Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-24-1093/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-12
Bylos Nr.
1-24-1093/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12793-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Benetė
Kaltinamasis
P. S.
Nukentėjusysis
S. S.
Advokatai
Stasys Kavaliūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-24-1093/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12793-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1., 2.3.6.4.5. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 12 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė,sekretoriaujant Onai Pumputienei, Sigitai Saugūnienei,dalyvaujant prokurorėms Sigitai Boratinskienei, Jolitai Umbrasienei,kaltinamajam P. S., jo gynėjui advokatui Stasiui Kavaliūnui,nukentėjusiajai S. S., jos atstovui advokatui Valentinui Giriūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas – Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. S. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent 2019 m. kovo 20 d. apie 19 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su S. S. metu, tyčia malka trenkė S. S. į galvos sritį, padarydamas jai kaktos srities muštines žaizdas ir kaktikaulio lūžį kairėje, tokiu būdu dėl kaktikaulio lūžio padarė nukentėjusiajai S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

P. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2019 m. kovo 20 d. ryte buvo Molėtuose apsipirkti, po pietų jis, jo sugyventinė D. A. ir dar vienas pažįstamas grįžo iš Molėtų į (duomenys neskelbtini) kaimą, sustojo prie parduotuvės. Parduotuvėje buvo S. S. ir ji pareikalavo iš kaltinamojo ir jo sugyventinės šampano ir šašlykų, nes D. A. buvo paskolinusi striukę iš S. S.. Vėliau į kaltinamojo ir D. A. namus atėjo pažįstamas, jie išgėrė po butelį degtinės ir pažįstamas išėjo. Kaltinamasis su sugyventine užsirakino iš lauko pusės duris namie, nes tikėjosi, kad S. S. ateis prašyti striukės, kadangi ji buvo išgėrusi. Po kiek laiko ji ir atėjo, beldėsi per langus ir duris. Kaltinamasis iškvietė policiją, bet S. S. pasišalinus, kaltinamasis policiją atšaukė. Bet po kiek laiko S. S. vėl prisistatė. Kaltinamasis vėl iškvietė policiją. Kaltinamasis su sugyventine jau ėjo miegoti. Nukentėjusioji daužė per langus, iš lauko nusikabino spyną ir užėjo į namus. Pradėjo reikalaut striukės, šampano ir šašlykų, stumdytis, bandė patekti į kambarį, kur tuo metu miegojo D. A.. Kaltinamasis prašė gražiuoju išeiti, bet ji neišėjo, jis bandė ją išstumti iš namų, nukentėjusioji pastūmė jį, perrėžė su nagais kaltinamajam kaklą. Susistumdymo metu kaltinamasis jai trenkė su malka per kažkurį šoną du kartus ir tada jis ją pastūmė. Kai S. S. griuvo, trenkėsi galva į praviros spintelės dureles. Nukentėjusiajai bėgo kraujas per kaktą. Tada atėjo D. A., nuvalė S. S. kraują ir nukentėjusioji pasišalino - išvažiavo namo su savo dviračiu. Konfliktas vyko virtuvėj. Susistumdymo nematė niekas. D. A. iš kambario atėjo tada, kai jau S. S. buvo atsikėlusi nuo žemės ir jai kraujas bėgo. Malka buvo nedidelė 40-45 cm. Malka buvo prie pečiaus. Pečius šalia. Kaltinamasis buvo neblaivus, ne viską tiksliai atsimena, tai turėjo įtakos jo veiksmams. Su civilinio ieškiniu sutinka iš dalies, nes ne visos sumos yra susijusios su galvos gydymu. Mano, kad ir neturtinės žalos atlyginimo suma nėra teisinga. Kaltinamasis gailėjosi dėl to, kas įvyko. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 1, b. l. 107-108). Paskutinio teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, ne viską gerai atsimena, todėl neatmeta galimybės, kad galėjo nukentėjusiajai trenkti su malka per galvą.

