- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- N1-249-517/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21412-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- L. J., A. D.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
L. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
A. D. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Ukmergės darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą 2014-06-19 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. – 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2014-11-24 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi viešieji darbai pakeisti 7 parų areštu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. J. kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2015 m. balandžio 14 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,10 promilių girtumas) viešoje vietoje, Ukmergės miesto parke, esančiame prie Pilies ir Pakalnių gatvių sankryžos, Ukmergėje, matant pašaliniams asmenims, veikdamas bendrai grupėje su A. D. , pastarajam sukonfliktavus su nukentėjusiuoju P. L. ir tyčia kumščiu sudavus nukentėjusiajam P. L. į kairįjį smilkinį po ko šis nukrito nuo dviračio, jis, t.y. L. J. tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į dešinę veido pusę, po ko A. D. tyčia nemažiau dviejų kartų kumščiu sudavė nukentėjusiajam P. L. į veidą, tuo nukentėjusiajam P. L. sukeldami fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu L. J. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, kaltinamas tuo, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2015 m. balandžio 14 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,10 promilių girtumas) viešoje vietoje, Ukmergės miesto parke, esančiame prie Pilies ir Pakalnių gatvių sankryžos, Ukmergėje, sumušęs su A. D. nukentėjusįjį P. L. , atvirai pagrobė nukentėjusiajam P. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „S. G. Trend Plius" su jame buvusia sim kortele „Tele2 Pildyk" bendros 106 eurų vertės, kuris mušamam nukentėjusiajam iškrito iš bliuzono kišenės ant žemės, tuo nukentėjusiajam P. L. padarydamas 106 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2015 m. balandžio 14 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, Ukmergės miesto parke, esančiame prie Pilies ir Pakalnių gatvių sankryžos, Ukmergėje, matant pašaliniams asmenims, veikdamas bendrai grupėje su L. J. , sukonfliktavo su nukentėjusiuoju P. L. ir tyčia kumščiu sudavus nukentėjusiajam P. L. į kairįjį smilkinį po ko šis nukrito nuo dviračio, po ko L. J. tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į dešinę veido pusę, po ko jis, t.y. A. D. tyčia nemažiau dviejų kartų kumščiu sudavė nukentėjusiajam P. L. į veidą, tuo nukentėjusiajam P. L. bendrais veiksmais sukeldami fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu A. D. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaip matyti iš kaltinamojo L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015-04-14, apie 17 val. kartu su R. M. , A. D. ir Simonu, kurio pavardės neatsimena, vaikščiojo miesto parkelyje. Ten vaikščiodami, už buvusio teismo pastato, kažkur parkelio viduryje, pamatė vieną jaunuolį. Jis buvo vienas, prie jo buvo dviratis, raudonos spalvos, bėginis. A. jaunuolio paprašė parūkyti. Tas vaikinas, jis jo nepažįsta, pasakė, kad neturi parūkyti, taip ir susiginčijo tas vaikinas su A. A. sakė „duok", tas sakė „neduosiu". Tas vaikinas stovėjo apžergęs dviratį, ginčo metu A. vieną kartą dešine ranka sudavė tam vaikinui lyg į kairį žandikaulį. Tada tas vaikinas, kuriam A. trenkė smūgį, puolė atgal muštis, kur tas vaikinas A. sudavė jis nežino. Taip A. su tuo vaikinu ir susimušė, jis, kiek matė, tam vaikinui visur trenkė, jis net nežino kur, jis visur galėjo suduoti, A. tam vaikinui sudavė gal kokius tris, keturis smūgius. Muštynių metu dviratis nukrito ant žemės ir buvo šalia mušimosi vietos. A. su tuo vaikinu mušėsi stovėdami, vienu metu trumpam tas vaikinas buvo suklupęs, bet atsistojo ir toliau mušėsi, parklupusiam tam