Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo R. S. skundas, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr.V4-155 (toliau – ir Įsakymas) kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Skunde pareiškėjas teigia, kad jam nepagrįstai skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda– įspėjimas. Paaiškina, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi iškėlė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė) bankroto bylą. Šios bankrutuojančios įmonės administratoriumi buvo paskirtas G. M.. Vykdant Įmonės bankroto procedūras paaiškėjo, kad G. M. vengia tinkamai atlikti Įmonės bankroto procedūras. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. d. nutartimi civ. b. Nr. B2-90-267/2016 leido kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai savo lėšomis atlikti (duomenys neskelbtini) dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 21 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Minėta teismo nutartimi, atlikti patikrinimą buvo paskirti du asmenys – K. V. ir R. S.. Dėl šio patikrinimo Pakruojo kredito unija su (duomenys neskelbtini) sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, o pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas, buvo komandiruotas į Pakruojo ūkininkų kredito uniją. Papildomai pareiškėjui buvo išrašytas Pakruojo ūkininkų kredito unijos įgaliojimas, kad pareiškėjas galėtų dėl vienos iš civilinių bylų (Nr.e2-499-1042/2017), kuri buvo užvesta patikrinimo metu, padėti atstovauti kredito uniją. 2017 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, o bankroto administratorius G. M. buvo nušalintas nuo administratoriaus pareigų šioje bankroto byloje. Tarnybos administruojamoje IRBIS sistemoje buvo paskelbta apie ieškomą bankroto administratorių (duomenys neskelbtini) bankroto byloje. IRBIS sistema iš visų dalyvavusių bankroto administratorių atrinko pareiškėjo kandidatūrą ir 2017 m. balandžio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi pareiškėjas buvo paskirtas bankroto administratoriumi. Jokių realių veiksmų atlikti (duomenys neskelbtini) bankroto byloje pareiškėjui nepavyko (neperimtas nei turtas, nei dokumentai iš buvusio administratoriau G. M.). 2017 m. balandžio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi pareiškėjas buvo nušalintas iš Įmonės administratoriaus pareigų. Pagal buvusios Įmonės akcininkės ir direktorės R. V. skundą buvo pradėtas pareiškėjo veiksmų patikrinimas ir pareiškėjui skirta nuobauda – įspėjimas.

Pareiškėjo manymu, Įsakymas, kuriuo jam paskirta nuobauda – įspėjimas, nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo teigimu, jis jokių neteisėtų veiksmų ar pažeidimų nepadarė, visuomet veikė skaidriai, sąžiningai, teisėtai bei Įmonės ir visų jos kreditorių naudai, taip pat jokio interesų konflikto niekada nebuvo. Iki jam tampant Įmonės bankroto administratoriumi, 2016 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi leidus Įmonės kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai (toliau – ir Kreditorius, Unija), savo lėšomis atliko Įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Minėta teismo nutartimi atlikti Įmonės dokumentacijos patikrinimą buvo paskirti du asmenys, įskaitant ir pareiškėją. Patikrinimo metu pareiškėjo atstovaujamas Kreditorius siekė nustatyti visus Įmonėje buvusius neteisėtus (žalingus) sandorius, tikrąją Įmonės turtinę padėtį, vykdytą ūkinę-komercinę veiklą bei pateikė ieškinius dėl galimos žalos padarymo, siekdamas kuo didesnio kreditorinių reikalavimų patenkinimo. Pareiškėjas skunde teigia, kad jam nėra aišku, kaip minėto darbo tolimesnis vykdymas jau būnant Įmonės administratoriumi galėjo pažeisti Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 (toliau – ir Elgesio kodeksas) nuostatas, kartu atsirandant ir interesų konfliktui. Teigia, jog visi buvę santykiai prieš teikiant sutikimą-deklaraciją administruoti Įmonės bankroto procesą, buvo pasibaigę arba nutraukti. Be to, jokių darbo, verslo santykių nei su Įmone, nei su Kreditoriumi jis niekada neturėjęs. Jam nuobauda buvo skirta už prielaidas, o ne realiais faktais paremtus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr.V4-155, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda-įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas ir kiti teisės aktai.

Elgesio kodekso 1 straipsnyje nurodyta, kad Elgesio kodeksas nustato etikos normas administratoriams – asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas Elgesio kodekso 9.2 papunktyje nurodyta, kad laikydamasis nepriklausomumo principo administratorius neturi būti paveiktas jokių esamų arba galimų interesų konfliktų, verslo santykių su kreditoriais, bet kuriais kitais fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis gali naudotis arba kurias jis kontroliuoja.

ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas:1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

Byloje nustatyta, kad 2014-03-31 Šiaulių apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) Įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas G. M.. 2014-07-28 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas. 2014-08-19 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Įmonė pripažinta bankrutavusia, nutarta ją likviduoti dėl bankroto. 2017-03-30 Šiaulių apygardos teismo nutartimi G. M. atstatydintas iš Įmonės bankroto administratoriaus pareigų.

2017-04-06 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Įmonės bankroto administratoriumi paskirtas pareiškėjas. 2017-04-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi pareiškėjas atstatydintas iš Įmonės bankroto administratoriaus pareigų, bankroto administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini). 2017-05-18 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2017-03-30 Šiaulių apygardos teismo nutartis palikta nepakeista.

2017 m. balandžio 10 d. tarnyboje gautas R. V. skundas, kuriame ji nurodė, kad paskirtas bankroto administratoriumi R. S. dirba direktoriumi (duomenys neskelbtini), kurios steigėjai yra Lietuvos kredito unijos ir Pakruojo ūkininkų kredito unija ir yra tiesiogiai susietas su Pakruojo ūkininkų kredito unija. R. S. pripažino, kad atstovavo Pakruojo ūkininkų kredito unijos interesus teismuose. Nurodė, kad R. S. šioje situacijoje nesielgia pagal teisės aktus ir elgiasi nesąžiningai.

Tarnyba 2017 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (10.4) D2-1415, atsižvelgusi į R. V. 2017 m. balandžio 7 d. gautą skundą, vadovaudamasi Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1 -341 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių 20.2 papunkčiu, nusprendė atlikti neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą dėl skunde keliamų klausimų. Pareiškėjo buvo prašoma iki 2017 m. gegužės 18 d. pateikti išsamų paaiškinimą į skunde keliamus klausimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas.

2017 m. rugpjūčio 21 d. Tarnyba gavo pareiškėjo el. laišką, kuriame administratorius pateikė savo pastabas dėl išvados projekto.

Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 25 d. priėmė išvadą Nr. D4-1185, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 9.2 papunktį, kadangi sutiko administruoti ir administravo Įmonės bankroto procesą būdamas paveiktas galimo interesų konflikto. Tarnyba už nustatytą pažeidimą siūlė administratoriui skirti ĮBĮ ll⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą- įspėjimą.

Tarnybos direktorius 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V4-155, susipažinęs su R. S. veiksmų, administravus (duomenys neskelbtini) turiniu ir bankroto administratoriaus R. S. 2017 m. rugpjūčio 21 d. el. laišku, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorius R. S. pažeidė Elgesio kodekso 9.2 papunktį, kadangi sutiko administruoti ir administravo Įmonės bankroto procesą, būdamas paveiktas galimo interesų konflikto, vadovaudamasis ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktu skyrė pareiškėjui nuobaudą-įspėjimą.

Pareiškėjas skunde teigia, kad tiek atliekant patikrinimą, tiek atstovaujant civilinėje byloje Nr.e2-499-1042/2017, tiek tapus Įmonės bankroto administratoriumi pareiškėjas visuomet išimtinai veikė tik Įmonės ir visų jos kreditorių naudai. Pareiškėjui nėra aišku už ką jis yra nubaustas. Pareiškėjo teigimu, nuobauda jam skirta už prielaidas arba menkavertės reikšmės tikimybes, o ne realius pažeidimus.

Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr.3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to Bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad Bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2012).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) direktorius. (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku yra asociacija Lietuvos kredito unijos. Minėtos asociacijos Lietuvos kredito unijos vienu iš narių yra Unija, kuri yra viena iš Įmonės kreditorių. 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas leido Unijai savo lėšomis atlikti Įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, reglamentuotą ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje, vienu iš tikrintojų paskirdamas pareiškėją. Pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas, (duomenys neskelbtini) ir Unijos sudarytos 2016 m. rugsėjo 8 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu atliko Įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Pareiškėjas Unijos išrašyto 2017 m. sausio 11 d. įgaliojimo pagrindu atstovavo Unijai Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-499-1042/2017, kurioje buvo priimtas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimas, kuriuo pripažintas negaliojančiu nekilnojamojo turto (sandėlio) pirkimo-pardavimo sandoris ir taikyta restitucija, priteisiant šį turtą Įmonei. Taigi byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turėjo teisinius santykius su Įmonės kreditoriumi Unija. Pareiškėjas teikęs sutikimą-deklaraciją administruoti Įmonės bankroto procesą, jį sutikęs administruoti ir administravęs sukėlė abejones savo nepriklausomumu, objektyvumu. Kadangi pareiškėjui keliami ypač aukšti etikos ir moralės standartai, jis turi veikti ypatingai atidžiai ir rūpestingai, kad nekiltų jokių, net menkiausių abejonių dėl jo, kaip administratoriaus, nepriklausomumo.