Nukentėjusioji S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji kaltinamojo sugyventinei D. A. buvo paskolinusi striukę. Nukentėjusiajai reikėjo striukės, todėl ji su dviračiu nuvažiavo jos pas P. S. į namus. Spyna ant namo nekabėjo, į langus ji nebaladojo, į namus įėjo laisvai, tada beldė į antras duris ir iš kambario iššoko P. S. su chalatu. Nukentėjusioji pasakė, kad atėjo pas D. A. striukės, o P. S. nukentėjusiajai trenkė su malka per galvą į kairę pusę. Paskui atsikėlė D. A. ir ji nuvalė nukentėjusiajai kraują. Smūgis buvo stiprus. Nukentėjusioji krito prie pečiaus, kraujas stipriai bėgo, neatsimena, ar atsitrenkė į kažką. D. A. tik sakė kaltinamajam „ką tu padarei, čia mano kaimynė“, o jis nuėjo į kambarį. Niekas nematė, kaip kaltinamasis jai trenkė su malka. D. A. miegojo, ji atėjo kai buvo smūgis. Ji buvo miegamajame ir durys buvo uždarytos. Nukentėjusioji grįžo namo, jai pasidarė silpna, išsikvietė greitąją, prarado sąmonę. Atvažiavo greitoji, policija, patikrino nukentėjusiosios blaivumą ir nustatė 1,49 prom. neblaivumą, nes prieš tai nukentėjusioji su kaimyne gėrė šampaną. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nukentėjusiajai siuvo galvą, gulėjo joje 14 dienų, vėliau ilgai galva svaigo, dėl ko ji negalėjo dirbti ir buvo tęsiamas nedarbingumas. Turtinę žalą sudaro išlaidos už važinėjimą, o neturtinė - trauma, kad ligoninėje gulėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 1, b. l. 16-17, 32-33).

Liudytoja D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ji su P. S. 2019 m. kovo 20 d. išvažiavo į Molėtus apsipirkti. Grįžus namo, kaltinamasis su pažįstamu išgėrė po butelį degtinės. Prieš tai jie parduotuvėje buvo susitikę S. S., kuri jau buvo pagėrusi ir prašė atiduoti striukę bei nupirkti šampano už striukę. D. A. pažadėjo S. S. atiduoti striukę ir nupirkti šampano rytojaus dieną. Parėjusi namo, liudytoja pasakė kaltinamajam, kad ateis S. S. ir jis, išlipęs per langą, užkabino spyną ant durų. Kaltinamasis su liudytoja nuėjo miegot, o tada atėjo nukentėjusioji ir pradėjo daužyti į langus, reikalauti striukės ir šampano. Kaltinamasis paskambino 112 ir nukentėjusioji aprimo, bet ji nebuvo išėjusi, ji palaukė, gal ant laiptų parūkė. Po kiek laiko ji vėl pradėjo klebinti spyna, atsirakino duris ir įėjo į namus. P. S. jai sakė išeiti, perspėjo, kad gaus su pagaliu į šonus, bet ji nėjo, jie pradėjo stumdytis, ji stvėrė kaltinamajam už kaklo ir jį perbrėžė. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai su pagaliu per šonus du kartus. Tada jis nukentėjusiąją stumtelėjo ir ji pragriuvo aukštelnika, trenkėsi į spintelės pravertas dureles. Dar ji sudaužė indus. Liudytoja įvykį matė, nes buvo visą laiką virtuvėje ir matė, kaip jie stumdėsi. Po to liudytoja nukentėjusiajai vandeniu ir peroksidu plovė žaizdą. Po visko S. S. išėjo, atsisėdo ant savo dviračio ir išvažiavo namo.

