Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ten pat, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie SADM, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. davė melagingus parodymus teisme, o būtent: 2018-08-13 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose, esančiuose Vytauto g. 47/49, Trakuose, 2018-08-13 teismo posėdžio nuo 10 val. 02 min. iki 11 val. 35 min. metu, 2018-12-13 teismo posėdžio nuo 09 val. 43 min. iki 10 val. 11 min. metu, taip pat 2019-01-23 teismo posėdžio nuo 09 val. 35 min. iki 10 val. 54 min. metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1072-239/2018 pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., apklausiama liudytoja ir prisiekusi sakyti tik tiesą, nieko nenutylėti bei būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str., Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjai Nijolei Zaleckienei davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2018 m. vasario 26 d. V. T. netrenkė vaikui, tai buvo jos melagingi parodymai, policijos pareigūno buvo patarta taip jai sakyti, kad ji nežino, iš kur pas N. J. atsirado mėlynė, taip pat, kad V. T. sūnui į kaktą nesudavė, tai buvo jos melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo, akistatos metu iš keršto, kadangi T. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, kad vartojo prieš ją psichologinį smurtą, kėlė ranką prieš ją ir prieš jos mamą, tyčiojosi, taip pat, kad momento, kai vaikui buvo sužalota kakta, ji nematė, ji melavo, kad T. trenkė vaikui, nes norėjo, kad atvažiuotų policija ir jį išvežtų. Šie melagingi D. J. liudijimai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Kaltinamoji savo kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teismo posėdžio metu, kuriame buvo teisiamas V. T., ji sakė tiesą. Teisme davė teisingus parodymus, nes nenorėjo šmeižti jos vaiko tėvo – V. T.. Taip pat pasirašė priesaiką sakyti tiesą, todėl nusprendė nešmeižti V. T., nors jis jai ir nebuvo geras. Mano, kada jo atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis yra teisingas, kadangi jis iš tiesų naudojo prieš ją smurtą, tačiau jog muštų vaiką ji teigia nemačiusi. Parodė, kad vaikas pats galėjo susitrenkti kaktą dėl ko jam ant kaktos iškilo guzas. Neneigė fakto, kad vaikui galėjo trenkti ir tėvas, tačiau to ji pati nematė. Ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus paaiškinimus, nes tuo metu jautė spaudimą, buvo streso būsenoje bei pyko ant kaltinamojo V. T., taip pat parodė, jog V. T. jai darė spaudimą, kad ji bloga mama, jog iš jos gali būti paimtas vaikas. Patvirtino, kad kalta dėl to, jog davė melagingus parodymus ji prisipažįsta ir gali už tai atsakyti, tačiau dar kartą pakartojo, jog teisme sakė tiesą. Papildomai parodė, jog su vaiko tėvu bendrauja, bet kartu negyvena. Kai ji dirba V. T. paima vaiką iš darželio, taip jai padeda. Nežino, kodėl V. T. neskundė minėto nuosprendžio.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažino, tačiau jos padarytą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinkti įrodymai.