Pareiškėjas teigia, kad jis 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. balandžio 5 d. el. laiškais kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas aplinkybes, pateikdamas dokumentus ir prašydamas paaiškinti: ar jis gali būti laikomas tinkamu asmeniu administruoti Įmonės bankroto procesą (teikti sutikimą-deklaraciją administruoti Įmonės bankroto procesą; ar, teikdamas minėtą sutikimą-deklaraciją, nepažeidžia Elgesio kodekso ir/ar kitų norminių teisės aktų nuostatų. Tuo tarpų Tarnyba pareiškėjui vienareikšmiško atsakymo nepateikė. Tarnyba 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (I.15)D2-1163 nurodė, kad pareiškėjo išdėstytos faktinės aplinkybės Tarnybai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo kandidatūra neprieštarauja ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies nuostatoms, todėl Įmonės bankroto administratoriumi pareiškėjas galėtų būti atrinktas ir paskirtas. Tarnyba pažymėjo, kad bet kokie pareiškėjo veiksmai Įmonės bankroto byloje bus visų pirma vertinami galimo nepriklausomumo principo pažeidimo kontekste.

Teismas pažymi, kad Tarnybos pateikta informacija nėra privalomojo pobūdžio, Tarnyba pateikė tik savo nuomonę. Tuo tarpu pareiškėjas prieš užklausdamas Tarnybos informacijos apie savo tinkamumą administruoti Įmonę, suprato apie galimą interesų konfliktą ir abejones dėl tinkamumo eit administratoriaus pareigas. Nepaisant to, kad Tarnyba dar nebuvo pateikusi nuomonės pareiškėjo prašomais klausimais, pareiškėjas, nelaukdamas Tarnybos atsakymo, 2017 m. balandžio 5 d. pateikė sutikimą-deklaraciją administruoti Įmonės bankroto procesą, todėl pareiškėjo veiksmai kelia pagrįstas abejonės dėl pareiškėjo nepriklausomumo t. y. paskirtas bankroto administratorius turi nebūti paveiktas jokių esamų arba galimų interesų konfliktų, verslo santykių su kreditoriais, bet kuriais kitais fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis gali naudotis arba kurias jis kontroliuoja. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-90-2672017 nurodė, kad „bankrutavusios (duomenys neskelbtini) akcininkės R. V. 2017 m. balandžio 7 d. pareiškime pateikti duomenys ir byloje nustatyti faktai apie administratoriaus R. S. pareigas (duomenys neskelbtini) (bendrovės direktorius), kurios vienintelė akcininke yra Asociacija Lietuvos kredito unijos, ir galimas administratoriaus R. S. interesų konfliktas dėl pavedimo santykių ir teisinių paslaugų sutarčių su bankrutavusios (duomenys neskelbtini) kreditore Pakruojo ūkininkų kredito unija, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas atstatydinti administratorių iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus pareigų (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktas). Šią teismo išvadą pagrindžia ir R. S. atsiliepime pateikti duomenys apie tai, kad abejonės dėl galimybės administruoti (duomenys neskelbtini) prieš teikiant deklaraciją buvo kilusios ir pačiam R. S., todėl jis kreipėsi į Tarnybą“.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs Elgesio kodekso 9.2 papunktį, kuriame nurodyta, kad bankroto administratorius neturi būti paveiktas jokių esamų arba galimų interesų konfliktų, verslo santykių su kreditoriais, bet kuriais kitais fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis gali naudotis arba kurias jis kontroliuoja ir pareiškėjui remiantis ĮBĮ ll⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktu pagrįstai skirta nuobauda-įspėjimas.

Teismas daro išvadą, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr.V4-155 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.