- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-28
- Bylos Nr.
- 2S-1110-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- UAB „Palink“
- Ieškovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Palink“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. nutarties, kuria prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas iš dalies civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Palink“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2010-02-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Palink“ 59061,47 Lt įsiskolinimo už suteiktas patalpų nuomos paslaugas, 200,65 Lt delspinigių, 8,28 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto ir piniginių lėšų, esančių jo vardu banko įstaigose, tame tarpe piniginių lėšų, esančių atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, ir kitų turimų sąskaitų areštą, jas pavedant nustatyti antstoliui, nes atsakovas jokio turto, juo labiau neapsunkinto prievolėmis, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad atsakovas piktybiškai vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, dėl ko trikdomas ieškovo bendrovės darbas bei įsipareigojimų pagal prisiimtas prievoles vykdymas valstybei, tretiesiems asmenims, destabilizuojamas piniginių lėšų judėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 17 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: areštavo atsakovo UAB „Palink“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą – 59262,12 Lt sumai, uždraudžiant juo disponuoti, nedraudžiant valdyti ir naudotis. Likusioje dalyje prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovo turtinė padėtis yra nežinoma, todėl yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Spręsdamas dėl areštuotino atsakovo turto rūšies, teismas taip pat konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo, teisingumo, šalių interesų pusiausvyros principais (CPK 17 str., 145 str. 2 d., 146 str.), o atsakovo piniginių lėšų areštas ekonominiu požiūriu yra itin varžanti subjekto ūkinę komercinę veiklą priemonė, kurią pritaikius galimas nuostolių atsiradimas ar atsakovo nemokumo sukėlimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Palink“ prašo nutartį panaikinti ir atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti atsakovo turtui pagal Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus Turto arešto aktą Nr.(duomenys neskelbtini) uždėtą areštą. Taip pat prašo, jei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis nebus panaikinta, įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą: pateikti banko garantiją arba įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą tokią pačią sumą, kokiai yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu. Nurodo, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, o vadovaujasi įrodymais nepagrįstomis nuostatomis. Atsakovo finansinė būklė nesudaro pagrindo manyti, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas, kadangi atsakovas UAB „Palink“ yra viena didžiausių įmonių Lietuvoje, kuriai priklauso virš 200 parduotuvių Lietuvoje ir Lenkijoje. Atsakovui 2009 m. gruodžio mėnesio duomenimis dirbo virš 7439 darbuotojų, o atsakovo įstatinis kapitalas yra 12358490 Lt, metinė apyvarta su PVM per 2009 metus sudarė 1,7 mld. Lt. Teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes ieškinio suma, palyginus su atsakovo finansiniu pajėgumu, yra nedidelė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas ketina paslėpti turtą ar mėgina jį realizuoti, sąmoningai sumažinti mokumo galimybes, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina šalių interesų pusiausvyros ir neatitinka proporcingumo principo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra pagrįsta tuo požiūriu, jog pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, kad prašoma išieškoti suma yra didelė, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma 59262,12 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę (CPK 144 str. 1 d.), kadangi byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pakankamų įrodymų apie atsakovo UAB „Palink (apelianto) finansinę padėtį. Tokiu būdu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).
Apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimo suma laikytina didele, nesutinka ir atskirajame skunde teigia, kad atsakovas yra didelė plačiai žinoma prekybos įmonė, kurios įstatinis kapitalas yra 12358490 litų, o apyvarta 2009 metais buvo 1,7 mld. Lt, todėl, apelianto nuomone, ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimo suma negali būti laikoma didele. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi skolininkas kartu su atskiruoju skundu pateikė tik informaciją apie atsakovo veiklos pobūdį ir savo išduotą pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį, pasibaigusį 2009-12-31 (b.l. 22-24), iš kurios matyti, kad atsakovo grynasis pelnas per minėtą laikotarpį buvo 49509 tūkstančiai litų. Tačiau šie duomenys objektyviai nepatvirtina skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvus ir šiuo metu esant gerą atsakovo turtinę padėtį, kuri neleistų abejoti atsakovo pajėgumu įvykdyti galimą teismo sprendimą bei sudarytų pagrindą konstatuoti, kad ieškovės reikalavimo suma atsakovui nėra didelė. Dėl to apelianto argumentai, kad ieškovo reikalavimo suma nelaikytina didele, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178, 185 str.).
Apeliantas (atsakovas) atskirajame skunde nurodo, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nenurodydamas konkrečių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, vadovavosi įrodymais nepagrįstomis nuostatomis. Šie apelianto argumentai taip pat atmestini, kadangi, kaip jau buvo minėta, teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, ir neprivalo turėti įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje galima įžvelgti realią grėsmę, jog galimai palankus teismo sprendimas, gali būti neįgyvendinamas, t.y. kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Be to, pažymėtina, kad ieškovas, paduodamas ieškinį, kartu pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl 2007-10-19 negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties įvykdymo, t.y. ieškovas tvirtina, kad atsakovas nevykdo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų apmokėti už negyvenamųjų patalpų nuomos paslaugas. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas motyvavo tuo, kad atsakovas sąmoningai vengia sumokėti įsiskolinimus pagal minėtą sutartį, dėl ko trikdomas ieškovo darbas, jo įsipareigojimų pagal priimtas prievoles tretiesiems asmenims tinkamas įvykdymas. Šios aplinkybės nėra paneigtos. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino. Be to, kaip matyti iš atsakovo atskirajame skunde nurodytų motyvų, atsakovas šių aplinkybių ir neneigia. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtinas, yra teisinga.
Apeliantas UAB „Palink“ atskirajame skunde nurodo, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones konkrečiu atveju, neužtikrino šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų. Tačiau pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir pakankamai užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamoje byloje teismas laikėsi ekonomiškumo principo, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio esmę ir yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Teismas nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių dėl didesnės, nei nurodyta prašyme, piniginės sumos (CPK 145 str. 2 d.), laikėsi areštuojamo turto eiliškumo ir tvarkos, neareštavo atsakovo turimų piniginių lėšų kredito įstaigose. Tokiu būdu laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinus tik tokią pinigų sumą, kuria būtų patenkintas ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimas, teismui priėmus jam palankų sprendimą, yra išlaikyta ir šalių interesų pusiausvyra.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą.
Atsakovas UAB „Palink“ savo atskirajame skunde taip pat prašo įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą: banko garantiją arba įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą tokią pačią sumą, kokiai yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jei skundžiama nutartis bus palikta galioti. Tačiau toks prašymas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teismui, todėl negali būti nagrinėjamas ir apeliacine tvarka (CPK 306 str. 2 d.). Be to vien tai, jog teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones konkrečiu atveju, nesudaro pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinos 5,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Palink“ (įmonės kodas .(duomenys neskelbtini)) valstybei 5 (penkis) litus 60 centų pašto išlaidų.