D. J. 2019-04-16 įtariamojo apklausos metu parodė, kad iš pradžių tyrėjai sakė kad trenkė, T. spaudė ją prisipažinti, kad trenkė ji, ne jis, vėliau linko link to, kad ji vaikui trenkė su motina. Emocijos ir spaudimas, grasinimai privertė duoti melagingus parodymus, tuo metu labiau vadovavosi emocijomis, negu protu. Į klausimą, kodėl teisme pakeitė parodymus atsakė, jog nenorėjo toliau šmeižti vaiko tėvo. Į klausimą, kada sugalvojo pakeisti parodymus parodė, kad namuose apie tai galvojo, kad būtų teisinga pasakyti tiesą. Į klausimą, ar V. T. nevertė teisme pakeisti parodymų atsakė, kad ne, nevertė. Į klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nepapasakojo teisybės atsakė, kad V. T. pastoviai grasindavo, kad atvažiuos, išsiaiškins su ja, motina, privertė sakyti netiesą, kad jisai atsakytų už viską. Nes jos negalėdavo gyventi su motina ramiai, nes bijojo, kad jis atvažiuos, susidoros, jis impulsyvus, puolantis, veiksmai nekoordinuoti, bijojo dėl motinos, savęs, dėl vaiko. Nepasitikėjo policijos pareigūnais, kad neapgins, jie dirba ne žmogaus labui. Kai V. T. smurtavo pirmą kartą, ji iškvietė policiją, darė namuose remontą, buvo konfliktas, policija T. išsivežė, o kai grįžo namo vėl puolė jos motiną, jį išvarė iš namų, jis sviedė vaiko vežimėlį į gėlių daržą, išdaužė stiklą, tik tada policija jį uždarė dviem paroms. Į klausimą, kodėl kvietė policiją atsakė, jog dėl to, kad V. T. sužeidė vaiką - buvo mėlynė, manė, kad jisai trenkė vaikui, N. J. buvo mėlynė, galvojo, kad jisai padarė vaikui mėlynę. Į klausimą, kodėl savo motinai sakė, kad V. T. mušė vaiką - motinai sakė, nes ji galvojo, kad jisai trenkė. Policijai ir tyrėjai sakė, kad matė, kaip V. T. trenkė N. J., tačiau kaip jis trenkė, ji iš tikrųjų nematė (b. l. 42-44).

2018-02-27 D. J. apklausos protokole ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09559-18 metu nurodyta: „kad 2018-02-26 mama išvažiavo į Vilnių švęsti sūnėno gimtadienio. Namuose buvau aš viena su sūnumi. Apie 16 val. traukiniu iš Vilniaus pas mus atvažiavo išgėręs alkoholio V. T.. Užėjus V. T. į vidų, jis buvo su kuprine ant pečių, iš kuprinės ant grindų, kilimo pradėjo lašėti raudonos spalvos skysčio lašai. Susinervinusi dėl to, kad V. T. atvažiavo mūsų aplankyti neblaivus bei dėl lašančio skysčio, kaip man paaiškino pats V. T. tai buvo kompotas, kuris buvo stiklainyje ir kurį jis netyčia sudaužė to pats net nežinodamas, pradėjau bartis ir tarp manęs su V. T. namuose kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu, mums abiems būnant koridoriuje, V. T. keikdamas mane necenzūriniais žodžiais, savo kaire ranka stvėrė man už kaklo ir pradėjo smaugti bei tyčia dešinės rankos plaštaka sudavė du smūgius man į veido kairę pusę. Nuo V. T. smūgių man skaudėjo, todėl ranka čiupau už skaudamos vietos ir pasakiau manęs nemušti, nes man skauda. Tuo metu iš virtuvės į koridorių ėjo dvimetis sūnus, kuris pamatęs, kad esu mušama pravirko, todėl aš puoliau prie vaiko tikslu jį nuraminti ir nusivedžiau sūnų atgal į virtuvę iš kur jis atėjo. Keikdamasis necenzūriniais žodžiais ir mane įžedinėdamas paskui mus į virtuvę atėjo ir V. T., kuris