Specialistas - Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas, S. C. teismo posėdžio metu palaikė savo išvadą ir nurodė, kad išvadą darė iš medicininių dokumentų, nukentėjusios apžiūros neatliko. Jis tyrimui gavo medicininius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. kovo 20 d. nukentėjusioji apžiūrėta, nustatyta klinikinė diagnozė: kaktos srities muštinės žaizdos, galvos smegenų sukrėtimas, kaktikaulio lūžis ir girtumas. Aprašytuose medicininiuose dokumentuose pateikti plačios grupinės priklausomybės požymiai, t. y. padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu. Pasisakyti apie žalojančio daikto formą, dydžius, remiantis pateiktais duomenimis, nėra galimybės. Tačiau yra gydytojo aprašyti sužalojimai, kad buvo nustatytos kaktos srityje, kairėje ties plaukų linija dvi 3-4 cm ilgio lygiagrečios muštinės žaizdos. Šiuo atveju teigiama, kad sužalojimas buvo padarytas į pravirų durelių briauną, kraštą ar kampą. Kadangi specialistas neturi duomenų, tai buvo kraštas, briauna ar durelių kampas, jis liktų prie savo pirminės išvados, kad sužalojimai galėjo būti padaryti abiem minimais būdais. Kadangi žaizdos yra 3-4 cm, lygiagrečios, muštinės, tai leidžia daryti išvadą, kad tai turėtų būti turintis kraštą, briauną, kietas, bukas daiktas. Kadangi nustatytas galvos sumušimas kairėje priekinėje kaktos pusėje ties plaukų augimo linija, griūnant atbula, nugara, mažai tikėtina, kad toks sužalojimas galėtų būti padarytas, kontaktuojant su kietu buku daiktu ar daikto briauna. Kategoriškai atmesti tokios galimybės tikrai negalima, nes medicininiuose dokumentuose mažoka informacijos. Kadangi nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis ir kaktikaulio lūžiu, tai būtent dėl kaktikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus spintelę, reikėtų papildomos informacijos, kaip nukentėjusioji griuvo, kaip kontaktavo su briauna, kampu. Malka turi kietą, buką paviršių ir turi briauną. Tai tokiu įrankiu gali būti padarytas sužalojimas, nustatytas nukentėjusiajai. Tai buvo mažiausiai vienas smūgis. Bet neatmetama galimybė, kad galėjo būti padaryti ir du. Buvo lūžęs kaktikaulis, linijinis kaulo skilimas be kaulo dislokacijos. Tam reikia stipraus smūgio. Griūnant, griūnant su pagreičiu, suduodant smūgį su malka toks sužalojimas galėtų būti. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu, turinčiu briauną. Tai gali būti malka, tiek spintelės kraštas. Jeigu kalbant apie spintelės kampą, tai mažiau tikėtinas būdas, nei kontaktuojant su malka. Jeigu malka yra apvali, toks sužalojimas yra labiau tikėtinas.

2019 m. rugsėjo 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad P. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė spintelę, į kurią jo pastumta galva trenkėsi S. S. (t. 1, b. l. 101-105).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. S. nustatyta kaktos srities muštinės žaizdos, kaktikaulio lūžis kairėje, padaryti kontaktuojant kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis medicininės pagalbos; nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant malka į galvos sritį; nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ir galva atsitrenkus į medinės spintelės durelių kampą; nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje; nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrukdymu, nes dėl kaktikaulio lūžio sveikata sutrukdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 53-55).

2019 m. balandžio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji S. S. pateikė striukę ir šaliką, kuriuos, jos teigimu, ji dėvėjo 2019 m. kovo 20 d. (t. 1, b. l. 23).

2019 m. liepos 2 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad ant striukės dešinės rankovės apatinės dalies ir dešinio skverno yra neryškios šviesiai rusvos spalvos, galimai išdžiūvusio kraujo dėmės (t. 1, b. l. 24-29).

2019 m. balandžio 2 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. kovo 20 d. apie 19 val. 22 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose S. S. nuo sugėrovo gavo plaktuku į galvą. Nuvykus minėtu adresu, namuose rasta S. S., kuriai 19 val. 48 min. alkoholio matuokliu Dräger Alcotest 7510 Nr. ARKL-0674 (patikros sertifikato Nr. 0854671) buvo nustatytas 1,77 promilių girtumas. Tikslių įvykio aplinkybių S. S. negalėjo paaiškinti, tačiau nurodė, kad buvo namuose pas P. S.. Dėl sužalojimo S. S. išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Nuvykus pas P. S. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo rastas namuose. 20 val. 19 min. alkoholio matuokliu Dräger Alcotest 7510 Nr. ARKL-0674 (patikros sertifikato Nr. 0854671) P. S. nustatytas 2,84 promilių girtumas. P. S. dėl girtumo įvykio aplinkybių nesugebėjo paaiškinti. Virtuvėje ir kituose kambariuose nebuvo pastebėtas joks plaktukas ar malka, kuria galimai P. S. trenkė S. S. į galvą (t. 1, b. l. 13).

