- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-17
- Bylos Nr.
- 1-74-497/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45288-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Kaltinamasis
- Ž. M.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.22.1.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis: (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, teistas:
1. 2004-12-02 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams,
2. 2006-05-31 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., 2007-07-03 paleistas atlikus bausmę;
3. 2007-11-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį - laisvės atėmimų 7 mėnesiams, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2009-01-22 atleistas nuo bausmės;
4. 2009-05-06 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 15 parų areštu, 2009-07-15 atliko bausmę;
5. 2010-07-14 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 30 MGL bauda,
6. 2011-02-15 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, laisvės atėmimu 3 metams., 2013-03-04 paleistas lygtinai;
7. 2015-05-18 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu - laisvės apribojimu 8 mėnesiams,
8. 2015-11-19 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 64-1 straipsniu laisvės apribojimu 1 metams ir 2 mėnesiams., vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi bausmė subendrinta su 2015-05-18 teismo baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams, 2016-11-02 nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto, 2017-03-01 bausmę atliko,
9. 2021-07-12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu., bausmė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį bei bausmė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį subendrinta jas apimant ir subendrinta bausmė Ž. M. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi., šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir Ž. M. paskirta galutinė 2 metų ir 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. M. neturėdamas leidimo įgijo ir gabeno du šaunamuosius ginklus. Ž. M. nuo 2018-10-03 09.50 val. prie Dėdeliškių kapinių, esančių Kalno g., Dėdeliškių, k., Lentvario sen., Trakų r., po įvykdyto ginkluoto plėšimo, iš K. P. įgijo: 1) pramonės gamybos graižtvinį 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. MB 7449, skirtą šaudyti 7,62 mm Tokarev šoviniais, kuris yra šaudyti tinkamas šaunamasis ginklas, priskiriamas B kategorijos ginklams; 2) pramonės gamybos 7,62 mm kalibro 1895 metų pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverį, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais, kuris yra šaudyti tinkamas šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams, kuriuos nugabeno į rūsio sandėliuką Nr. 16, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Šiais savo veiksmais Ž. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Teisme apklaustas kaltinamasis Ž. M. parodė, kad K. P. anksčiau jį mušdavo, buvo subadęs peiliu, rūsyje laikė kelias paras. K. P. laikė jį (Ž. M.) savo vergu. Jam 7 val. paskambino K. P. ir pasakė prieiti prie rūsio, kuris yra (duomenys neskelbtini) name, sakė, kad važiuos dirbti. Kai ten nuėjo, ten jau laukė V. K. ir R. (nepamena pavardės). Po to atvyko K. P.. Nusileido į rūsį. Jie kalbėjo, o jis (Ž. M.) trumpam išėjo. Tada vėl atėjo ir matė, kaip P. davinėjo jiems ginklus. Jis iš pradžių tų ginklų net matęs nebuvo, pamatė