vaikinui nei vienas jokių smūgių niekur nesudavė. Tada R. norėjo įspirti tam vaikinui, tačiau L. J. priėjęs prie R. jį atitraukė, traukė jį suėmęs už pečių, sakė jam, kad jis nelįstų. R. tam vaikinui nespėjo jokio smūgio suduoti. Jis ir A. atitraukinėjo nuo to vaikino, kad šis jo nebemuštų, iš karto žodžiais sakė A. „einam iš čia, ko tu čia pristojai", o paskui jis A. pastūmė ties krūtine, kad jis to vaikino nebemuštų. Matė, kad muštynių metu, tam vaikinui kažkur iš kišenės iškrito ant žemės mobiliojo ryšio telefonas „S. G. “, balstos spalvos, be dėklo. Iš kurios kišenės ir kokiu būdu telefonas iškrito jis nematė. Tada jis nuo žemės pakėlė minėtą telefoną ir įsidėjo į kelnių kišenę. Imdamas telefoną iš karto jis nežinojo kieno jis. Tam nukentėjusiajam vaikinui tik A. sudavė smūgius, A. galėjo suduoti nedaugiau keturių smūgių tam vaikinui, bet visus kiek trenkė A. Viso konflikto metu S. stovėjo gal dviejų metrų atstumu ir žiūrėjo, jis nieko nedarė. L. J. nei vieno smūgio tam vaikinui nesudavė, kaip tik visus, t.y. daugiau A. su tuo vaikinu skyrė, kad jie nesimuštų ir Rolandui neleido, kad šis tam vaikinui įspirtų. Kojomis tikrai nei vienas iš jų tam vaikinui jokių smūgių nesudavė, matomoje vietoje jis jokių pašalinių asmenų nematė. Kodėl paėmė to vaikino telefoną L. J. nežino, negali paaiškinti, visi matė, kad jis telefoną paėmė, tai matė ir pats nukentėjusysis. Kai jis pakėlė telefoną, jie nuėjo toliau link tilto, o tą vaikiną paliko stovintį parke. Tam vaikinui A. lyg iš nosies paleido kraują, daugiau kažkokių sumušimo žymių ant to vaikino jis nepastebėjo. Viskas truko labai greitai, gal porą minučių. Jis A. einant sakė, kad jam nereikėjo taip elgtis, tačiau A. tik nusijuokė į tai ir viskas. Prieš šį įvykį, gal valandą, jie visi keturi parkelyje buvo išgėrę du butelius vyno, jis girtu nesijautė, gal truputį buvo apsvaigęs, visas įvykio aplinkybes atsimena. Mano, kad A. taip pasielgė dėl to, kad buvo neblaivus arba prieš juos norėjo pasirodyti. Jis norėjo telefoną atiduoti A., bet šis jam sakė, kad tą telefoną pasiliktų L. J. sau, tai jis jį ir pasiliko, negalvojo ką toliau su tuo telefonu darys, gal būtų atidavęs tam Povilui. Jokio išankstinio susitarimo tarp jo ir draugų, kad kažką užpuls ar kažką atims, nebuvo. Telefoną nuo žemės paėmė spontaniškai, nesupranta kodėl, savanaudiškų tikslų paimdamas neturėjo. Jis pats nukentėjusiojo nemušė, to daryti neleido ir R. M. , pačiam A. sakė „einam, nelįsk, palik ramybėje", A. nuo nukentėjusiojo nustūmė, kad šis jo nebemuštų, po ko A. to vaikino ir nebemušė, jie išėjo. Dėl šių nusikaltimų gailisi, nori dėl to nukentėjusiojo atsiprašyti, jam telefoną turbūt ir pats būtų grąžinęs. Sulaikytas ir atvežtas į komisariatą, kai pareigūnas paklausė, kur yra pavogtas telefonas, jis paimtą nuo žemės, tam nukentėjusiajam vaikinui priklausantį telefoną, pats padavė policijos pareigūnui (b.l. 150).
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu tarp kaltinamojo L. J. ir nukentėjusiojo P. L. atlikos akistatos, L. J. parodė, kad jis P. L. nemušė, kad jį gynė nuo A. D. , traukė A. D. nuo jo suėmęs už pečių, kai šis buvo ant P. L. . Pamatęs ant žemės iškritusį telefoną, jis jį pakėlė ir įsidėjo į kišenę, šiaip, kad jis negulėtų, tada pamatė P. L. kruviną veidą ir pasakė „užteks čia muštis", po ko jie pasišalino. P. L. mušė tik A. D. . Einant jis savo draugams Vilniaus gatvėje sakė, kad jis paėmė P. L. telefoną. Jis manė, kad P. L. susiras per „Facebook" ir jam telefoną grąžins, to telefono pasisavinti nenorėjo, bet sim kortelę išėmė iš jo ir išmetė, kodėl - nežino (b.l. 75-76). Akistatos su kaltinamuoju R. M. metu, L. J. patvirtino savo parodymus, kad nukentėjusįjį P. L. mušė tik A. D. (b.l. 156). L. J. 2015-11-13 pareiškus įtarimą pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., kaltu pilnai prisipažino ir nurodė, kad galbūt kažkuriuo metu jis ir įspyrė tam nukentėjusiajam, ten buvo didžiulė sumaištis, sunku viską ir prisiminti. Žalą Sodrai dėl P. L. nedarbingumo, jis pilnai atlygino (b.l. 156).
