Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-1585/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-07-07
Bylos Nr.: 2-1585/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Arealis“

Kategorijos

127.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1585/2011Procesinio sprendimo kategorija 127.6

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arealis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-567-560/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arealis“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Sklypas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Arealis“ (buvusi UAB „Eurox LT“) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo RUAB „Sklypas“ 399 691,50 Lt, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą (toliau – Susitarimas), kuriuo susitarė, kad, jei priduodant abiejų įmonių statomus gyvenamuosius namus reikėtų įrengti kolektorių, su jo įrengimu ir projektavimu susijusius kaštus šalys apmoka lygiomis dalimis. Inžinierinių tinklų kolektoriaus Mindaugo g. 23, Vilniuje, statyba pagal projektą vyko 2007 m. lapkričio – 2009 m. vasario mėnesių laikotarpiu. Darbus atliko UAB „Eurocon LT“ ir UAB „Naresta“. Darbai yra baigti ir priimti. Ieškovas rangovams už atliktus darbus viso sumokėjo 799 383 Lt. Vadovaujantis minėtu Susitarimu atsakovas turi kompensuoti ½ ieškovo patirtų išlaidų, t. y. 399 691,50 Lt. Šiai sumai ieškovas 2008 m. gruodžio 19 d. išrašė ir pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą EUR Nr. 000038. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl skolos sumokėjimo. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdo ir skolos iki šiol sumokėjo. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas buvo nuolat informuojamas apie kolektoriaus projektavimo ir statybos darbus, kad jam buvo pateiktos įrengimo sąmatos, kad atsakovui buvo žinoma, jog dalis kolektoriaus bus įrengta po ieškovo namu, ir atsakovas tam neprieštaravo, kad buvo nuolat organizuojami susitikimai, kurių metu buvo aptariama kolektoriaus įrengimo eiga ir susitarimo dėl kolektoriaus įrengimo sąnaudų pasidalinimo principai. Tai patvirtina teismui pateikti 2008 m. birželio 30 atsakovo raštas ieškovui dėl „Mindaugo g. 23 šilumos kolektoriaus įrengimo“, 2008 m. lapkričio 14 d. ieškovo raštas Nr. 2008/11/14-1 atsakovui bei 2008 m. liepos 4 d. atsakovo darbuotojo S. V. elektroninis laiškas. Ieškovas pažymėjo ir tai, kad patirtas išlaidas patvirtina pateikti dokumentai – projektavimo darbų sutartis Nr. 2008-04, sudaryta su UAB „NiT projektai“, rangos sutartis Nr. 10.08.001A, sudaryta su UAB „Eurocon LT“ bei išrašai iš banko sąskaitų. Ta aplinkybė, jog nuosavybės teisę į kolektorių kaip ir į inžinierinius tinklus šiandien yra įregistruota ieškovo vardu, nėra svarbi, nes minėti objektai vėliau bus perduoti Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovo UAB ,,Arealis“ ieškinio netenkino. Nurodė, kad CK 6.30 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas yra siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje. Minėtame Susitarime šalys įtvirtino būtent sąlyginę prievolę, kadangi jos atsiradimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ateityje, t. y. su sąlyga, jog jeigu priduodant abiejų įmonių gyvenamuosius namus reikėtų įrengti kolektorių, tai abi įmonės besąlygiškai sutinka įrengti tinklų kolektorių, ir tuo atveju šalys tinklų kolektoriaus projektavimo ir įrengimo kaštus apmokės lygiomis dalimis. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog sąlyga, kuriai atsiradus buvo numatytas įsipareigojimas įrengti tinklų kolektorių ir apmokėti jo įrengimo kaštus, neįvyko, t. y. būtinybė įrengti kolektorių, priduodant abiejų įmonių gyvenamuosius namus neatsirado, o tik vienai įmonei, t. y. ieškovui atsirado pareiga suprojektuoti ir pastatyti šilumos tinklus kolektoriuje. Savo teiginį atsakovas grindžia UAB „Vilniaus energija“ 2007 m. kovo 16 d. išduotomis techninėmis sąlygomis Nr. 07068, kurių 11 p. yra nurodyta, jog savininkas (ieškovas) privalo suprojektuoti: šilumos tinklus kolektoriuje nuo prijungimo taško iki pastato šilumos punkto ir t. t. Tuo tarpu atsakovui analogiška pareiga 2006 m. kovo 7 d. išduotose UAB „Vilniaus energija“ techninėse sąlygose NR. 06032 nėra numatyta. Priduodant atsakovo pastatytą daugiabutį gyvenamąjį namą 2007 m. balandžio 12 d., Investicinėje sutartyje tarp atsakovo ir UAB „Vilniaus energija“ kolektoriaus įrengimas atsakovo žemės sklype taip pat nebuvo nenumatytas. Dėl šių priežasčių teismas laikė, jog atsakovas pagrįstai teigė, kad priduodant valstybinei komisijai šalių gyvenamuosius namus ieškovui buvo būtinybė, o atsakovui nebuvo būtinybės įrengti kolektorių.