tik tada, kai P. išėmė iš maišo ir padavinėjo. Vienam padavė užtaisomą, kitas buvo su būgnu, o sau K. P. pasiėmė sidabrinį su duslintuvu. Po to K. P. padavė jiems kaukes, statybines pirštines ir dar paėmė beisbolo lazdų. Sėdo į automobilį ir iškart nuvažiavo į benzino kolonėlę, jie nusipirko kavos. Po to nuvažiavo prie Maksimos bazės esančios statybinių prekių parduotuvės. P. išlipo, nuėjo į parduotuvę ir nusipirko tokius plastmasinius, užtraukiamus dirželius rankoms surišti. Po to jie jį (Ž. M.) nuvežė prie Dėdeliškių kapinių ir sakė stovėti ten. Jis klausė kiek reikės laukti, sakė kiek reikės tiek ir lauksiantis, nors ir visą dieną. Jis išlipo. Jam dar padavė rankinę į kurią sudėjo savo telefonus, pinigines, o jie išvažiavo. Jis laukė. Praėjo kokios 3 val. gal ir daugiau, jie atvažiavo, paėmė rankinę su savo daiktais, o jam davė ginklus. Sakė imti ir padėti sandėliuke. Davė raktus nuo sandėliuko ir du telefonus. Sakė padėti į sandėliuką, o sandėliuko raktus paduoti žmonai. Iškart bijojo imti, sakė neimsiantis, tačiau jam sakė imti, nieko čia tokio. Paėmė maišelį, sudėjo ginklus į maišelį, suvyniojo, nunešė ir paslėpė po akmeniu. Jie išvažiavo, o jis pabuvo dar 30 min prie kapinių. Tada pasiėmė tą maišą su ginklais, pasikišo už striukės, pasiėmė telefonus ir viską nunešė į sandėliuką. Matė iš kur sandėliuke ėmė tuos ginklus, tai į tą pačią vietą su tuo maišiuku padėjo. Nurodė, kad raktai nuo sandėliuko liko pas jį. Sakė, kad jam paskambins, ateis žmona ir jis turėsiantis jai atiduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti anksčiau Ž. M. Vilniaus apylinkės teisme duoti parodymai. Ž. M. nurodė, kad K. paskambino ryte apie 7 valandą, liepė ateiti prie sporto salės. Jis atėjo. Galvojo, kad važiuos dirbti. Priėjęs prie laiptinės pamatė V. K. ir R. B.. Jis neklausė, kodėl jiedu atėjo. Niekas jam nieko nesakė. Po kurio laiko atvažiavo K. ir suleido juos į sandėliuką. Jie ten kalbėjosi, jis (Ž. M.) išėjo. Vėl atėjęs matė, kaip K. davė jiems abiem ginklus, nežino, ar tie patys pistoletai. Vienas buvo užtaisomas, kitas su būgnu. Su būgnu davė V. K., R. B. davė užtaisomą, o sau K. pasiliko su duslintuvu, tokiu sidabriniu, tą patį turėjo, kai važiavo pas V. Kaip suprato, tai pneumatinis ginklas. Ginklas su būgnu nepamena kokios spalvos buvo, gal pilkos. O tas ginklas, kurį davė R. B., gal irgi buvo pilkas, neatsimena. D. K. davė jiems dvi kaukes, statybininkų pirštines. Kaukės buvo juodos spalvos, tokios, kur matosi tik akys. Jam (Ž. M.) ginklo nedavė. Po to jie paėmė dar tris beisbolo lazdas. Viską sudėjo į vieną krepšį. Tada iš karto visi nuėjo į automobilį. Važiavo su V. VW Passat automobiliu. Jis (Ž. M.) sėdėjo priekyje. Vairavo K.. B. su K. sėdėjo gale. Degalinėje jis (Ž. M.) nupirko visiems kavos, jie liko automobilyje. Po to nuvažiavo į parduotuvę prie „Maxima Bazė“, K. nuėjo ten, nupirko dirželius ir važiavo toliau. Jis nieko nesuprato. Važiuodami gėrė kavą. Nesakė, kur važiuos. Jis pokalbių nesiklausė, neatsimena, apie ką kas kalbėjo. K. minėjo „barygą“, kad jį reikia nubausti. K. vienas nuėjo į parduotuvę ir vienas grįžo. Nieko nedalino grįžęs iš parduotuvės. Jie nuvažiavo prie kapinių, ten jį išleido, sudėjo telefonus ir pinigines ir liepė laukti tiek, kiek reikės. Jis stovėjo ir laukė, nes bijojo. Po kelių valandų jie grįžo, ant greitųjų padavė jam tris ginklus ir du telefonus, jis jiems atidavė jų daiktus ir jie išvažiavo. Jis