2019 m. balandžio 10 d. pažymoje iš Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) užfiksuota, kad P. S. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino 2019 m. kovo 20 d. 18 val. 24 min. ir pranešė, kad pas jį atėjo buvusio darbdavio sugyventinė, kuri puola muštis, rėkauja, atsisako išeiti. Policijoje įvykis užregistruotas 2019 m. kovo 20 d. 18 val. 26 min. Toje pačios pažymos skiltyje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ nurodyta, kad susisiekus su pranešėju telefonu, šis pasakė, kad atšaukė iškvietimą, bei paaiškino, kad nepageidaujamas asmuo pasišalino, pretenzijų neturi, policijos pagalbos nereikia (t. 1, b. l. 99-100).

2019 m. balandžio 10 d. pažymoje iš Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) užfiksuota, kad Greitosios medicinos pagalbos dispečeris į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino 2019 m. kovo 20 d. 19 val. 19 min. ir pranešė, kad S. S. nuo sugėrovo gavo plaktuku per galvą. Policijoje įvykis užregistruotas 2019 m. kovo 20 d. 19 val. 22 min. (t. 1, b. l. 8-11).

Gynybos liudytoja D. P. teismo posėdyje negalėjo nurodyti jokių bylai reikšmingų aplinkybių.

Kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys:

Šalies argumentai

2019 m. rugpjūčio 14 d. prašyme pripažinti civiliniu ieškovu (su priedais) S. S. nurodė, kad patyrė 116,95 Eur turtinę ir 600 Eur neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš P. S. (t. 1, b. l. 37-47, 143, 147).

2020 m. sausio 17 d. patikslintu ieškiniu S. S. prašo priteisti iš P. S. 19,55 Eur turtinę žalą, 600 Eur neturtinę žalą, 97,40 Eur keliones išlaidas, kurių sumą teismo posėdžio metu sumažino iki 40 Eur, taip pat valstybės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato paslaugų apmokėjimu (t. 1, b. l. 184-187).

Šalies argumentai

2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškiniu Panevėžio teritorinės ligonių kasa prašo, be kita ko, priteisti iš atsakingo asmens 162,29 Eur žalą už S. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 59-63).

2019 m. rugsėjo 4 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įraše nurodyti P. S. teistumai (t. 1, b. l. 72-75).

2019 m. rugsėjo 9 d. Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyti P. S. baustumai administracine tvarka (t. 1, b. l. 81-82).

2019 m. rugpjūčio 27 d. Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro medicininiame pažymėjime nurodyta, kad P. S. nėra registruotas psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje (t. 1, b. l. 85).

2019 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje, be kita ko, nurodyta, kad seniūnija pastaruoju metu dėl netinkamo P. S. elgesio jokių skundų nėra gavusi (t. 1, b. l. 87).

2019 m. rugpjūčio 26 d. SODRA išraše nurodyta, kad P. S. nuo 2019 m. birželio 18 d. dirba (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 88).

2019 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodyta, kad darbe be priekaištų atlieka visas pavestas užduotis, darbštus, pareigingas, imlus naujovėms, pastabų dėl darbo drausmės pažeidimo neturi (t. 1, b. l. 90).

2019 m. rugsėjo 5 d. VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro duomenimis P. S. nei kelių transporto, nei nekilnojamojo turto neturi (t.1, b. l. 91-92).