Teismas akcentavo, kad net jeigu ir aiškinti minėto Susitarimo sąlygą, kaip ją aiškina ieškovas, jog pakanka, kad reikalavimas įrengti kolektorių numatytas vienai iš įmonių, kad būtų galima laikyti jog įvyko sąlyga, numatyta Susitarime, tokiu atveju turėtų būti pilnai vykdomas šalių Susitarimas, o būtent šalių susitarimas įrengti tinklų kolektorių abiems įmonėms. Tuo tarpu Projektavimo darbų sutartį, Rangos sutartį sudarė tik ieškovas. Ieškovo pateiktus įrodymus, kad kolektoriaus įrengimo išlaidos buvo derinamos su atsakovu teismas vertino kaip nepakankamus, kad būtų galima laikyti, jog atsakovas buvo lygiaverčiu partneriu projektuojant ir įrengiant kolektorių.

Teismo nuomone, aplinkybė jog ieškovas, įrengęs inžinierinių tinklų kolektorių, įregistravo savo vardu nuosavybės teises į kolektoriaus patalpas, taip pat patvirtina, jog ieškovas pats nesilaikė Susitarime numatytų sąlygų abiems įmonėms įrengti kolektorių ir abiems įmonėms apmokėti įrengimo ir projektavimo kaštus. Ieškovo argumentas, jog kolektorius ir jame esantys bendro naudojimo tinklai perduotini Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn, nekeičia nustatytos faktinės aplinkybės, kad įrengtas kolektorius buvo registruotas ieškovo vardu, bei nemažina šios aplinkybės reikšmingumo, vertinant ieškovo veiksmus. Remdamasis tokiomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad ieškovas reikalauti iš atsakovo atlyginti pusę kolektoriaus įrengimo išlaidų neturi pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Arealis“ prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti ieškovo ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

Teismas nepagrįstai nurodė, kad neįvykus Susitarime nurodytai sąlygai, atsakovui neatsirado pareiga atlyginti inžinerinių tinklų kolektoriaus projektavimo ir statybos kaštų. Teismas vadovavosi tik lingvistiniu sutarties aiškinimo metodu neišsiaiškinęs tikrųjų šalių ketinimų, t. y. tai, ko šalys siekė sudarydamos šį Susitarimą. Pabrėžtina, jog 2006 m. rugsėjo 20 d. susitarimu ieškovas leido atsakovui prisijungti prie šiluminės kameros, tokiu būdu atsakovas išvengė šilumos vamzdžių ilgesniu keliu tiesimo, o atsakovas įsipareigojo padengti pusę inžinerinių tinklų kolektoriaus projektavimo ir statybos kaštų. Akivaizdu, jog šalių susitarimas dėl kaštų pasidalinimo už kolektoriaus įrengimą atitiko tiek ieškovo, tiek atsakovo ekonominius interesus. Pažymėtina, kad būtent tokias aplinkybes paliudijo ir kaip liudytojai byloje apklausti S. V. ir V. M. . CK 6.193 straipsnio 5 dalis įtvirtina pareigą aiškinant sutartį inter alia atsižvelgti į šalių tarpusavio santykių praktiką. Kadangi 2006 m. rugsėjo 20 d. susitarimu ieškovas atsakovui leido prisijungti prie šilumos kameros, šalys 2007 m. rugpjūčio 7 d., t. y. dar ieškovui nepradėjus vykdyti 2006 m. rugsėjo 20 d. susitarimo, sudarė kitą susitarimą, kuriuo ieškovui buvo leista prisijungti prie atsakovo sąskaita įrengtų ir jam nuosavybės teise priklausančių vandentiekio (inžinerinių) tinklų. Kadangi toks prisijungimas ieškovui