galvojo, gal jie dar grįš, palaukė dar apie valandą, rado maišelį, sudėjo ginklus, užkišo už striukės ir nuėjo į tą sandėliuką, padėjo ginklus, o telefonus turėjo su savimi kišenėje. Į vieną iš jų vėliau įdėjo SIM kortelę ir juo pasinaudojo. Kai atidavė ginklus, nepasakė ką daryti. K. gal ir pasakė padėti kur nors, neatsimena. Dėl telefonų sakė juos parduoti, sakė, kad jam kažkas turi paskambinti ir turės parduoti juos, bet ir nepaskambino. Liepė išimti SIM korteles iš telefonų, tik viena kortelė buvo. Lazdų neatidavė. Jam niekas nieko nepaaiškino, atidavė daiktus ir viskas. Kai nuvežė prie kapinių, paliko tris telefonus, R. ir K. pinigines. Ginklus jis padėjo į maišą. Apie kitus ginklus, kuriuos vėliau rado kratos metu, nieko nežino, jų nematė. Tik kratos metus pamatė kitus ginklus. Kai jam atidavė ginklus, jis jų neapžiūrinėjo, tik įdėjo juos į maišelį, bijojo. Buvo šoko būsenoje, vis dėlto tai ginklai. Neįsivaizduoja, ką jie darė su tais ginklais, tuo metu jam niekas nieko nesakė. Suprato, kad jie kažkur važiuoja, bet kur tiksliai, nežino, konkrečiai neįsivaizdavo. Kažką negero daryti važiavo. Po įvykio nei vieno iš jų nebuvo sutikęs. Negalėjo nevykti su jais, kitu atveju jam būtų blogai. Nežinojo, kur jie vyksta, kad jį išleis, paliks. Atvažiavus liepė lipti ir laukti, jis ir laukė. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, Ž. M. juos palaikė, nurodė, kad gali būti, kad tris telefonus padavė. Kai jie grįžo, jam nepasakojo, kas ten atsitiko. Gal R. ir laikėsi už peties ir sakė, kad jam skauda. „Pakelti barygą“ reiškia apiplėšti. Dėl paskutinio epizodo jis nieko nesuvokė, kas dabar vyks. Ginklų neapžiūrinėjo, įdėjo juos į maišą ir paliko rūsyje. Visi ginklai turbūt buvo K. Sandėliuku naudojosi K., nes ten buvo statybiniai įrankiai padėti, kartais ten nueidavo jų pasiimti ir važiuodavo dirbti. Kai važiavo automobiliu, neatsimena, ar K. kažką kalbėjo, ar kam nors prieštaravo. Su ieškiniais nesutinka, jeigu jo ten net nebuvo, jis nieko nepadarė. Tik iš pareigūnų sužinojo, kad padarytas nusikaltimas, kai jį suėmė. Bijojo K.. Daug kas žinojo, kad jis buvo K. vergas. V. K., R. B. buvo matęs sporto salėje. Turi priklausomybę alkoholiui, tų įvykių metu vartojo alkoholį. To įvykio metu, kai buvo prie kapinių, buvo blaivus, tik kai konfliktas buvo su sodų pirmininku, tuomet buvo išgėręs. Prie kapinių jis liko vienas, V. su juo nebuvo. Neturi pagrindo jį apkalbėti, pareigūnams sakė tiesą. Nevartojo narkotinių medžiagų. (12 t. b. l. 47-51).
Motyvuojamoji dalis
Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis juos patvirtino. Kaltinamasis pažymėjo, kad pareigūnams pasakė, kad raktai nuo sandėliuko pas jį ir parodė pareigūnams kur padėjo ginklus. Teigė, kad tų ginklų nelaikė, jie nebuvo jo. Pareigūnams pats pasakė ir parodė kur tie ginklai. Kitus ginklus pirmą kartą pamatė kratos metu. Iki to apie juos nežinojo ir jų nematė. Sandėliukas buvo K. P., būtent K. P. naudojosi sandėliuku, ten buvo statybiniai įrankiai.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo I. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje duoti parodymai. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje apklaustas I. M. parodė, kad atvažiavo ryte į servisą pasikeisti automobilio, kuriuo darbininkai važiuoja į darbą, kaladėles. Atidavė automobilį tvarkyti ir stovėdamas kalbėjo telefonu. Pamatė vieną žmogų, kažką darantį prie vartų, jis atvažiavo automobiliu, bet juk ten yra servisas, ten visuomet yra automobilių ir žmonių. Atsimena, kad tas žmogus atvažiavo į kiemą juodu Volkswagen automobiliu. Iš niekur nieko tas žmogus, kuris atvažiavo į servisą, pradėjo mušti serviso savininką. Prie jo (I. M.) taip pat priėjo du vyrai su „bytomis“, jis net nesuprato, kas vyksta. Gavo per galvą nežino kiek kartų, nes net nesuspėjo susivokti, kas vyksta. Gulėjo ant žemės, buvo pilna kraujo. Po to jį atnešė į serviso vidų, jame buvo dar vienas serviso darbininkas ir savininkas. Jo (I. M.) rankos buvo surištos, o viduje vyko kažkoks konfliktas su serviso savininku. Girdėjo, kad arba tas savininkas buvo skolingas, arba kažkas nutiko su užpuoliko žmona, apie skolą kažkokią dar kalbėjo. Nežino, kiek laiko išbuvo surištas, maždaug apie valandą. Negalėtų atpažinti nei vieno iš užpuolikų. Nematė jokių individualių požymių ant užpuolikų. Jam atrodo, kad užpuolikai kalbėjo lietuvių ir rusų kalbomis. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu I. M. duotus parodymus (2 t., b. l. 9-11), nukentėjusysis juos palaikė. Parodė, kad po to įvykio daugiau nei metus negalėjo normaliai vaikščioti, buvo problemų su galva, dabar jaučiasi gerai, bet pilnavertiškai negalėjo nei dirbti, nei vaikščioti. Jam buvo padaryta žala, bet ieškinio jis nepareiškė. Net nežino, kiek tiksliai tų užpuolikų buvo, nes jie bėgiojo per serviso kiemą, nesuspėjo suprasti, kiek jų yra. Žino, kad jie turbūt buvo kažko apsivartoję, nes mušė be jokio pasigailėjimo, norėjo jį „išjungti“, nežino, kodėl jie taip darė. Nežino, ar buvo suduotas smūgis rankomis, ar mušė tik beisbolo lazdomis, neatsimena tiksliai. Įvykio metu jis svėrė 95 kilogramus, ūgis 1,75 m. Jie jo negalėjo nunešti į serviso vidų, galbūt tuomet jis suprato, kad jie nėra sportiški. Jie tik dviese jį pakėlė. Vertintų jam padarytą žalą 8000 eurų ir norėtų, kad tie pinigai būtų sumokėti valstybei (12t. b. l.76-78).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi buvo pagarsinti kaltinamojo V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje duoti parodymai. Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino. Nurodė, kad nori atsiprašyti teismo, atlyginti žalą nukentėjusiesiems, bet atsisako duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. K. parodė, kad jam pareikštų įtarimų esmę suprato, savo kaltės neprisipažįsta. Č. T. jis pažįsta apie 20 metų, jis (Č. T.) yra jo draugas, daug kartų su juo bendravo, kartu vartodavo alkoholį. Ne vieną kartą jis yra buvęs Č. garažuose, kurie yra (duomenys neskelbtini), įtarime nurodytu adresu. R. B. yra jo trečios eilės pusbrolis, kartu su juo sportavo K. P. sporto salėje. Su R. jis nuolat bendraudavo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) yra nedidelė gyvenvietė, kurioje vieni kitus pažįsta, todėl K. P. jis pažįsta iš matymo, susitikęs pasisveikindavo, tačiau su juo bendraudavo, jie neturėjo jokių bendrų reikalų. Ž. M. jis pažįsta iš matymo, jis (Ž. M.) dažnai vartodavo alkoholį, nuolat matydavo (duomenys neskelbtini), be to jis (Ž. M.) gyveno bendrabutyje, kuriame gyveno jo vaiko motina. Su Ž. jis bendrų reikalų neturėjo. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepadarė. Ž. M. pravardė yra (duomenys neskelbtini). Jokių įtarime nurodytų daiktų jis neėmė, jokių ginklų jis neturėjo ir nenaudojo. Jo manymu, R. B. yra geras žmogus ir įtarime nurodyto nusikaltimo padaryti negalėjo (8 t., b. l. 4-6).
