiškėja prašymo stebėti balų skaičiavimą neišreiškė. Pareiškėjai 2015-10-30 14.14 val. Valstybės tarnybos departamento elektroninėje sistemoje buvo paliktas pranešimas, kad ji užėmė antrą vietą ir surinko 8,4 balų. Taigi, apie konkurso rezultatus pareiškėjai buvo pranešta iš karto, tą pačią dieną. Pareiškėja teismui skundžia ginčijamo konkurso rezultatus, taigi, komisijos padarytas formalus pažeidimas nelaikytinas esminiu konkurso procedūriniu pažeidimu. Teismas šioje byloje, patikrinęs vykdyto konkurso eigą, nenustatė, kad komisija klaidingai skaičiavo balsus.
Dėl galimybės susipažinti su Protokolu
Be to, pareiškėja teigė, kad jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Protokolu.
Aprašo 82 punkte nustatyta, kad pretendentas po konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu ir savo pokalbio skaitmeniniu garso įrašu.
Šiuo atveju pareiškėjai po konkurso rezultatų paskelbimo nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Protokolu. Teismas, įvertinęs šią aplinkybę, jau skundo priėmimo nutartyje pareiškėjai sudarė galimybę tikslinti skundo reikalavimą (t. 1, b. l. 9), pareiškėja tokia teise pasinaudojo ir pateikė patikslintą reikalavimą. Teismo vertinimu, šis pažeidimas laikytinas formaliu, kuris pašalintas nagrinėjant bylą teisme, be to, pareiškėja nenurodė Protokolo trūkumų.
Dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti ją konkurso laimėtoja.
Pareiškėjos reikalavimas ją pripažinti konkurso laimėtoja negali būti tenkinamas, kadangi, dėl anksčiau nustatytų aplinkybių, teismas padarė išvadą, kad konkursas buvo organizuotas nepažeidus Aprašo nuostatų ir nėra pagrindo tenkinti tokį reikalavimą. Be to, teismas tokios kompetencijos pripažinti pareiškėją Konkurso laimėtoja neturi. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnį teismas nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir priima sprendimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nustatytas galimų priimti sprendimų rūšis pagal teismui suteiktą kompetenciją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18, 19 straipsniai). Šiuo nagrinėjamu atveju diskrecijos teisė pripažinti konkurso laimėtoju yra suteikta išskirtinai konkurso organizatoriui - Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pareiškėja reiškia šį reikalavimą kaip išvestinį iš pagrindinio dėl konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais, tačiau sutinkamai su ABTĮ 101straipsnio 1dalimi toks reikalavimas teisme negali būti nagrinėjamas nei kaip pagrindinis, nei kaip išvestinis, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, skaitmeniniais garso įrašais byloje, teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad ginčo atveju nėra nustatyta esminių Konkurso procedūros pažeidimų, Konkurso vykdymo skaidrumo principo pažeidimų, galėjusių nulemti pareiškėjos teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, apribojimą. Teismo nustatyti ir aptarti formalūs pažeidimai, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė stebėti balų skaičiavimą bei susipažinti su Protokolu, laikytini neesminiais ir teismo pašalinti nagrinėjant šią bylą, sudarant pareiškėjai galimybę tikslinti reikalavimą, susipažinus su atsakovės pateikta medžiaga. Teismo vertinimu nustatyti procedūriniai pažeidimai neturėjo įtakos pareiškėjos vertinimui bei Konkurso rezultatams. Konstatuotina, jog organizuojant ir vykdant Konkursą nebuvo pažeisti Konkurso pretendentų nešališko ir objektyvaus vertinimo bei Konkurso skaidrumo principai, buvo užtikrintas aiškus Konkurso sąlygų taikymas ir vienodas požiūris į Konkurso dalyvius, buvo vadovautasi teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjos skundas nepagrįstas, ir jį tenkinti pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Nenustačius pareiškėjos skundo todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo jame nurodytais motyvais
Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, ji neįgijo teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1punktu; 127–129 straipsniais,
nusprendė:
D. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti ją konkurso laimėtoja nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.