S. S. medicininiai dokumentai, gauti iš VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pagal 2019 m. gruodžio 20 d. aktą Nr. 77 ir 2019 m. gruodžio 30 d. aktą Nr. 82 (t. 1, b. l. 160, 167).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (sunkus sveikatos sutrikdymas). Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje S. S. atžvilgiu. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę dėl to, kad jis S. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pripažino ir paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. P. S. kaltę padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos ištyręs teismas pripažįsta įrodymais: kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto parodymai teisme, nukentėjusiosios medicininiai dokumentai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, pažymos iš Policijos registruojamų įvykio registro ir kita teisme ištirta medžiaga patvirtina, kad P. S. 2019 m. kovo 20 d. savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiąja S. S. metu padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šių aplinkybių kaltinamasis viso proceso metu neginčijo. Nors kaltinime nurodoma, kad šis įvykis įvyko 2019 m. kovo 20 d. laikotarpiu nuo 16 val. iki 17 val., tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta (tai matyti iš pažymų iš Policijos registruojamų įvykių registro (t. 1, b. l. 8-11, 99-100) ir kitų įrodymų), kad kaltinamasis nusikaltimą padarė apie 19 val. Atsižvelgęs į tai, teismas nustatomojoje nuosprendžio dalyje tikslina nusikaltimo padarymo laiką.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad S. S., pati būdama neblaivi, 2019 m. kovo 20 d. po 18 val. atėjo prie P. S. namo, prašydama jai sugrąžinti kaltinamojo sugyventinei D. A. paskolintą striukę. Neblaivus kaltinamasis su sugyventine tuo metu jau buvo nuėję miegoti, tad nukentėjusios į namą neįleido, dėl ko nukentėjusioji pati bandė patekti į namą. Nepatenkintas kaltinamasis kvietė policiją, bet pasišalinus nukentėjusiajai, jis policiją atšaukė (t. 1, b. l. 99-100). Vėliau nukentėjusioji užėjo į namą, pateko į virtuvę, kur ir kilo konfliktas su kaltinamuoju, šiam liepiant nukentėjusiajai pasišalinti iš jo namų. Didžiąją viso proceso dalį kaltinamasis nesutiko su vienintele jam inkriminuojama aplinkybe, kad jis nukentėjusiajai sužalojimą padarė, trenkdamas jai malka į galvos sritį. Kaltinamas teigė, kad jis nukentėjusiąją pastūmė, dėl ko ji griūdama atsitrenkė galva į šalia buvusios spintelės dureles ir taip patyrė sužalojimą. Visgi teismo proceso metu kaltinamasis teismui taip pat nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus ir ne viską gerai atsimena, todėl neatmeta galimybės, kad galėjo sužaloti nukentėjusiąją kaltinamajame akte nurodytu būdu, t. y. suduodant jai malka į galvos sritį, jis taip pat pripažino, kad įvykio metu rankoje turėjo malką.

Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad kaltinamasis S. S. sužalojo, trenkdamas jai malka į galvos sritį. Tokį sužalojimo padarymo būdą nukentėjusioji nurodė nuo pat pradžių, netikėti jos žodžiais teismas neturi pagrindo. Nors įvykio metu S. S. buvo neblaivi, vis tik jos neblaivumas (vidutinis, 1,77 prom.) buvo ženkliai mažesnis nei kaltinamojo (sunkus, 2,84 prom.), dėl ko manytina, kad ji geriau prisimena įvykio aplinkybes. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sužalojimas S. S. galėjo būti padaromas tiek jai malka suduodant į galvos sritį, tiek jai griūnant ir galva atsitrenkus į medinės spintelės durelių kampą (t. 1, b. l. 55). Taigi ši išvada nukentėjusiosios parodymų nepaneigia, taip pat nepaneigia ir kaltinamojo versijos. Teismo posėdyje apklaustas specialistas nurodė, jog esant nustatytoms dviems 3-4 cm ilgio lygiagrečioms muštinėms žaizdoms nukentėjusiosios kaktos srityje kairėje ties plaukų linija, yra mažiau tikėtina, kad sužalojimas padarytas galva atsitrenkus į spintelės durelių kampą, nei kad toks sužalojimas būtų padarytas, kontaktuojant su malka. Tai, kad kaltinamasis netrenkė nukentėjusiajai malka į galvos sritį, nurodė ir teisme liudytoja apklausta kaltinamojo sugyventinė D. A., tačiau teismas šios liudytojos parodymus atmeta. Nors D. A. teisme teigė, kad ji konflikto metu buvo virtuvėje ir matė visą įvykių eigą, tačiau tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis teisme nurodė, kad be jų virtuvėje daugiau nieko nebuvo, nes D. A. tuo metu buvo miegamajame ir į virtuvę atėjo tik po to, kai sužalojimas nukentėjusiajai jau buvo padarytas. Be to, D. A. teisme nurodė, kad nukentėjusioji griuvo aukštelninka ir trenkėsi galva į spintelės dureles (t. 1, b. l. 181), tačiau tiek sužalojimo lokalizacija (kaktos srityje), tiek teisme apklausto specialisto parodymai, kad griūnant atbula, nugara, mažai tikėtina, kad nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas galėjo būti padaromas, kontaktuojant su kietu buku daiktu ar daikto briauna (t. 2, b. l. 3), paneigia tokius liudytojos parodymus ir tuo pačiu sudaro pagrindą manyti, kad D. A. pati įvykio nematė. D. A. parodymus nepatikimais leidžia laikyti ir tai, kad ji yra P. S. sugyventinė. Taigi nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, kaip jai buvo padarytas sužalojimas, nepaneigė kiti byloje esantys įrodymai, o atvirkščiai - juos patvirtino, tuo tarpu P. S. iškelta versija, kurios jis pats baigiamųjų kalbų metu kategoriškai ir nebesilaikė, kategoriškai byloje surinktais įrodymais nėra patvirtinta. Todėl teismas konstatuoja esant byloje įrodytu, kad P. S. 2019 m. kovo 20 d. apie 19 val. savo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su S. S. metu, malka trenkė S. S. į galvos sritį, padarydamas jai kaktos srities muštines žaizdas ir kaktikaulio lūžį kairėje.