buvo naudingas, jis susitarime nurodyta suma įsipareigojo finansuoti vandentiekio tinklų įrengimo darbų kaštus. Atsakovas, savo vardu sudaręs statybos rangos ir projektavimo sutartis su 2007 m. rugpjūčio 7 d. Susitarime dėl refinansavimo minimais subjektais, pateikė ieškovui sąskaitą (2007 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita-faktūra Serija SKL Nr. 264 yra byloje) už atliktus darbus, kurią ieškovas apmokėjo nustatytais terminais. Tokiu būdu šalys formavo abejoms šalims ekonomiškai naudingą tarpusavio santykių praktiką. Ieškovas ir atsakovas Susitarimą sudarė jau po to, kai UAB „Vilniaus energija“ Techninėse sąlygose Nr. 06032, nebuvo nustatyta atsakovo pareiga suprojektuoti ir pastatyti inžinerinių tinklų kolektorių, todėl akivaizdu, kad atsakovas dar prieš sudarydamas 2006 m. rugsėjo 20 d. susitarimą, jau 2006 m. kovo 7 d. žinojo, jog inžinerinių tinklų kolektoriaus projektavimas ir statyba jam tariamai nebus privalomi. Todėl teismas nepagrįstai atsakovo prievolę kvalifikavo kaip sąlyginę, kai sandorio sudarymo metu buvo aišku, kad atitinkama atidedamoji sąlyga neatsiras (remiantis CK 1.68 str. 2 d., toks sandoris laikytinas besąlyginiu). Teismas nepagrįstai sprendė, kad abi įmonės turėjo dalyvauti kolektoriaus projektavime ir statyme. Atsakovas, ieškovui apmokėjus už visus inžinerinių tinklų kolektoriaus projektavimo ir statybos darbus, ėmė elgtis nesąžiningai ieškovo atžvilgiu ir neigti prievolę, kylančią iš Susitarimo. Tai, kad kolektoriaus įrengimo išlaidos buvo derinamos su atsakovu ir jam buvo žinoma kolektoriaus įrengimo darbų eiga, patvirtina tiek byloje esantys įrodymai, tiek žodinio bylos nagrinėjimo metu šį faktą patvirtinę liudytojai S. V. ir V. M. . Atsakovas nė karto nepareiškė jokių prieštaravimų ieškovui dėl vykstančio darbų proceso - nepareiškė noro tapti užsakovu, nepareiškė pretenzijų dėl visų darbams atlikti reikalingų sutarčių pasirašymo ar jų vykdymo. Būtent taip atsakovas elgėsi tik dėl to, kad tikrasis šalių susitarimas buvo toks, jog ieškovas savo lėšomis organizuos ir vykdys kolektoriaus įrengimo darbus, o atsakovas atlygins pusę ieškovo patirtų išlaidų už kolektoriaus įrengimą. Teismas savo poziciją išdėstė taip, tarsi bendradarbiavimo pareigą pagal šalių sudarytą 2006 m. rugsėjo 20 d. susitarimą turėjo išimtinai tik ieškovas ir visai nesiaiškino, ar pats atsakovas tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti (CK 6.38 str. 3 d.). Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, jog pats atsakovas 2008 m. gegužės 30 d. rašte ieškovui pripažino savo prievolę lygiomis dalimis atsiskaityti už darbus su ieškovu. Jokiais kitais raštais, pretenzijomis ar prašymais atsakovas nepareiškė jokio prieštaravimo dėl bet kokių ieškovo atliekamų veiksmų, t. y. savo veiksmais atsakovas sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad jis sutinka tiek su darbų eiga, tiek su jų kaina. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas, savo vardu įregistravęs nuosavybės teisę į kolektoriaus patalpas, nesilaikė 2006 m. rugsėjo 20 d. susitarimo. Nustačius tikruosius šalių ketinimus, kurių jos siekė sudarydamos 2006 m. rugsėjo 20 d. susitarimą, tampa akivaizdu, jog teismo minėtas argumentas nėra paremtas susitarimo turinio, buvusio susitarimo sudarymo metu, suvokimu. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog kolektoriaus įrengimas vyko ne ieškovo iniciatyva, o remiantis privalomą inžinerinių tinklų kolektoriaus įrengimą ieškovui numačius UAB „Vilniaus energija“ išduotose Techninėse sąlygose Nr. 07068. Tiek teismas, tiek Atsakovas puikiai žino, jog tokia Ieškovo nuosavybės teisės registracija į kolektoriaus patalpas yra laikina, kadangi dar 2009 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu šis ieškovo nuosavybės teise valdomas objektas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas RUAB ,,Sklypas“ prašo šio skundo netenkinti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad

Atsakovo įsitikinimu, teismas pagrįstai Susitarimą kvalifikavo sąlyginiu sandoriu, ir, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad minėtame susitarime nustatyta sąlyga neįvyko, taigi ieškovas neturi teisės šio susitarimo pagrindu reikalauti iš atsakovo įvykdyti tokią sąlyginę prievolę ir sumokėti reikalaujamą inžinerinių tinklų kolektoriaus įrengimo išlaidų sumą. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas, pasirašydamas Susitarimą, neva žinojo apie tai, kad inžinerinių tinklų projektavimas ir statyba jam nebus privalomi, t. y. jog sąlyga, nustatyta Susitarime, neatsiras. Aplinkybė, jog Susitarime įtvirtinta sąlyga neatsiras ir tokiu būdu prievolė, kylanti iš tokios sąlygos, neturi būti vykdoma, paaiškėjo jau po minėto Susitarimo sudarymo. Tai yra, po Susitarimo pasirašymo tarp atsakovo ir UAB „Vilniaus energija“ 2007-04-12 sudaryta investicinė sutartis, kurią pasirašius paaiškėjo, jog kolektoriaus įrengimas atsakovui priduodant gyvenamąjį namą nėra būtinas. Atsakovas šia sutartimi buvo įpareigotas tik savo lėšomis žemės sklype pastatyti reikiamą techninį koridorių, į kurį perkelti paklotus šilumos tinklus, ir pats savo sąskaita šiuos darbus ir atliko, nereikalaudamas pusės išlaidų iš ieškovo. Susitarime nustatyta sąlyga būtų laikoma įvykusia, jeigu UAB „Vilniaus energija“, 2007 m. kovo 16 d. išdavusi ieškovui technines sąlygas ir jose nurodžiusi ieškovo pareigą suprojektuoti tinklus kolektoriuje, būtų pateikusi analogišką įpareigojimą atsakovui. Atsakovas, Susitarimo pasirašymo metu žinodamas aplinkybę, jog priduodant atsakovo pastatytą gyvenamąjį namą, kolektoriaus įrengimas nebus būtinas, nurodyto Susitarimo apskritai nebūtų pasirašęs ir nepagrįstai neatlygintinai prisiėmęs įsipareigojimus finansuoti gretimo sklypo savininkui jo žemės sklype atliekamus statybos darbus. Teismas, konstatuodamas išvadą dėl Susitarimo kvalifikavimo sąlyginiu sandoriu, bei aplinkybę, jog šiame susitarime numatyta sąlyga, neįvyko, nenukrypo nuo CK 6.193 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių, bylos nagrinėjimo metu išsiaiškino tikrąją šalių valią ir ketinimus. Teismas