- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-31
- Bylos Nr.
- 2S-885-258/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01040-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- E. B.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2011 m. gegužės 11 d. civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – nutraukė ieškovės E. B. ir atsakovo G. B. santuoką, nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, iš atsakovo priteisė išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, iš atsakovo priteisė išlaikymą ieškovei, padalijo šalių santuokoje įgytą turtą, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 584,44 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo 8 051,89 Lt ir ieškovės 2 420,50 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeitė iš dalies – priteistą iš G. B. 8 051,89 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei padidino iki 8 251 Lt, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
2012 m. sausio 24 d. Trakų rajono apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas iš dalies atleisti nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ir leisti likusią bylinėjimosi išlaidų dalį, nuo kurios atleistas nebus, sumokėti dalimis, mokėjimus išskaidant per 12-os mėnesių terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovo G. B. prašymą dėl dalinio atleidimo nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovo turtinė padėtis laikytina pakankamai gera, o nurodytos išlaidos nepagrįstos jokiais įrodymais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas G. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovo prašymą iš dalies atleisti nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ir leisti likusią bylinėjimosi išlaidų dalį, nuo kurios atleistas nebus, sumokėti dalimis, mokėjimus išskaidant per 12-os mėnesių terminą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nustatė, kad ji yra pakankamai gera, todėl nėra pagrindo iš dalies atleisti nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Atsakovas pažymi, kad jis pagal įsiteisėjusį Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą, kuris iš dalies Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo pakeistas, kiekvieną mėnesį privalo mokėti bankui 2 800,00 Lt dydžio įmokas, dviejų nepilnamečių dukrų išlaikymui kas mėnesį privalo mokėti po 500,00 Lt, buvusiai sutuoktinei kas mėnesį privalo mokėti išlaikymą po 400,00 Lt. Nepaisant to, vienintelės atsakovo pajamos yra atlyginimas už darbą UAB „Einhell Balticum“ bendrovėje, kurios atskaičius mokesčius sudaro 3002,00 Lt. Pažymi, kad pirmiau nurodytas išlaidas patiria, t.y. visus priteistus mokėjimus atsakovas vykdo.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovo turtinę padėtį, nes atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas AB SEB bankui pagal 2007-07-10 Kredito sutartį Nr. 1760718032936-07 ir šio turto vertė dėl nekilnojamojo turto staigaus nuvertėjimo yra mažesnė nei banko suteikta paskola, todėl realiai atsakovui suteikta paskola yra didesnė nei įkeisto turto vertė. Atsakovui priteistos bendrovių akcijos yra specifinis turtas, kurį parduoti yra praktiškai neįmanoma. Akcijų vertę pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgdamas į jų nominalią, bet ne į realią vertę. Priteisti namų apyvokos daiktai yra taip pat specifinis turtas, kurį parduoti už teismo nustatytą kainą nėra įmanoma. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis automobilis yra 1983 metų, todėl jo vertė geriausiu atveju yra keli šimtai litų.
Atsakovo vertinimu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pastarojo turimo turto vertę, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Ieškovė E. B. atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 7 d. reglmetuoja, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Pirmosios instancijos teismas netenkino tokio atsakovo prašymo, laikydamas, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, t.y. tokia, kuri, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, o patiriamų išlaidų atsakovas neįrodė. Dėl prašymo išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pagrindo išvadai, jog atsakovo patiriamos išlaidos nepagrįstos įrodymais, nėra. Iš paties Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo matyti, kad atsakovas kiekvieną mėnesį ieškovei privalo mokėti 1 400 Lt . Be to, aukščiau minėtu sprendimu teismas visas prievoles pagal 2007 -07-10 kredito sutartį Nr. 17607180322936-07 po šalių santuokos nutraukimo priskyrė atsakovui G. B. (t.3, b.l. 38-50). Duomenų, kokią dalį įmokų pagal šią kredito sutartį atsakovas privalo mokėti prašymo nagrinėjimo metu, nėra, tačiau vien iš 2010-04-19 kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko matyti, kad ši suma yra ne mažesnė nei 1 600 Lt (t.1,b.l. 78). Taigi akivaizdu, kad atakovo finansiniai įsipareigojimai, atsižvegiant į jo iš darbo užmokesčio gaunamas pajamas (t.2, b.l. 89), yra labai dideli. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su Trakų rajono apylinkės teismo išvada, jog vien darbo užmokestis ir minėti įsipareigojimai blogos atsakovo turtinės padėties neapsprendžia. Trakų rajono apylinkės teismas atsakovui priteisė 0,1699 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį UAB „Einhell Balticum“ ir ½ dalį UAB „Dirbita“ akcijų, namų apyvokos daiktus. Atsakovo nuomone, priteisitų daiktų vertė mažesnė, nei nurodyta teismo sprendime, todėl geros jo turtinės padėties neatspindi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto vertinimais nesutinka. Žemės sklypo ir namo vertė, nurodyta teismo sprendime, yra paremta paties atsakovo iniciatyva 2010-01-26 atliktu žemės sklypo ir namo vertės nustatymu (t. 1, b.l.87-93). Šis turto vertės nustatymas atliktas Lietuvoje jau esant krizei ir nekilnojamojo turto kainoms nukritus. Todėl teismas neturi pagrindo juo nesiremti. UAB „Einhell Balticum“ ir UAB „Dirbita“ akcijų vertę - vienos akcijos vertė 100 Lt - nurodė pats atsakovas (t. 1, b.l. 59). Tokia jų vertė pagrįsta akcininko vertybinių popierių sąskaita (t. 1, b.l. 103,113). Jokių įrodymų, kad šių akcijų reali vertė mažesnė, atsakovas nepateikė. Atsakovui priteisti namų apyvokos daiktai teismo sprendime yra įvertinti 50 000 Lt. Teigdamas, jog jų parduoti už teismo nustatytą kainą neįmanoma, atsakovas savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindžia, kaip nepagrindžia ir argumento, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis yra parduotas trečiajam asmeniui, todėl tik registruotas jo vardu. Atsižvegiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos atliktu atsakovo turtinės padėties vertinimu ir jį nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų vasltybei atleisti.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo, tačiau atsižvegdamas į tai, kad nuo atsakovo prašymo pateikimo iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo faktiškai jau yra beveik praėjęs atsakovo prašytas bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo laikas, šio prašymo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas
nutar ia:
Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.