Kaip matyti iš kaltinamojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015 m. balandžio mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, apie pietus Deltuvos gatvėje, Ukmergės mieste susitiko su savo draugais L. ir R. Tame parkelyje, esančiame Deltuvos gatvėje su L. ir R. išgėrė vieną butelį vyno, jis turėjo vyną jau nusipirkęs, kai su L. ir R. susitiko. Tada jie visi trys nuėjo iki „Paparčio" parduotuvės, kur jis nupirko dar du butelius vyno, po 1 l. talpos, lyg 11,5 laipsnių stiprumo. Tada su šiuo nusipirktu vynu jie visi trys, t.y. jis, R. M. ir L. J. nuėjo į miesto parką, kur išgėrė abu butelius vyno. Nuo išgerto vyno jis jau jautėsi apsvaigęs gan neblogai, mano, kad L. nedaug vyno gėrė, o jis su R. lyg ir po lygiai. Kai išgėrė vyną, kiek valandų negali pasakyti, nes mano, kad jau labai girtas buvo, į miesto parką, prie jų atėjo draugas S. Š. , jis atėjo blaivas. Žino, kad tada jau keturiese nuėjo į „IKI" parduotuvę, esančią Vienuolyno gatvėje, kur S. nupirko vieną butelį 0,7 ar tai 1 l. talpos vyno, lyg 11,5 laipsnių stiprumo, šį vyną jau keturiese išgėrė taip pat miesto parke. Tada jie ėjo per parką, neturėjo cigarečių, parke sutiko P., jis lyg buvo vienas, neatsimena, kad priėjo būtų buvę kokios merginos. Žino, kad tada jis to P. paklausė „gal turi cigaretę?", jis atsakė lyg „ar daugiau nieko, tik cigaretę?", kažkaip panašiai, nelabai jis atsimena, žino, kad tada jis dar lyg klausė P. ar jis parduoda dviratį, nes P. buvo su dviračiu, P. lyg sakė, kad „parduoda", jis tada lyg paklausė „kiek nori už jį?", jis atsakė, kad lyg „neparduoda", nelabai tiksliai atsimena šio pokalbio. Pokalbio metu prie jo arčiau buvo L. su R., o S. stovėjo toliau nuo jų, pora metrų. Tada atsimena, kad jis trenkė P. į veidą, trenkė dešinės rankos kumščiu, taikė jam į veidą, bet lyg nepataikė, tada lyg P. jam trenkė kažkur į galvą dėl ko jis atsirėmė į suoliuką. Žino, kad tada R. su L. tiek jį, tiek P. atitraukinėjo, kad jie daugiau nesimuštų, nes jis dar porą kartų tam P. atsistojęs nuo suoliuko trenkė kumščiu į veidą, paskui jį R. ar tai L. atitraukė, po ko jis dar vieną kartą kažkur P. trenkė su kumščiu, P. jam daugiau jokių smūgių nesudavė. R. su L. lyg tam P. jokių smūgių nesudavė, jie tiek jam, tiek P. liepė baigti muštynes. Viso to konflikto metu S. nesikišo, jis ir stovėjo toliau nuo muštynių. Jis nepastebėjo, kad muštynių metu P. būtų iš drabužių iškritę kokie daiktai. Žino, kad kai L. su R. jį nuo P. atskyrė, jie visi apsikabino ir išėjo. Kai jie nueidinėjo, tai tas P. buvo kažkaip atsirėmęs į suoliuką. Jis tam P. smūgius sudavė tik į veido sritį kažkur, t.y. vieną kartą - pirmo smūgio lyg nepataikė, o paskui lyg tris smūgius į veido sritį pataikė. Kiek matė jo draugai jam jokių smūgių nesudavė. Nei jis, nei jo draugai P. gulinčio nespardė, kiek atsimena jis jam į nugaros sritį jokių smūgių nesudavė. Gal ir gali būti, kad kur įspyrė P. tik to neprisimena, gal jis griūdamas kur tą nugarą susižeidė. Einant link upės, žemyn parku, kai nusileido, L. ištraukęs iš kišenės parodė mobiliojo ryšio telefoną, žino, kad liečiamą, baltos spalvos, jis parodydamas jiems tą telefoną pasakė „va, radau telefoną", bet telefonas nebuvo jų, tai jie suprato, kad tai P. telefonas, kodėl to telefono nenuneš atiduoti P. nežino, mano norėjo tą telefoną šiaip sau pasilikti. Kas išėmė iš to telefono sim kortelę jis nežino, gal L., jis pats neprisimena, kad būtų iš to telefono išėmęs kokią sim kortelę, gali būti, kad Lukui ir pasakė, kad jis išėjęs išmestų sim kortelę, nelabai prisimena. P. jis nepažįsta, tik iš draugų po įvykio sužinojo, kad jis vardu P. ir kad gyvena kažkur Pivonijos mikrorajone. Jis pripažįsta kaltę, kad blogai padarė ir dėl to nuoširdžiai gailisi (b.l. 171).