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiojo Č. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje duoti parodymai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Č. T. parodė, kad spalio 2 ar 3 d. paskambino draugas ir pasakė, kad atvažiuos į jo servisą, kuris yra garažuose, pasikeisti kaladėles automobilyje. Atvažiavęs jį sutiko prie vartų, įleido, atidarė servisą, darbininkai jau laukė jo darbe. Užėjo į serviso vidų ir pradėjo tvarkytis. Pro vartus įvažiavo juodas „VW Passat B6“ automobilis, už vairo sėdėjo K. Tą automobilį pažinojo, kadangi jis prieš savaitę buvo atvažiavęs ir klausinėjo apie automobilio išvarymą į Ukrainą. Nieko blogo nepagalvojo, pamanė, kad galbūt reikės kažką automobiliui pasižiūrėti. Automobilis įvažiavo į vidų, uždarė vartus, darbininkai kažkur krapštėsi. Jis (Č. T.) stovėjo serviso viduje, K. atidarė automobilio priekines dureles, kažką pasakė. Atsisukęs pamatė, kad jis stovi su pistoletu ir su lazda („byta“). Jis (Č. T.) paklausė, kame reikalas, kas čia vyksta. Jo draugas stovėjo šalia garažo, kalbėjo telefonu. K. pradėjo kažką šaukti, „peršausiu kojas“ ar panašiai, laikė pistoletą, liepė atiduoti telefoną, norėjo rankas surišti, jis (Č. T.) nesidavė, sakė kame čia reikalas, pakalbam. K. jį nuvedė į kabinetą, ten kažką vėl kalbėjo, reikalavo pinigų. Jis (Č. T.) pasižiūrėjo, kad neturi pinigų. Po to jie kažkaip išėjo iš kabineto į servisą, jis sakė, kame reikalas, išsiaiškiname, ko tu nori. Po to, kai išėjo į lauką, pamatė, kad jo draugas sumuštas, jo vardas I. Tada jis (Č. T.) pradėjo bėgti, tačiau K. jį pasivijo ir sako einam dabar pakalbėsim. Atėjo atgal į garažą, K. jam „byta“ trenkė per galvą, jis apsipylė krauju. K. sako einam kabinetą, atėjęs į jį pamatė, kad jau draugas jame sėdi, tiksliau guli. Po to, po kelių minučių visus darbininkus suvarė į kabinetą, paklausė dar dėl pinigų, jis atsakė, kad jų neturi, sako tada duok raktus nuo namų, parodyk kur jie yra ir pasakyk, kur guli pinigai. Pasakė, kad pinigai guli darbiniame stale, jis paėmė raktus ir išvažiavo su kitu, vienas liko saugoti. Stovėjo garaže, kai K. įėjo į garažą, tik tada pamatė, kad yra dar du su kaukėmis. Prieš tai jų nematė. Po to jie išvažiavo. Grįžo po pusės valandos, užėjo į kabinetą. Ant sienos kabėjo orinis šautuvas, K. paėmė tą šautuvą, sudavė jam (Č. T.) kažkiek smūgių, jis beveik prarado sąmonę, ir jie išvažiavo. Tų dviejų neatpažino, jie buvo su kaukėmis. Konfliktas vyko tik su K. Tų, kurie buvo su kaukėmis, nei pažinojo, nei matė ką jie daro. Tie du žmonės tikriausiai sėdėjo automobilyje. Jie turbūt ir sumušė jo draugą, jis nematė, su K. buvo viduje. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, Č. T. juos patvirtino. Nurodė, kad iškart iššoko žmonės iš automobilio su kaukėmis, beisbolo lazdomis, pistoletais. Kaip mušė J., nematė, nes kai K. jį puolė, nubėgo į garažą. Matė, kaip tie du žmonės puolė J., bet kaip mušė, nematė. Tik išėjęs iš garažo pamatė, kad J. sumuštas. Nesuprato, kodėl jie puolė J. Gal jeigu buvo su beisbolo lazdomis ir ginklais, tai turbūt ne sveikintis priėjo prie J. K. sakė grįžti atgal, nes nušaus. Jam iš kišenės iškrito ginklas. Liepė plauti kraują L. Girdėjo, kaip L. maldavo, kad jo nežudytų. Nematė, kaip tie asmenys su kaukėmis surišo J. rankas, nes tuo metu buvo kabinete. Buvo alkoholio kvapas, gal ir buvo išgėręs K. Nematė, kaip muša J., tik po to, kai jis jau buvo sumuštas (11t. b. l. 97-100).