pagrįstai nurodė, jog ir šalių Susitarime suformuluotas būtent toks sąlygos turinys, kai vienai iš įmonių kolektorius nėra reikalingas, sudaro galimybę šalims ją aiškinti sau palankesne prasme. Ieškovas atskirajame skunde nepagristai vadovaujasi kito tarp šalių 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudaryto sandorio nuostatomis - jame nėra jokių sąsajų su šioje byloje ginčijamu Susitarimu, jis nėra analogiškas šioje byloje minimam Susitarimui. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad kolektoriaus įrengimo išlaidos buvo derinamos su atsakovu ir jam buvo žinoma kolektoriaus darbų įrengimo eiga. Atsakovo siųstame 2008 m. birželio 30 d. rašte ieškovui buvo nurodyti preliminarūs skaičiavimai ir tinklų kolektoriaus įrengimo išlaidos tuo atveju, jeigu priduodant abiejų įmonių gyvenamuosius namus, reikės įrengti tinklų kolektorių. Šie skaičiavimai jokiu būdu ir forma nepatvirtina, kad kolektoriaus išlaidų klausimas buvo nuolat derinamas su atsakovu. Ieškovo 2008 m. lapkričio 14 d. raštas parašytas ieškovui jau atlikus kolektoriaus įrengimo darbus, šis raštas pasirašytas išimtinai ieškovo, ir jame nenurodoma nei inžinerinių tinklų kolektoriaus statybos eiga, nei darbų apimtys, nei kaina. Atsakovas bylos metu pažymėjo, kad negavo ieškovo nurodomo 2008 m. liepos 4 d. ieškovo darbuotojo S. V. elektroninio laiško atsakovo projektų vadovui A. D. , ir net jei toks laiškas atsakovo darbuotojui ir buvo siųstas, jis neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje. Išrašas iš vadovo darbo kalendoriaus, kuriuo ieškovas ne kartą rėmėsi byloje, tuo labiau nepatvirtina jokių ieškovo nurodomų aplinkybių ir negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas CPK 177 straipsnio prasme. Ieškovas nepagrįstai perkelia bendradarbiavimo pareigą atsakovui ir teigia, kad atsakovas pats nesidomėjo darbų eiga. Paaiškėjus, kad atsakovui nėra būtinybės įrengti kolektorių, siekiant priduoti pastatytą gyvenamąjį namą, atsakovas ir neturėjo jokio pagrindo kreiptis į ieškovą su prašymais nuolat informuoti apie jo sklype vykdomus statybos darbus. Abejonių kelia paties ieškovo sąžiningumas. Rangos sutartis buvo sudaryta su seserine ieškovo įmone UAB „Eurocon LT“. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas galimai nesąžiningai nurodo kolektoriaus įrengimo išlaidų dydį ir reikalauja iš atsakovo šias išlaidas priteisti. Abejones patvirtina ir tai, kad rangos sutarties priede Nr. 1 kolektoriaus įrengimo darbų kaina su PVM nurodyta ne 799 383 Lt, kaip ieškovas nurodo ieškinyje, o 331 578,19 Lt. Liudytojai taip pat negalėjo teismui paaiškinti, kas sudaro tokį didelį skirtumą. Juo labiau, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta kolektoriaus atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) taip pat sudaro 332 000 Lt, o vidutinė rinkos vertė - 329 000 Lt, tai yra, taip pat daugiau kaip du kartus mažesnė nei ieškovas nurodė (799 383,00 Lt) ir reikalauja pusės šių išlaidų atlyginimo iš atsakovo. Ieškovas siekia praturtėti atsakovo sąskaita.