Kad kaltinime nurodytu sužalojimo būdu P. S. padarė nukentėjusiajai S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina specialisto išvada, kurios kaltinamasis neginčijo. Nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės taip pat nekelia abejonių, kad kaltinamasis veikė nekonkretizuota tyčia, nes jis, trenkdamas malka nukentėjusiajai į galvos sritį, neabejotinai suprato tokių veiksmų pavojingumą ir siekė padarinių, tačiau konkrečios sužalojimo pasekmės jam nebuvo svarbios. Kaltinamojo veiksmai padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra.

Bausmės skyrimas

P. S. atsakomybę lengvina tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas): byloje nustatyta, kad nukentėjusioji nekviesta, be leidimo, namo šeimininkui (kaltinamajam) miegant, siekė patekti ir pateko į namo virtuvę, kur pareikalavo grąžinti striukę, kaltinamojo liepta išeiti, ji neišėjo, susistumdė su kaltinamuoju, po ko kaltinamasis ir įvykdė nusikalstamą veiką. Svarbu tai, kad dėl tokio nukentėjusiosios elgesio (siekiant patekti į namą) kaltinamasis kvietė policiją, po to ją, nukentėjusiajai pasišalinus, atšaukė, tačiau nukentėjusioji vis tiek neatlyžo, į kaltinamojo namą pateko. Taigi nukentėjusioji kėlė konfliktą, kas iš dalies ir suformavo ar pastiprino kaltinamojo vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką prieš ją.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, turėdamas teistumą, kas leidžia pripažinti esant P. S. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

Skirdamas P. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, baigta ir padaryta neapibrėžta tyčia, taip pat į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis 2016 m. baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje (t. 1, b. l. 81-82), dirba, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 90), (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė nurodė, kad pastaruoju metu dėl netinkamo P. S. elgesio nėra gavusi jokių skundų (t. 1, b. l. 87), VšĮ Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro Psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (t. 1, b. l. 85). Įvertinęs visas šias kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. S. paskyrus švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimo bausmę, tačiau maksimaliam terminui, su įpareigojimais atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 5 punktai).

Dėl civilinių ieškinių

Byloje civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusioji S. S. ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa.