virtuvėje ranka sudavė vieną smūgį sūnui į kaktos dešinę pusę. Aš tuo metu buvau atsitūpusi šalia sūnaus ir jį raminau kai V. T. sudavė smūgį vaikui į kaktą. Pamatęs ir matyt supratęs ką padarė, V. T. paėmė vaiką ant rankų ir bandė jį raminti, tačiau vaikas labai verkė, manau tiek iš išgąsčio, tiek iš skausmo, todėl vaiką ant rankų paėmiau aš ir pasakiau V. T. išeiti. Jam išėjus, nurimo ir vaikas. Vaiko kaktoje nuo suduoto V. T. smūgio atsirado guzas. Vežant greitajai medicinos pagalbai mus į Santaros klinikas, V. T. man paskambino ir pasiteiravo kur esu ir aš jam pasakiau, kad vežu į Santaros klinikas apžiūrai vaiką. V. T. pasakė, kad tai aš pati su savo mama sužalojau vaiką, o ne jis tai padarė. Aš nebenorėjau su juo toliau bendrauti, todėl baigiau pokalbį. V. T. man kurį laiką siuntinėjo SMS žinutes kur rašė atsiųsti jam į el. paštą jo, jog tai ne jis sužalojo vaiką, bet aš jam nieko neatrašinėjau. Pradėjus jam skambinėti man, aš atsiliepiau ir jis man žodžiu pagrasino sakydamas, kad su manimi susidoros, jeigu pasakysiu jog tai jis sudavė smūgį vaikui ir tokiu būdu jį sužalojo. 2018-02-26 V. T. savo veiksmais man sukėlė fizinį skausmą. Į medikus aš nesikreipiau ir nesikreipsiu, nes rimtų sužalojimų nepatyriau, smurto žymių ant veido neliko. Prašau V. T. nubausti už tai, kad prieš mane ir vaiką N. J. 2018-02-26 panaudojo fizinį smurtą.“ (b. l. 13-14).

2018-02-28 akistatos protokole ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09559-18 nurodyta: "Klausimas nukentėjusiajai D. J.. Kokiomis aplinkybėmis Jums 2018-02-26 buvo sukeltas fizinis skausmas? Atsakymas: 2018-02-26 žodinis konfliktas. Konflikto metu, mums abiem būnant koridoriuje, V. T. keikdamas mane necenzūriniais žodžiais, savo kaire ranka stvėrė man už kaklo ir pradėjo smaugti bei tyčia dešinės rankos plaštaka sudavė du smūgius man į veido kairę pusę. Nuo V. T. smūgių man skaudėjo. Klausimas įtariamajam V. T.. Ar girdėjote ir supratote D. J. parodymus ir ar su jais sutinkate? Atsakymas. Girdėjau, supratau, ir nesutinku, kadangi tai yra melas, nes aš D. J. nesudaviau nė vieno smūgio į veidą, jai už kaklo nestvėriau ir jos nesmaugiau. Klausimas nukentėjusiajai D. J.. Ar girdėjote, supratote įtariamojo V. T. parodymus ir ar su jais sutinkate? Atsakymas: Girdėjau, supratau, bet su jais nesutinku, nes lieku prie savo parodymų, nes jie teisingi. Klausimas nukentėjusiajai D. J.. Kokiomis aplinkybėmis 2018-02-26 buvo sužalotas Jūsų dvimetis sūnus N. J.? Atsakymas: V. T. 2018-02-26 virtuvėje tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu sūnui N. J. į kaktą ir taip jį sužalojo. Vaikas verkė, buvo išgąsdintas. V. T. taip pasielgė tyčia, kad apkaltinti mane fizinio smurto naudojimu prieš vaiką ir taip atimti iš manęs vaiką ir pasiimti jį auginti, nors jis tėvystės nepripažino. Pats V. T. man tai ne kartą yra sakęs, kad nori iš manęs atimti vaiką. Klausimas įtariamajam V. T.. Ar girdėjote ir supratote D. J. parodymus ir ar su jais sutinkate? Atsakymas. Girdėjau, supratau, bet su parodymais nesutinku, kadangi aš nei vaiko, nei D. J. 2018-02-26 nemušiau. D. J. mane apkalba, meluoja. Klausimas nukentėjusiajai