Motyvuojamoji dalis
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu tarp kaltinamojo A. D. ir nukentėjusiojo P. L. atliktos akistatos, A. D. patvirtino savo parodymus ir papildomai parodė, kad jo draugai galėjo P. L. suduoti smūgius, bet ar juos sudavė, jis nematė (b.l. 78). A. D. pareiškus jam įtarimą pagal LR BK 284 str. 1 d. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Žalą dėl P. L. gydymo ligonių kasai pilnai atlygino (b.l. 174).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis L. J. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., A. D. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., be jų duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo P. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 78), liudytojos S. Š. apklausos protokolu (b.l. 98), liudytojos I. J. apklausos protokolu (b.l. 104), įtariamojo R. M. apklausos protokolu (b.l. 124), įtariamojo S. Š. apklausos protokolu (b.l. 139), specialisto išvada (b.l. 88), daiktų apžiūros protokolu (b.l. 64) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo P. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015-04-14, apie 19 val. jis dviračiu atvažiavo į miesto parką, nes ten jo laukė dvi pažįstamos I. J. ir S. Š. . Merginos sėdėjo ant suoliuko, o jis šalia jų stovėjo su dviračiu. Netrukus prie jų priėjo keturi nepažįstami jaunuoliai, vienas jų apie 170 cm ūgio, lieso sudėjimo, trumpų plaukų, apsirengęs tamsia striuke ar tai bliuzonu, priėjęs paklausė ar parduoda dviratį, jis atsakė, kad dviračio neparduoda. Tada tas pats vaikinas klausė už kiek parduotų savo dviratį, tai jis atsakė, kad už 500 eurų. Tuo metu vienas vaikinas, iš stovėjusių jam iš už nugaros iš kojos spyrė į dešiniąją galvos pusę, o vaikinas kalbėjęs su juo kumščiu vieną kartą trenkė jam į veidą. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės ir jam iš džemperio dešinės išorinės kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas „S. G. Trend plus", į kurį buvo įdėta „Tele2 Pildyk" kortelė. Kažkuris iš užpuolikų pakėlė jo telefoną, kuris jis negali pasakyti, nes tuo metu jį visi puolė spardyti į įvairias kūno vietas įspirdami apie 10 smūgių. Kuris ir kiek smūgių jam sudavė jis negali pasakyti, nes galvą dengėsi rankomis, todėl nematė. Dėl telefono padaryta 106 eurų turtinė žala (b.l. 1).