Ieškovas nesilaikė Susitarime numatytų sąlygų abiems įmonėms įrengti kolektorių, kadangi jei abi įmonės būtų veikusios kaip užsakovai ir sudariusios kolektoriaus statybos darbų sutartis su rangovais, abi šalys ir turėjo tapti pastatyto objekto savininkėmis ir atlyginti jo statybos išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalys 2006 m. rugsėjo 20 d. sudarė Susitarimą, kuriame nurodyta, kad jeigu susiklostytų tokios sąlygos, kad priduodant abiejų įmonių statomus gyvenamuosius namus reikėtų įrengti kolektorių, tai abi įmonės besąlygiškai sutinka įrengti inžinerinių tinklų kolektorių. UAB „Sklypas“ ir UAB „Eurox Lt“ patvirtina, kad kaštus, susijusius su inžinerinių tinklų kolektoriaus įrengimu ir projektavimo apmokės lygiomis dalimis“. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių egzistuojanti prievolė yra sąlyginė, todėl atsakovui neatsiradus sąlygai įrengti kolektorių, jam (atsakovui) neatsirado ir pareiga atlyginti inžinerinių tinklų kolektoriaus projektavimo ir statybos kaštų.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas Susitarimą vertino tik lingvistiniu požiūriu ir nepagrįstai nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų, t. y. nesiaiškino to, ko šalys siekė sudarydamos šį susitarimą. Atsakovas iš 2006 m. kovo 7 d. gautų UAB „Vilniaus energija“ Techninių sąlygų Nr. 06032 sužinojo, kad inžinerinių tinklų kolektoriaus projektavimas ir statyba jam nėra privalomi. Todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių jis (atsakovas) po daugiau nei pusės metų (2006 m. rugsėjo 20 d.) pasirašė jam betikslį Susitarimą ir prisiėmė finansinius įsipareigojimus, jau žinodamas, kad inžinerinių tinklų kolektoriaus jam nereikės. Nors atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad apie tai, jog kolektoriaus statyti jam nereikės sužinojo tik pasirašius investicinę sutartį su UAB „Vilniaus energija“, teisėjų kolegija su tokiu atsakovo argumentu nesutinka, nes investicinė sutartis neturi galios pakeisti Techninių sąlygų. CK 1.68 straipsnio 2 dalis įtvirtina taisyklę, jog jeigu sandorio sudarymo metu buvo aišku, kad sąlygos neatsiras, tai sandoris laikomas besąlyginiu, kai ta sąlyga atidedamoji. Taigi, darytina išvada, jog, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Susitarimu prisiimta atsakovo prievolė yra besąlyginė, nes jau sandorio sudarymo metu, kaip minėta, buvo aišku, kad atsakovui inžinerinių tinklų kolektoriaus projektuoti ir statyti nereikės. Tokiu atveju reikia vertinti ir kitas šalių santykius apibūdinančias aplinkybes. Byloje nustatyta (atsakovas šios aplinkybės neneigė), kad atsakovas prisijungė prie šiluminės kameros, esančios ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, nes toks prisijungimas ekonomiškiausias. Teisėjų kolegijos nuomone, viena iš priežasčių, kodėl atsakovas pasirašė Susitarimą, yra būtent todėl, kad toks susitarimas atitiko ir atsakovo ekonominius interesus, nes šilumos tiekimas atsakovo pastatams galimas tik per ieškovo pastatytą kolektorių (CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių buvo susiklostę panašūs santykiai, kai ieškovas jungėsi prie atsakovo įrenginių, susijusių su vandens tiekimu - 2007 m. rugpjūčio 7 d. šalių pasirašytu susitarimu dėl refinansavimo (t. 3, b. l. 234) ieškovas įsipareigojo finansuoti inžinerinių tinklų įrengimo darbų kaštus sumai, kuri lygi 200 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo leisti ieškovui prisijungti prie atsakovo įrengtų ir atsakovo žemės sklype esančių inžinerinių tinklų. Apie buvusius šalių susitarimus nurodė tiek liudytojas V. M. , tiek ieškovo vadovas A. P. (t. 4, b. l. 47-64). Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad tokiu būdu šalys formavo abejoms šalims ekonomiškai naudingą tarpusavio santykių praktiką - atsakovui leidus prisijungti prie jo žemės sklype esančių vandentiekio tinklų ir už tai sutarta dalimi ieškovui kompensavus atsakovo patirtus inžinerinių tinklų įrengimo kaštus, ieškovas pagrįstai tikėjosi analogiškos atsakovo pareigos, kuri buvo įtvirtinta 2006 m. rugsėjo 20 d. susitarimu, įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas į paminėtas aplinkybes neatsižvelgė, jų neanalizavo, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, susijusios su sutarčių aiškinimu.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad abi įmonės turėjo projektuoti ir statyti objektą, apmokėti projektavimo ir įrengimo kaštus.

Byloje nustatyta, kad ieškovui 2007 m. kovo 16 d. išdavus Technines sąlygas Nr. 07068 ir atsiradus būtinybei suprojektuoti bei įrengti inžinerinių tinklų kolektorių, ieškovas pradėjo organizuoti inžinerinių tinklų kolektoriaus įrengimo darbus. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad atsakovas tik ieškovui apmokėjus už visus inžinerinių tinklų kolektoriaus projektavimo ir statybos darbus, ėmė neigti prievolę, kylančią iš Susitarimo, ir daro išvadą, kad tokie atsakovo veiksmai nelaikytini sąžiningais.

Aplinkybę, jog kolektoriaus įrengimo išlaidos buvo derinamos su atsakovu ir jam buvo žinoma kolektoriaus įrengimo darbų eiga, patvirtina tokie byloje esantys įrodymai: atsakovo 2008 m. birželio 30 d. raštas, adresuotas ieškovui, kuriame patvirtinama, jog atsakovo preliminariu paskaičiavimu viso kolektoriaus įrengimas kainuos 845 119,24 Lt (t. 1, b. l. 5); ieškovo 2008 m. liepos 4 d. elektroniniu paštu atsakovui išsiųstas laiškas, kuriame pateikiamos kolektoriaus įrengimo išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, dėl kokių priežasčių jis pasirašė Susitarimą, patvirtino (pats paskaičiavo) preliminarią kolektoriaus įrengimo kainą bei neprieštaravo ieškovo atsiųstiems išlaidų paskaičiavimams, be to, šie raštai atsakovo išsiųsti ar gauti jau po atsakovo minėtos jo ir UAB „Vilniaus energija“ 2007 m. balandžio 12 d. investicinės sutarties pasirašymo. Apie tai, kad atsakovas susitikimuose žodžiu buvo informuojamas apie vykstančius darbus, patvirtino ir liudytojai S. V. ir V. M. (t. 4, b. l. 47-64). Šie duomenys patvirtina dar vieną aplinkybę, jog atsakovas, žinodamas tiek apie Susitarimą, tiek apie vykstančius darbus, tiek apie numatomas kainas, nė karto nepareiškė jokių prieštaravimų ieškovui dėl vykstančio darbų proceso, nerodė iniciatyvos šiuos darbus vykdyti kartu su ieškovu, nebuvo aktyvus pasirenkant rangovus (CK 6.38 str. 3 d.). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog toks atsakovo elgesys tik patvirtina šalių susitarimą, jog ieškovas savo lėšomis organizuos ir vykdys kolektoriaus įrengimo darbus, o atsakovas atlygins pusę ieškovo patirtų išlaidų už kolektoriaus įrengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors atsakovas ir neigia sąsajas tarp šių susitarimų, tokie šalių santykiai buvo susiklostę ir pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. susitarimą dėl refinansavimo - ieškovas nedalyvavo nei parenkant rangovus, nei buvo su jais sudarytų sutarčių šalimi, tačiau įsipareigojimus pagal susitarimą įvykdė laiku ir tinkamai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, jog teismo išvada, kad abi šalys turėjo kartu išrinkti rangovus ir projektuotojus bei kartu kaip užsakovai pasirašyti sutartis su minėtais subjektais, yra nepagrįsta, neatitinkanti tarp šalių buvusių susitarimų vykdymo praktikos. Be to, kaip jau minėta, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, nesutikdamas su Susitarime jam nustatytomis pareigomis, aktyviai jas neigtų, ir šiuo atveju atsakovo pasyvumas negali būti vertinamas jo naudai.