D. J.. Ar girdėjote, supratote įtariamojo V. T. parodymus ir ar su jais sutinkate? Atsakymas: girdėjau, supratau, su jo parodymais nesutinku, ir lieku prie savo parodymų, nes jie teisingi. Klausimas nukentėjusiajai D. J.. Kas 2018-02-26 buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).? Atsakymas. Aš, vaikas ir V. T.. Klausimas įtariamajam V. T.. Ar girdėjote ir supratote D. J. parodymus ir ar su jais sutinkate? Atsakymas. Girdėjau, supratau, ir sutinku.Klausimas nukentėjusiajai D. J.. Ar girdėjote, supratote įtariamojo V. T. parodymus ir ar su jais sutinkate? Atsakymas. Girdėjau, supratau, sutinku. Klausimas nukentėjusiajai D. J.. Kur 2018-02-26 buvo Jūsų mama V. J.? Atsakymas: Mama 2018-02-26 ryte išvyko į Vilnių, todėl jos nebuvo namuose. Klausimas įtariamajam V. T.. Ar girdėjote ir supratote D. J. parodymus ir ar su jais sutinkate? Atsakymas. Girdėjau, supratau, sutinku. Klausimas nukentėjusiajai D. J.. Ar girdėjote, supratote įtariamojo V. T. parodymus ir ar su jais sutinkate? Atsakymas: Girdėjau, supratau, sutinku. Klausimas nukentėjusiajai D. J.. Ką sms žinutėje parašė 2018-02-26 Jums V. T.? Atsakymas: V. T. 2018-02-26 22.17 val. man į mano mobilaus ryšio telefoną "Prestigio" atsiuntė sms žinutę, kurioje buvo parašyta, kad aš į jo el. paštą išsiųsčiau prisipažinimą, t. y. aš tai supratau kaip tai jog jis neigs fiziškai smurtavęs prieš mane ir vaiką ir kad aš jam parašyčiau jog tai ne jis, o aš sužalojau vaiką. Kadangi vaiką sužalojo V. T., o ne aš ar kas kitas bei ne pats vaikas susižalojo, todėl aš V. T. neatrašiau, kadangi tai jo darbas, tegu atsako už tai ką padarė. Klausimas įtariamajam V. T.. Ar girdėjote ir supratote D. J. parodymus ir ar su jais sutinkate? Atsakymas. Girdėjau, supratau ir sutinku, kad aš rašiau SMS žinutę D. J., kurioje prašiau prisipažinti, kad ne aš trenkiau vaikui, o jis pats arba ji jį sužalojo. Klausimas nukentėjusiajai D. J.. Ar Jūs turite klausimų įtariamajam V. T.? Atsakymas: Ne. Klausimas įtariamajam V. T.. Ar Jūs turite klausimų nukentėjusiajai D. J. ? Atsakymas: taip. V. T. klausimas: Dėl ko D. J. sukūrė visą šią istoriją, kad aš 2018-02-26 fiziškai smurtavau prieš ją ir vaiką? D. J. atsakymas: Tai nėra išgalvota istorija, o tai yra tikras įvykis, faktas, kad tai V. T. naudojo prieš mane ir vaiką fizinį smurtą. Jis manipuliuoja, kad sau pasidarys galą, jeigu aš nebūsiu su juo. Ne kartą sakiau V. T., kad nenoriu su juo būti, bet jis to nenori girdėti. V. T. ne primą kartą naudoja fizinį smurtą prieš mane. Prieš vaiką V. T. panaudojo fizinį smurtą pirmą kartą“ (b. l. 16-18).

Iš nukentėjusiojo priesaikos matyti, kad D. J., gim. 1991 m., suvokdama savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekia sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti. Nukentėjusioji prisiekė teismui ir priesaiką patvirtino parašu (b. l. 19).

Iš pasižadėjimo matyti, kad D. J. yra išaiškinta priedermė ir pareiga teisingai papasakoti visa, kas jai yra žinoma byloje ir ji yra įspėta dėl atsakomybės pagal LR BPK 163 str. už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusioji pasižadėjimą patvirtino savo parašu (b. l. 19).