S. S. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti jai iš P. S. 19,55 Eur turtinę žalą, 600 Eur neturtinę žalą, 97,40 Eur proceso išlaidų, o valstybei priteisti 271,49 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato paslaugų apmokėjimu (t. 1, b. l. 184-188). Prieš paskutinį teisiamąjį posėdį nukentėjusiosios atstovas pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 199), o baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiosios atstovas sumažino prašomų priteisti proceso išlaidų sumą nuo 97,40 Eur iki 40 Eur.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma jau nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje. Iš jos pateikto į bylą kvito (t. 1, b. l. 42) matyti, kad ji 2019 m. balandžio 11 d. iš UAB „Eurovaistinė“ pirko vaistų - vaistų nuo uždegimo „Brexin“ 4,13 Eur vertės, gelį nuo skausmo „Perskindol Active“ 7,20 Eur vertės, akių lašų bendros 8,19 Eur vertės ir mažą maišelį 0,03 Eur vertės. Teismo vertinimu, nei nukentėjusiosios išlaidos akių lašams, nei mažas maišelis nėra tiesiogiai susiję su įvykio metu nukentėjusiosios patirtu sužalojimu ir jo gydymu, todėl šios išlaidos nukentėjusiajai nepriteisiamos, o likusioje dalyje reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas. Taip pat tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti valstybei išlaidas, susijusias su advokato paslaugų apmokėjimu, kurių dydį (418,98 Eur) patvirtina pateikta patikslinta 2020 m. vasario 24 d. pažyma (t. 1, b. l. 199).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo motyvuojamas fiziniu sužalojimu, patirtu stresu bei išgyvenimais. Be to, nukentėjusiosios teigimu, ji dar ir dabar jaučia sužalojimo pasekmes. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl tyčinių neteisėtų P. S. veiksmų buvo padaryti sužalojimai, sulaužytas kaktikaulis, ji po įvykio 2019 m. kovo 21 d. buvo išvežta į ligoninę, jai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, ligoninėje ji gydėsi iki 2019 m. kovo 29 d., ji iki šiol jaučia diskomfortą. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, jog nėra abejonės, kad dėl prieš ją atliktos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, kentė skausmą, jautė nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą, emocinius neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti 600 Eur neturtinės žalos dydis atitinka įstatymų reikalavimus bei nepažeidžia teismų praktikos šios kategorijos bylose. Todėl teismas S. S. reikalavimą priteisti iš P. S. 600 Eur dydžio neturtinę žalą tenkina visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nukentėjusioji prašo teismo priteisti iš P. S. 40 Eur kelionės išlaidų į teismo posėdžius. Nukentėjusioji pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, ji dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, į kuriuo važiavo iš Vilniaus, todėl jos reikalavimas dėl proceso išlaidų atlyginimo, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, tenkinamas visiškai.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš atsakingo asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 162,29 Eur žalą už S. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 59-63). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma jau nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog nuteistojo veiksmai neabejotinai padarė šiam biudžetui 162,29 Eur žalą, kurios dydį patvirtina prie ieškinio pridėta pažymos kopija, ir žala iki šiol nėra atlyginta. Teismas pripažįsta, jog gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajai, tiesiogiai susijusios su įvykio metu jos patirtu sužalojimu, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai.

Kiti klausimai

Kaltinamajam 2019 m. rugpjūčio 12 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 109). Ši kardomoji priemonė, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikinama.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – striukė ir šalikas, kuriuos 2019 m. balandžio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė S. S. ir kurie saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariate (2019 m. rugsėjo 10 d. kvitas B serija BBB Nr. 1000537), įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinami S. S. (t. 1, b. l. 30-31).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, S. S. medicininiai dokumentai, teismui perduoti pagal dokumentų laikino perdavimo naudotis aktus 2019 m. gruodžio 12 d. Nr. 77 ir 2019 m. gruodžio 30 d. Nr. 82, grąžinami VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei (t. 1, b. l. 160, 167).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendžia:

P. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą dviem metams su įpareigojimais (BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 5 punktai):

1) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti S. S. ir Panevėžio teritorinei ligonių kasai turtinę žalą,

2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje,

3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiosios S. S. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinei ieškovei S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,33 Eur (vienuolika eurų ir 33 eurocentus) turtinei žalai atlyginti, 600 Eur (šeši šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 40 Eur (keturiasdešimt eurų) proceso išlaidų.

Priteisti iš P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 418,98 Eur (keturi šimtai aštuoniolika eurų ir 98 eurocentai) antrinės teisinės pagalbos, suteiktos S. S., išlaidų.

P. S. išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188784179) naudai 162,29 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt du eurai ir 29 eurocentai) turtinei žalai atlyginti.

P. S. išaiškinti, kad žalos atlyginimas turi būti pervedamas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333, esančią Swedbank, AB.

P. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – striukę ir šaliką, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariate (2019 m. rugsėjo 10 d. kvitas B serija BBB Nr. 1000537), įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei S. S. medicininius dokumentus pagal dokumentų laikino perdavimo naudotis aktus 2019 m. gruodžio 12 d. Nr. 77 ir 2019 m. gruodžio 30 d. Nr. 82.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.

Teisėja Monika Benetė