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, savo vardu įregistravęs nuosavybės teisę į kolektoriaus patalpas, nesilaikė 2006 m. rugsėjo 20 d. susitarimo. Tokia išvada darytina dėl to, jog, kaip minėta, šalys susitarė, kad ieškovas savo lėšomis organizuos ir vykdys kolektoriaus įrengimo darbus, o atsakovas atlygins pusę ieškovo patirtų išlaidų už kolektoriaus įrengimą, juo labiau, kad atsakovas, žinodamas apie vykdomus darbus, niekada nesiekė būti užregistruotu šio objekto bendrasavininkiu. Be to, kolektoriaus įrengimas vyko ne šalių iniciatyva, o pagal UAB „Vilniaus energija“ išduotas Technines sąlygas Nr. 07068, kuriose numatyta, kad ieškovas privalo suprojektuoti ir pastatyti kolektorių. Ta aplinkybė, jog Susitarimu abi įmonės besąlygiškai sutiko įrengti inžinerinių tinklų kolektorių, automatiškai nesukuria pareigos jį užregistruoti abiejų šalių vardu. Dar viena aplinkybė, patvirtinanti, jog nuosavybės teisių įregistravimas ieškovo vardu nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, yra ta, kad tokia registracija yra laikina, nes dar 2009 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu minėtas objektas perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje tvirtino, jog ieškovas, būdamas nesąžiningas, tame tarpe ir pasirinkdamas rangovus, atsakovui pateikė didesnę sąskaitą, negu realiai kainavo kolektoriaus projektavimo, statybos ir įrengimo darbai, tačiau nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nenurodė, kokios sumos, atsakovo nuomone, yra pagrįstos (CPK 178 str.). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo į bylą pateikti kolektoriaus įrengimo kaštai atitinka tikrovę (CPK 185 str.).

Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, kuriuos teisėjų kolegija vertina pagal vidinį įsitikinimą, į sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo bei taikant sutarčių aiškinimo taisykles, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina bei priimtina nauja nutartis - ieškinį patenkinti (CK 1.5, 6.193 str., CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovas prašo priteisti ne tik pačią skolą, bet ir procesines palūkanas. Vadovaujantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 6 proc. minėtų palūkanų.

Patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos žyminio mokesčio išlaidos (t. 1, b. l. 2, 44), t. y. 7 997 Lt. Be to, iš byloje esančių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų ir sąskaitų išrašų) akivaizdu, kad ieškovas patyrė virš 85 tūkst. Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis išlaidų nesusijusi su šios bylos nagrinėjimu bei į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 6 000 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį.

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui UAB ,,Arealis“ (į. k. 300577229) iš atsakovo RUAB ,,Sklypas (į. k. 125442582) 399 691,50 Lt (tris šimtus devyniasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt vieną litą 50 centų) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 997 Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio išlaidų ir 6 000 Lt (šešis tūkstančius litų) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasNijolė Piškinaitė