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-08-13 protokolo baudžiamojoje byloje matyti, kad liudytoja D. J. sutiko duoti parodymus teismui. Apklausiama kaip liudytoja, davė tokius parodymus: "Kaltinamąjį V. T. pažįstu 4 metus, iš pradžių bendravome per „Skype“ programą, po to jis išsiuntė man bilietą į Norvegiją, kur jus tuo metu dirbo. Važiavau pas jį ne vieną kartą. Po to pastojau ir 2015-11-04 susilaukiau sūnaus N. J.. Likus 2 mėnesiams iki sūnaus gimimo Vitalijus atvažiavo į Lietuvą, išsinuomojome butą, kur pragyvenome kartu pusę metų. Tačiau nuoma buvo labai brangi ir jau pirmą mėnesį mes nesugebėjome išsimokėti už komunalines paslaugas ir už nuomą. Vitalijus kas vakarą grįždavo iš darbo išgėręs. Neblaivus V. T. būna agresyvus. Dažnai ginčijomės, naudojo smurtą. Aš esu impulsyvi. Konfliktai kildavo dėl to, kad neruošiau maisto, dėl pinigų trukumo. Kartu su V. T. gyvenome nuo 2015 m. rugsėjo. Santuokos nesudarėme. Mačiau, kad jis turi potraukį alkoholiui dar kai laukiausi vaiko, bet tuo metu nekreipiau į tai dėmesio. Kartu su V. T. gyvenome iki 2016-12-19 įvykio. Po to gyvenome atskirai. Jis tik atvažinėdavo pas mane. Įvykio dieną, t.y. 2018-02-26 gyvenau su motina Rūdiškėse. Tą dieną motina ruošėsi išvažiuoti pas mano seserį į Vilnių. Aš paskambinau V. T. ir pasakiau, kad motina išvažiuoja. Jis dažniausiai atvažiuodavo kai jos nėra namuose. Telefono pokalbio metu aš supratau, kad jis yra išgėręs, prašiau, kad neatvažiuotų. Bet jis vis tiek atvažiavo apie 16.00 val. Pamačiusi, kad jis yra neblaivus aš išsigandau. Iš jo kuprinės tekėjo raudonas skystis. Aš pamaniau, kad tai kraujas ir išsigandau. Vėliau paaiškėjo, kad ten buvo kompotas. Aš pradėjau tvarkytis, liepiau jam išeiti, bet jis nesutiko ir tarp mūsų kilo ginčas. Aš išmečiau jo atvežtą maistą šuniui. Tuo metu vaikas pradėjo verkti dėl to, kad mes šaukiam. Atėjusi aš bandžiau ji nuraminti, bet jis atsispyrė. Vėliau V. T. paėmė jį ant rankų, bet vaikas to nenorėjo. Kai aš stovėjau koridoriuje V. T. sugrėbė mane už kaklo, pora kartų sudavė dešinės rankos plaštaka man per veidą. Aš jam sakiau „trenk, bet taip, kad vaikas nematytų, kad negąsdintum vaiko“. Nikita tuo metu kai mes stovėjome koridoriuje buvo dideliame kambaryje ir aš nemečiau kaip jis atsitrenkė ir kur, nes V. T. netrenkė vaikui, tai buvo mano melagingi parodymai. Policijos pareigūno buvo patarta man taip pasakyti. Aš nemačiau kur atsitrenkė vaikas kol aš tvarkiau virtuvę, išgręžiau skudurą. Aš nežinau iš kur pas jį mėlynė. Aš to nemačiau. Po to aš išstūmiau V. T. iš namų. Jis bandė užeiti, bet aš jo neįleidau ir jis išėjo. Į teisėjos klausimus: žinau, kad pasirašiau dėl melagingų parodymų davimo. Kol laukėme greitosios pagalbos policijos pareigūnas, vyras, kurio pavardės nežinau, patarė man pasakyti, kad tai tėvas trenkė vaikui. Tai buvo dar pieš mano apklausa. Gal taip patarė, nes vien dėl mano sumušimo nebūtų užvesta byla. Teisėja balsu perskaitė D. J. parodymus (28 b. l.). Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo N. J. įstatyminė atstovė D. J.: po to, kai mane sugrėbė, V. T. paėmė vaiką ant rankų ir ramino jį. Parodymuose smulkiai viskas aprašyta, nes tyrėja L. D. prašė detaliai nurodyti visas aplinkybes. Aš buvau pritūpusi prie vaiko, po to V. T. paėmė vaiką. Parodymus prieš V. T. daviau, nes buvau labai supykusi, jis psichologiškai mane veikė, tyčiojosi iš manęs kai gyvenome kartu. Šiuo metu aš sakau tiesą. Kartu su V. T. negyvename, jis lankosi pas mane. Mėnesį po įvykio V. T. pas mane nesilankė. Dažniausia jis atvažiuoja kai namuose nėra mano motinos, nes jie nelabai sutaria. Įvykio metu V. T. sudavė man 2 kartus plaštaka per veidą, sugrėbė už kaklo spausdamas, vartojo necenzūrinius žodžius, vaikas tuo metu buvo kambaryje ir viską matė, buvo išsigandęs, verkė. Akistatos metu likau prie savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu todėl, kad V. T. nepripažino, kad vartojo smurtą prieš mane. Galima pasakyti, kad tai buvo kerštas. Į prokurorės klausimus: kambarys yra per slenkstį nuo koridoriaus. Matydamas kas vyksta tarp mūsų vaikas verkė, ėjo iš vieno kambario į kitą. Aš ėjau paskui vaiką. V. T. paėmė vaiką ant rankų, jis priešinosi, tuomet aš paėmiau vaiką iš jo, bandžiau raminti. Guzas Nikitai ant kaktos atsirado tuo metu, kai aš buvau išėjusi iš namų išmesti šuniui kibinus. Neatkreipiau dėmesio, ar vaikas turėjo guzą tuo metu, kai kaltinamasis mane puolė. Guzą pastebėjau kai kaltinamasis jau išėjo iš namų. Vaikas dar nekalba ir negali pasakyti iš kur pas jį atsirado mėlynė. Aš pati neprašiau jo kad parodytų kur užsigavo. Kai grįžau atidavusi kibinus šuniui, vaikas verkė. Kaltinamasis puolė mane prieš išeidamas. Vaikas verkė, nes nemėgsta kai rėkiama namuose. Kol vyko konfliktas vaikas vaikštinėjo iš vieno kambario į kitą. Po to kai kaltinamasis smaugė mane ir sudavė smūgius paėmusi vaiką ant rankų gumbo nemačiau, gal iš streso. Po to V. T. buvo paėmęs vaiką ant rankų. V. T. mane puolė ir pradėjo smaugti ir sudavė smūgius kai grįžau iš lauko išmetusi kibinus šuniui. Po to jis užėjo į kambarį ir, paėmęs vaiką ant rankų, bandė jį ramini. Vaikas nenorėjo to, priešinosi. Tuomet aš paėmiau vaiką ant rankų. Po to išprašiau V. T. iš namų ir po to pamačiau vaikui ant kaktos guzą. Tada paskambinau BPC ir pasakiau, kad buvęs sugyventinis sudavė vaikui per kaktą. Manau, kad policijos pareigūnai nevažiuotų pas mane, jei butų suduotą tik man. Bijojau, kad V. T. sugrįs ir išdaužys langą ar padarys kažką panašaus. Manau kad vien dėl manęs policijos pareigūnai nevažiuotų. Į teisėjos klausimus: 2018-02-26 siųsdamas man SMS žinutę V. T. bandė priversti mane atsisakyti parodymų, kad jis trenkė vaikui, grasino sudeginti namą. Po viso incidento jis nepasišalino iš mūsų namų. Atsisakiau savo anksčiau duotų parodymų ne dėl to, kad jis grasino, bet dėl to, kad tai netiesa. Tada, kai jis prašė manęs atsisakyti parodymų, neatsisakiau, nes jis man grasino. Dabar pasakiau visą tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu daviau tokius parodymus, nes man buvo padaryta daug skriaudos, V. T. vartojo prieš mane psichologinį smurtą, tyčiojosi, kėlė ranką prieš mane ir