Kaip matyti iš nukentėjusiojo P. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų papildomų parodymų, nukentėjusiajam P. L. parke bendraujant su dvejomis panelėmis, jam iš priekio priėjo vienas nepažįstamas vaikinas, o kiti vaikinai, keli jie buvo nežino, priėjo jam iš už nugaros. Vaikinas priėjęs jam iš priekio, kaip jis pažino iš kartotekos buvo A. D. . A. D. jo klausinėjo apie dviratį. A. D. , jam sėdinčiam apžergus dviratį rankos kumščiu vieną kartą sudavė į kairįjį smilkinį, po ko jis A. D. dešinės rankos kumščiu sudavė į galvą. Po šio jo smūgio A. D. griuvo aukštielninkas, o jam vienas iš už nugaros stovėjęs vaikinas spyrė į dešiniąją veido pusę, spyrė pats aukščiausias iš jų. Po šio spyrio jis nukrito ant žemės. Tada merginos pabėgo. Tada jis atsistojo nuo žemės, A. D. nuo žemės kėlė vienas iš draugų. Tas pats vaikinas, aukščiausias iš jų, jam tik atsistojus vėl spyrė jam vieną kartą į nugarą, ties juosmeniu. Po šio smūgio jis parkrito ant pilvo. Matė, kad prie to aukščiausio vaikino stovėjo L. J. , kurį jis atpažino iš kartotekos, šalia jų stovėjo kiti du vaikinai. A. D. tik atsistojęs vieną kartą spyrė jam gulinčiam ant pilvo tiesiai į veidą. Po šio smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Žino, kad tuo metu jam iš dešinės pusės stovėjo aukščiausias vaikinas, iš kairės - L. J. , virš galvos buvo A. D. ir vaikinas kareiviškais batais. Jo manymu tada prie jų atėjo dar du vaikinai, kurių jis negali apibūdinti. Tada jie visi pradėjo jį spardyti. Į galvą jam įspyrė nemažiau septynis kartus , į nugarą - nemažiau šešių spyriai, į dešinį šoną - nemažiau du spyriai, į kairį šoną - apie porą kartų. Tamsaus gymio vaikinas, mažiausias iš visų, stovėjo toliau nuo visų, nieko nedarė. Tada jis atsistojo, priešais jį stovėjo A. D. , jam stojantis A. D. norėjo vėl spirti į veidą, bet jis jo spyrį numušė su ranka. Tada L. J. čiupo A. D. už rankų ir pasakė „užteks" ir jį nusitempė toliau nuo jo. Tada jis matė, kaip nuo žemės A. D. pakėlė jo telefoną ir įsidėjo sau į striukės kišenę. Tada jie visi nuėjo link kultūros namų (b.l. 56-57).
Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti protokolo, P. L. atpažino vieną iš įtariamųjų S. Š. , kurį savo apklausoje apibūdino, kaip mūvėjusį batais kareivišku protektoriumi (b.l. 58-60). Akistatos su įtariamuoju S. Š. metu nukentėjusysis P. L. patvirtino savo parodymus, kad jį mušė visi keturi vaikinai, kad priešais jį sėdintis vaikinas (S. Š. ) įvykio metu stovėjo jam iš dešiniojo šono ir jam įspyrė tris, keturis kartus. Jis pats matė, kaip jo telefoną nuo žemės pasiėmė A. D. (b.l. 70). 2015-06-26 akistatos su įtariamuoju R. M. metu, P. L. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad R. M. stovėjo nuo jų gal 3-4 m atstumu. Jis tiksliai negali pasakyti sudavė jam R. M. kokius smūgius ar ne. Jis žino, kad į galvą jam spardė A. D. , kad L. J. , jo manymu buvo aukščiausias iš visų vaikinų, kad jis jam įspyrė į nugarą tris, keturis kartus. Jis matė, kaip jo telefoną nuo žemės pasiėmė A. D. , jis jam liepė atiduoti jo telefoną, bet A. D. jam atsakė „nesvaik" (b.l. 72-73). 2015-06-26 akistatos su įtariamuoju L. J. metu nukentėjusysis P. L. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad tik jam pargriuvus L. jam įspyrė į dešinįjį šoną ir į nugaros raumenis - tris, keturis kartus. Jis tikrai žino, kad L. jį spardė stovėdamas jam iš už nugaros (b.l. 75-76). 2015-06-26 akistatos su įtariamuoju A. D. metu nukentėjusysis P. L. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 78).
Kaip matyti iš liudytojos S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015-04-14, apie 18.30 val. su I. J. būnant miesto parke prie jų su dviračiu privažiavo pažįstamas P. Jie bendravo. Gal už dešimties minučių prie jų priėjo keturi vaikinai, tris ji žino iš matymo, tai R. M. , L. J. ir A. D. . A. D. pas P. klausė ar šis neturi parūkyti, tada ar parduoda savo dviratį, po ko A. D. kumščiu trenkė P. į veidą, po ko P. nukrito nuo dviračio, iki to P. niekas jokių smūgių nesudavė. Visi A. draugai stovėjo šalia ir juokėsi, mano, kad jie nuo kažko buvo apsvaigę. Po to, kai P. nukrito nuo dviračio ant suoliuko, ji su drauge I. iš karto pabėgo. Ji matė tik tą vienintelį A. D. suduotą smūgį P. į veidą. Po kokių dešimties minučių prie jų privažiavęs P. pasakė, kad jį sumušė visi vaikinai, kad iš jo atėmė mobiliojo ryšio telefoną (b.l. 98).
Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti protokolo, S. Š. atpažino S. Š. , kurį savo apklausoje įvardino tik kaip iš matymo žinomą vaikiną (b.l. 99-101).
Kaip matyti iš liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie 17 val., su drauge S. Š. ir P. L. buvo miesto parke. Prie jų priėjo A. D. su trimis draugais. A. D. buvo neblaivus, klausė ar P. L. neparduoda dviračio, po to klausė P. L. „o į galvą nori?" ir trenkė kumščiu P. L. į veidą. Šis nukrito nuo dviračio ant takelio. Tuo metu arčiau priėjo A. D. draugai. I. J. ir S. Š. išsigando ir pradėjo bėgti, nubėgdama I. J. matė, kad L. J. ir A. D. spardo gulintį P. L. , kur jie įspyrė pasakyti negali, bet tikrai ne vienas A. D. spardė P. L. . Po kokių 5-7 minučių prie S. Š. ir I. J. privažiavo dviračiu P. L. , kurio veidas buvo kruvinas ir pasakė, kad iš jo pavogė telefoną (b.l. 104).
Kaip matyti iš įtariamojo R. M. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymų, jis nukentėjusiojo P. L. nemušė, viešosios tvarkos nepažeidė. Vienu momentu atsisuko pamatė, kad nukentėjusysis jau yra kruvinu veidu, o prie jo stovi A. D. . Tada jis pribėgo prie to vaikino, jį mušė A. D. , jis A. D. atitraukinėjo nuo to vaikino, kiek jis sudavė tam vaikinui smūgių jis nematė. Paskui jau vyko „kipišas“, vieni kitus atitraukinėjo, jis tik vos spėjo visus, t.y. daugiau A. ir S. nuo to vaikino atitraukinėti. Jis pats tam vaikinui jokių smūgių nesudavė. Matė tik kaip A. tam vaikinui sudavė smūgius, kad kiti, t.y. L. ar S. būtų tam vaikinui sudavę smūgius jis nematė. Tik prasidėjus muštynėms merginos pasišalino. Tas vaikinas prašė, kad tik niekas neimtų jo telefono, tai R. M. dar klausė „ar kas ėmė jo telefoną", visi sakė, kad neėmė, jis pats ant žemės matė tik iškritusius raktus, tai jam liepė juos pasikelti ir viskas. Jis nematė, kad bent vienas iš jo draugų būtų paėmęs to vaikino telefoną. Einant jam nei vienas iš draugų ir nerodo, kad paėmė telefoną. Jis matė tik kaip A. D. tam vaikinui sudavė smūgius, bet to vaikino niekas nespardė (b.l. 124). Akistatos su nukentėjusiuoju metu R. M. pilnai patvirtino savo parodymus ir papildė, kad arčiausiai nukentėjusiojo buvo A. su L., jie kažką šnekėjo, pirmą smūgį nukentėjusiajam į veidą sudavė A. Jis matė kaip vienu metu P. ant žemės buvo suklupęs, o kažkuris L. arba A. suklupusiam P. spyrė, kiek kartų, į kurias kūno vietas nežino. Atsistojęs P. vėl trenkė A., tada kažkas spyrė P., spirti A. negalėjo, galėjo tik L., nes S. prie jų nebuvo net priėjęs. Tada jis su S. prie jų pribėgo ir pradėjo juos skirti. Jis tik spėja, kad L. galėjo įspirti P., nes jis stovėjo jam už nugaros, o R. M. matė tik spyrį (b.l. 72-73). 2015-09-30 akistatos su įtariamuoju L. J. metu, R. M. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad jis matė spyrį suduodamą P. L. , matė tik koją, tad kuris A. ar L. spyrė jam jis nematė. Tada susimušė P. su A., o L. juos pradėjo skirti, o tada prie jų pribėgo jis su S. (b.l. 153).
