Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Azerbaidžiano Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 128 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2015 m. gruodžio 27 d. 00.40 val. Justiniškių g., Vilniuje, vairavo automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti.

Šiais veiksmais S. A. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjas nagrinėja vienasmeniškai, todėl teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos ATPK 285 straipsnis).

S. A. buvo tinkamai informuotas apie 2016 m. sausio 27 d. turėjusį vykti teismo posėdį, tačiau į jį neatvyko, nurodydamas, jog negali atvykti, kadangi bus išvykęs iš Lietuvos Respublikos, prašė atidėti bylos nagrinėjimą. S. A. pateikė kelionės bilietus, todėl posėdis buvo atidėtas. Vis tik S. A. neatvyko ir į 2016 m. vasario 9 d. vykusį teismo posėdį, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo žinoma (jis elektroniniu paštu patvirtino, jog apie 2016 m. vasario 9 d. vyksiantį posėdį jam yra žinoma), prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Taigi teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, bylą nagrinėja administracinėn atsakomybėn traukiamam S. A. nedalyvaujant.

Tyrimo metu S. A. parodė, kad nežinojo, jog jam reikia keisti vairuotojo pažymėjimą. (b. l. 1)

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo faktą ir S. A. kaltę įrodo byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 1-2)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. gruodžio 27 d. 00.40 val. Justiniškių g. buvo sustabdytas automobilis BMW 528, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. A.. S. A. pateikė Azerbaidžiano Respublikos vairuotojo pažymėjimą bei laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. S. A. paaiškino, kad Lietuvoje gyvena tris metus ir nežinojo, kad privalėjo įgyti teisę vairuoti Lietuvoje, su pažeidimu sutiko, gailėjosi. (b. l. 4)

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad 2015 m. gruodžio 27 d. 01.00 val. S. A. buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo. (b. l. 6)

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų. Pagal to paties įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę bei kitus Kelių eismo taisyklėse nurodytus dokumentus. Taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 37 punkte įtvirtinta, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvei priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą.

Iš bylos duomenų matyti, kad S. A. nuo 2011 m. vasario 3 d. turi teisę laikinai gyventi Lietuvoje, tokio leidimo terminas buvo nuolat tęsiamas (vienu metu toks leidimas buvo panaikintas dėl užsieniečio nutraukto mokymosi ar kvalifikacijos kėlimo mokymosi įstaigoje), S. A. turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog pats S. A. paaiškino, jog jis Lietuvoje gyvena tris metus. Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, nėra. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. A. jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Taisyklių 37 punkto prasme, todėl, vadovaujantis šio punkto nuostatomis, jo turėtas vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo įvykio metu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.

S. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje, nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad pakarotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą S. A., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, į tai, kad yra viena S. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjo asmenybę – anksčiau yra baustas administracine tvarka. Įvertinus aptartas aplinkybes, S. A. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta Lietuvos Respublikos 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Pažeidėjui skirtina minimalaus dydžio bauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.6.-1624-935/2016.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.