prieš mano motiną. Sūnui į kaktą jis nesudavė. Nekėliau ragelio, kai jis man skambindavo. Vienoje iš parašytų man SMS žinučių jis norėjo pasakyti, kad tai aš trenkiau vaikiui. Jis mano, kad aš bloga motina, kad nesirūpinu vaiku, kad vaikui geriau bus globos namuose. Nei aš nei V. T. vaikui netrenkėme, jis galėjo susižaloti bet kuriuo metu. Į advokato A. A. klausimus: aš labai bijau V. T., kai jis yra neblaivus. Konflikto metu jaučiau baimę, susijaudinimą. Norėjau, kad atvažiuotų policija ir paimtų jį. Jei nebūčiau nuvažiavusi į ligoninę ir likusi pas sesę, nežinau, ką jis dar padarytų. Jis liko ir nakvojo pas mus tvarte. Kai pamačiau guzą pas sūnų, aš tikrai nemačiau kaip tai įvyko, t. y. ar pats vaikas užsigavo, ar tai padarė kaltinamasis. Anksčiau V. T. vaiko nepuolė, tik puldavo motiną kai ji laikė vaiką ant rankų, nesvarbu, kad gali sužaloti vaiką. Gal ir nenorėjo trenkti vaikui, bet neblaivus negalvojo tuo metu. Ikiteisminio tyrimo metu išsigalvojau kad mačiau, kaip jis trenkė vaikui. Mano tikslas buvo užtikrinti, kad atvažiuotų policija. Tuo metu kviesdama policiją bandžiau apsisaugoti pati ir apsaugoti savo vaiką. Į teisėjos klausimus: sakydama, kad kaltinamasis sumušė vaiką, norėjau, kad policija pasiimtų V. T.. Manau, kad policija būtų atvažiavusi, jei nebūčiau pamelavusi, kad kaltinamasis sudavė vaikui. Nemačiau to momento, kai vaikui buvo sužalota kakta. Pamačiau kad vaikui sužalota kakta jau kai išprašiau V. T. iš namų. Iki to vaikas buvo vienas. Jis neverkė. Sūnui 2,5 metų. Jis nepasakė, kaip susižalojo. Pareigūnas, kurio pavardės nežinau, patarė pasakyti, kad V. T. sudavė vaikui kol laukėme greitosios pagalbos. Kai skambinau PBC tokius parodymus sugalvojau duoti pati. Pas mane atvažiavo 2 pareigūnai: vyras ir moteris. Vyras man pasiūlė duoti tokius parodymus (b. l. 20-25).

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-01-23 protokolo baudžiamojoje byloje matyti, kad liudytojas J. M. parodė, jog jis ir kolegė nepatarė D. J. sakyti, kad vaiką sumušė kaltinamasis (b. l. 28)

Vertinant byloje esantį įrodymą – D. J. parodymus V. T. teisiamojo posėdžio metu matyti, kad D. J. parodymai nenuoseklūs, taip pat juose užfiksuoti tokie logikos trūkumai – D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad davė melagingus parodymus būtent ikiteisminio tyrimo metu, nes manė, kad jei būtų sakiusi, kad V. T. trenkė tik jai, policija nebūtų atvažiavusi. Vėliau D. J. parodė, kad vis dėlto, mano, kad policija būtų atvažiavusi, jei nebūtų pamelavusi, kad kaltinamasis sudavė tik vaikui. Taip pat minėto posėdžio metu parodė, jog sakyti, kad vaikui trenkė V. T., jai patarė policijos pareigūnas, nors šis faktas nepatvirtintas jokia bylos medžiaga, taip pat nenustatytas policijos pareigūnų suinteresuotumas teigti tokius faktus, kurie nepagrįstai apkaltintų asmenį. Taip pat kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamoji dėl mažamečio sužalojimo aplinkybių taip pat nebuvo nuosekli, vienu metu ji nurodė, jog guzas vaikui atsirado kai ji buvo išėjusi iš namų, vėliau teigia, jog po konflikto V. T..