Kaip matyti iš įtariamojo S. Š. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymų, jis nukentėjusiojo P. L. nemušė ir viešosios tvarkos nepažeidė. Kas, kam sudavė smūgius jis nematė. Konfliktas truko neilgai, jis kištis nenorėjo. Nei vienas iš draugų einant nesakė, kad paėmė to vaikino telefoną, bet eidamas su jais pro kultūros namus matė, kad L. J. laikė rankoje telefoną (b.l. 139). Šiuos savo parodymus S. Š. patvirtino akistatos su nukentėjusiuoju P. L. metu (b.l. 70).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios Specialisto išvados Nr. G2356/15(01), P. L. kliniškai nustatyti nosies bei nugaros sumušimai nepagrįsti objektyviais medicininiais duomenimis, todėl sužalojimu nevertinami (b.l. 88).
Kaip matyti iš objektų, turinčių reikšmės nusiklastamai veikai tirti apžiūros protokolo, buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „S. G. Tren Plus“ (b.l. 61, 62-63), kuris buvo rastas 2015-04-14 L. J. asmens kratos metu (b.l. 14), kuris pagal pakvitavimą buvo grąžintas P. L. (b.l. 64).
Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis L. J. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., kaltinamasis A. D. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis L. J. savanoriškai atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą (b.l. 31-40, 42), kaltinamasis A. D. savanoriškai atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (b.l. 54).
Kaltinamieji L. J. ir A. D. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdami su jiems siūloma paskirti bausmės rūšimi - laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b.l. 191-193, 194-195).
Sankcijoje už kaltinamiesiems L. J. ir A. D. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., bei už kaltinamajam L. J. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi ne tik bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., bet ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus LR BK XI skyriuje.
Svarstant kaltinamojo L. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, nusikalsta pirmą kartą. Tuo tarpu kaltinamajam A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo suėję 18 metų, jis praeityje buvo teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs. Abu kaltinamieji dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltais prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jų atsakomybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe abiejų kaltinamųjų atžvilgiu laikytina tai, kad nusikalstamą veika padarė veikdami bendrininkų grupėje. Nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą kaltinamieji atlygino. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytų veikų aplinkybes, tiek ir į pačių kaltinamųjų L. J. ir A. D. asmenybes, laikytina, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam L. J. , kaip besimokančiam asmeniui, yra tikslinga skirti sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytas alternatyvias, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmės rūšis, - laisvės apribojimus, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmes (LR BK 48 str.), kaltinamajam A. D. , kaip nesimokančiam, darbo biržoje registruotam asmeniui, tikslinga skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, paliekant prokuroro siūlomą bausmės dydį (LR BK 47 str.). Paskirtinos bausmės abiejų kaltinamųjų atžvilgiu yra mažintinos 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. J. , kaip nepilnamečio asmens, interesus baudžiamojoje byloje LR BPK 51 str. 1 d. 1p. pagrindu atstovavusio advokato bei kaltinamojo A. D. interesus LR BPK 51 str. 1 d. 4 p. pagrindu atstovavusio advokato, kaip gynėjų pagal paskyrimą, turėtos proceso išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (LR BPK 106 str. 1d.).
Objektas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – mobilaus ryšio telefonas „S. G. Trend Plus“, laikinai saugomas pagal pakvitavimą pas nukentėjusįjį P. L. (b.l. 64), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam savininkui - nukentėjusiajam P. L. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti, paskiriant laisvės apribojimą penkiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šio teismo nustatyto draudimo: a) įpareigoti tęsti mokslus arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, b) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
L. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir nuteisti, paskiriant laisvės apribojimą septyniems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šio teismo nustatyto draudimo: a) įpareigoti tęsti mokslus arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, b) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 63 str. 4 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti L. J. galutinę bausmę - laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šio teismo nustatyto draudimo: a) įpareigoti tęsti mokslus arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, b) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam L. J. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
L. J. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti, paskiriant 30 MGL (1 129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 centų) baudą.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. D. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti nuteistu 20 MGL (753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų)) bauda.
A. D. nustatyti šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
A. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Objektą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti - mobilaus ryšio telefoną „S. G. Trend Plus“, laikinai saugomą pas nukentėjusįjį P. L. pagal pakvitavimą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui - nukentėjusiajam P. L. .
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymus, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.