Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas dėl papildomų pareigų paskyrimo nuteistajam L. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. A. (toliau – ir nuteistasis) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 6 punktais, L. A. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

2. Kauno apylinkės teisme 2023 m. gruodžio 21 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomų pareigų paskyrimo, kuriuo siūloma nuteistajam skirti papildomas pareigas, o būtent: nesiartinti prie nukentėjusios V. G. arčiau kaip 10 metrų atstumu, draudžiant bendrauti su ja, ieškoti ryšių, prieiti, kalbinti ar kitais būdais (telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis, elektroninių ryšių priemonėmis) susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąja, išskyrus atvejus, susijusius su dukros paėmimu pagal teismo sprendimu nustatytą laiką, bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. A. skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą, skundžiamą nutartį ir nuteistojo skundą, nesutikti su Kauno apylinkės teismo nutartyje nurodytais motyvais dėl L. A. papildomų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo neturi pagrindo.

7. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“, 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“, 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

8. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba BK 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) BK 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

9. Probacijos tarnyba, įvertinusi probuojamojo elgesį, vadovaujantis Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nutarė kreiptis į teismą ir siūlyti nuteistajam paskirti papildomas pareigas – nesiartinti prie nukentėjusios V. G. arčiau kaip 10 metrų atstumu, t. y. draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių – prieiti prie jos, kalbinti ar kitais būdais (telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis, elektroninio ryšio priemonėmis, kt.) susiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąja, išskyrus atvejus, susijusius su dukros paėmimu, pagal teismo sprendimu nustatytą laiką bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes jis bausmės vykdymo atidėjimo metu du kartus nevykdė probacijos sąlygų, t. y. buvo du kartus baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 50-52). Probacijos tarnybos teikime taip pat nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 13 d. į Probacijos tarnybą atvykusi V. G. pateikė pranešimą, jog bijo dėl savo ir vaikų saugumo, nes nuteistasis, atėjęs pas ją į namus ir telefonu SMS žinutėmis ją gąsdina, grasina susidorojimu, vadina necenzūriniais žodžiais, dukrą liepia atvesti ne pagal teismo sprendimu nustatytą laiką. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 3 d., įvertinęs pateiktus duomenis, nutarė paskirti L. A. Probacijos tarnybos teikime siūlomas baudžiamojo poveikio priemones. Pažymėtina, kad nagrinėjant teikimą pirmosios instancijos teisme 2024 m. sausio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu nuteistasis sutiko su Probacijos tarnybos teikimu ir neprašė jo atmesti (4 t., b. l. 56).

10. Aukštesniosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, Probacijos tarnybos teikimo ir skundžiamos teismo nutarties motyvus, sutinka su Kauno apylinkės teismu, jog šiuo atveju probuojamajam buvo pagrindas paskirti papildomas baudžiamojo poveikio priemones. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad dalį individualiame probuojamojo priežiūros plane numatytų įpareigojimų nuteistasis nuosekliai vykdė, pavyzdžiui, nuo 2023 m. spalio 24 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, naujų ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu nėra pradėta.

11. Vis dėlto, byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys probacijos metu nebuvo nepriekaištingas. L. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu buvo du kartus baustas administracine tvarka – 2023 m. spalio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, 2023 m. lapkričio 25 d. – pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį. Probacijos tarnybos atstovė 2024 m. sausio 3 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, jog 2023 m. lapkričio 25 d. nuteistajam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį yra panaikintas, ką patvirtina ir Probacijos tarnybos atstovės teismui pateiktas administracinių nusižengimų registro išrašas apie L. A. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtu sprendimus už 1 metus (toliau – ANK išrašas) (4 t., b. l. 54-55). Tačiau iš šio išrašo akivaizdu, kad nuteistajam 2023 m. gruodžio 31 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas vėl pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį, kuris yra galiojantis. Taigi, priimant skundžiamą nutartį, nuteistasis bylos duomenimis probacijos vykdymo laikotarpiu administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas du kartus, kas patvirtina Probacijos tarnybai turėjus pagrįstą pagrindą kreiptis į teismą, vadovaujantis Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

12. Apygardos teismas pažymi, kad tiek teismo nustatytų įpareigojimų ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių, tiek bendrųjų probuojamojo pareigų turi būti laikomasi nuosekliai visą probacijos vykdymo laikotarpį, o ne epizodiškai tam tikrais laikotarpiais pagal nuteistojo pasirinkimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vienų įpareigojimų laikymasis nepaneigia kitų L. A. probacijos metu padarytų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju probuojamojo elgesys yra nesuderinamas su nepriekaištingu probuojamojo elgesiu ir akivaizdžiai patvirtina, kad jis tik iš dalies laikosi įstatymų. Būtent tai, o taip pat ir vertinant kartu aplinkybę, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir paskutinio vertinimo metu padidėjo, sudarė pagrindą imtis priemonių keisti probuojamojo elgesį, nustatant jam papildomas baudžiamojo poveikio priemones. Pažymėtina, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį L. A. vieną iš nusikalstamų veikų, t. y. numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarė nukentėjusiosios V. G. atžvilgiu ir savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažino (4 t., b. l. 24-36), Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo metu nurodė, kad sutinka su teikimu, nors neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, jai grasinęs ar ją persekiojęs (4 t., b. l. 56), tačiau, kaip minėta, ANK išrašas patvirtina, kad nuteistasis 2023 m. gruodžio 31 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimo, todėl skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės yra tiesiogiai susijusios su jo padarytu pažeidimu ir, apeliacinės instancijos nuomone, padės pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslus. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su Kauno apylinkės teismo manymu, kad tokių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas turės teigiamos įtakos probuojamojo tolesniam elgesiui.

13. Apeliacinis teismas pažymi, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, teismas privalo nustatyti šios priemonės laikotarpį, kadangi vadovaujantis BK 72² straipsnio norma, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam L. A. aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, termino nenustatė, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartis šioje dalyje aukštesniojo teismo tikslinama, nustatant 6 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą, atsižvelgiant į tai, kad L. A. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas baigiasi 2024 m. rugsėjo 29 d.

14. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas sutinka su visais Kauno apylinkės teismo argumentais ir daro išvadą, kad skundžiama nutartis, kuria L. A. paskirtos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72¹ ir 72² straipsniuose, yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, tik patikslinant jos rezoliucinę dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo termino, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutartį.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose paskyrimo, nurodant, kad L. A. šią baudžiamojo poveikio priemonę turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 1 d.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.