2019 m. vasario 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, jog V. T. kaltę patvirtina liudytojų V. J., J. R., L. D., J. M. parodymai, taip pat policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 8). Nors D. J. parodė, jog V. T. teisiamojo posėdžio metu sakė tiesą, tačiau kaip matyti minėtame nuosprendyje nurodyta, jog teismas nesivadovauja D. J. parodymais, nes jie prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai (b. l. 8).

Kaip matyti iš bus duomenų, konfliktas tarp V. T. ir kaltinamosios įvyko 2018 m. vasario 26 d. Nustatyta, jog po minėtos datos, kaltinamoji buvo apklausiama 2018-02-27 apklausoje, taip pat davė paaiškinimus 2018-02-28 akistatos metu. Kaip matyti iš kaltinamosios paaiškinimų, ji būtent ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė apie pasikartojančius konfliktus su vaiko tėvu – V. T.. Taip pat parodė, jog pati matė kaip V. T. nuėjęs į virtuvę trenkė mažamečiam sūnui į kaktą, kadangi šis verkė. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, kurie be kita ko, patvirtinti įsiteisėjusi teismo nuosprendžiu. Taip pat minėtų apklausų metu D. J. nurodė, jog jai iš V. T. pusės buvo daromas spaudimas, gauti grasinimai, jog su ja bus susidorota. Nors kaltinamoji 2019 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu parodė, kad teisme sakė tiesą, o melagingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, šie kaltinamosios parodymai vertintini kritiškai. Kaip nurodyta aukščiau, būtent ikiteisminio tyrimo metu D. J. davė nuoseklius ir išsamius parodymus dėl V. T. smurto jos ir mažamečio vaiko atžvilgiu, tuo tarpu 2018-08-13 ir 2018-12-13 teismo posėdžiuose iš esmės pakeitė savo parodymus, nurodydama, jog nežino kada tiksliai atsirado guzas vaiko galvoje, teigė nemačiusi, jog V. T. būtų sudavęs vaikui, nors pasižadėjo sakyti byloje tiesą. Pažymėtina, tai, jog kaltinamoji teismo posėdžio metu taip pat nenurodė, jog įvykio aplinkybes būtų užmiršusi ar atsimenanti netiksliai. Atsižvelgiant į tai, ir kaip matyti iš 2019 m. vasario 12 d. teismo nuosprendžio, šiais D. J. parodymais teismas nesivadovavo kaip nepatikimais ir prieštaraujančiais kitiems byloje esantiems įrodymams. Taip pat, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas 2019-02-12 nutartimi pranešė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorui apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, kas patvirtina D. J. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, melagingumą.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, jog kaltinamoji D. J. 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu, apklausiama kaip liudytoja, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę D. J., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į tai, kad veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, D. J. bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteista, dirbanti. BK 235 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji augina mažametį vaiką, teisiama pirmą kartą, dirba, todėl vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skiriant laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, ir mano, kad D. J. skirtinas bausmės terminas, artimas sankcijoje numatytam laisvės apribojimo bausmės termino minimumui.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajai skirta laisvės apribojimo bausmė, siekiant bausmės tikslų įgyvendinimo, teismas vadovaudamasis BK 48 straipsniu 6 dalimi, įpareigoja kaltinamąją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

D. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti ją 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimu ir įpareigoti būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus kai nebuvimas namuose susijęs darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.