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo D. K. Vilniaus miesto apylinkės teisme duoti parodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad atėjo užsidirbti pas Č. servise, tą dieną atvažiavo klientas rodos „Audi“ automobiliu, reikėjo pakeisti stabdžių kaladėles. Jis pakėlė automobilį, atsuko ratą, pažiūrėjo, kokių reikia raktų, ir nuėjo į garažą, kuriame yra didelis raktų stendas. Išsirinko raktą ir ruošėsi išeiti iš garažo, kai pamatė, kaip kažkoks vyras pribėgo prie Č. ir pasakė gulti. Kai pribėgo prie Č., pagalvojo, kad gal juokauja, gal blogai automobilį suremontavo, o kai išėjo į lauką, pamatė visą situaciją. Č. ėmė stumdyti ir su kumščiais mušti, pamatė, kad kažkas darosi, ir nusisuko išsigandęs, kad jam nekliūtų. Kai pamatė tuos vyrus, tai jie buvo su kaukėmis. Jis (D. K.) išėjo į lauką galvodamas, kad tai ne jo reikalas, priėjo prie kliento automobilio ir pamatė, kad tą klientą jau 3 ar 4 vyrai su kaukėmis tvarko, prasidėjo muštynės. Jis numetė raktą ir kadangi turi problemų su kojomis, sparčiu žingsniu nuėjo į kaimyninį servisą ir paprašė, kad jį paslėptų. Tame servise jam leido pasėdėti, vėliau pasakė, kad yra kitas išėjimas, per kurį jis išėjo ir per mišką nuėjo namo. Daugiau nieko nežino, bijojo, kad ir jį gali sumušti, todėl pabėgo. Neatpažino nei vieno su kaukėmis, pamatė, kad jie su kaukėmis ir pagalvojo, kad kažkas negerai. Lyg ir šaukėsi pagalbos. Jie visi labai judėjo, jis akimirką matė pagalį. Kai išėjo iš garažo, automobilis jau stovėjo. Buvo tamsiai mėlynas Volkswagen, bet labai neįsidėmėjo. Nematė, kad kas nors sėdėjo automobilyje, tik išėjęs pamatė žmones. Išėjęs iš muštynių ėjo per mišką, nematė, kaip jie išvažiavo. Nematė, kas klientui ką darė. Jis neklausė Č., kas čia buvo. Nežino, ar tas pirmas žmogus, kuris užpuolė Č., buvo su kauke, jo neatpažino, stovėjo nugara (11t. b. l. 147-148)
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo A. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje duoti parodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Č. parodė, kad atėjo į darbą, atidarė servisą ir nuėjo patikrinti teritoriją, 50 metrų atstumu pamatė, kad kažkas vyksta. Pamatė žmones su kaukėmis, už priekabos viską stebėjo, matė, kad kažkas vyksta. Pamatė, kad kažkas vyksta, yra 2 ar 3 žmonės su kaukėmis, matė beisbolo lazdą ir mušimą. Ką mušė, nematė, buvo toli viskas, kažkas gulėjo ant žemės, matė, kad jį muša. Žodžiai irgi buvo, kažkas kažką rėkė. Jis stovėjo, stebėjo, kas vyksta, ir atėjo žmogus, pasiprašė pasislėpti, jis tą žmogų įleido ir jis pro kitą išėjimą išėjo. Tas vyras sakė, kad muša Č., ir ar galima praeiti pro jo servisą. Grįžo atgal į servisą, atvažiavo sūnus, pasakė sūnui, kad neitų į kiemą, nes kažkas vyksta. Tada servise persirenginėjo darbo drabužius, ir atėjo pas jį K. P., jis atėjo ne iš to kiemo, kur vyko kažkas, atėjęs pradėjo klausinėti dėl automobilio remonto; pastebėjo, kad jis kažkoks nenormalus, rodos, kad ir kvapas kažkoks alkoholio. Pasakė jam (K. P.), kad tokių darbų neatlieka, ir jis išėjo pro virtuvę link Č. serviso. Po to sužinojo, kas čia įvyko. Jo serviso teritorija yra stebima vaizdo kameromis ir policija atvažiavusi paėmė įrašus. Nematė, iš kur atėjo K., nes buvo rūsyje. Atrodo, kad K. atėjo iš kito kiemo, matyt klientas jį įleido. Jis atėjęs paklausė apie Passat automobilį, sakė, kad blogai užsiveda ir reikia pataisyti. K. gerai pažįsta, bet jis kažkoks keistas pasirodė, pasakė jam, kad važiuotų pas kitą žmogų. Kai K. išėjo, matė, kad jis link Č. nuėjo. Tada nuėjo patikrinti automobilį ir pamatė žmogų, kuris pasakė, kad ten kažkas rimto atsitiko, prašė pagalbos, todėl pasiūlė iškviesti greitąją. Po to Č. pasakė, kad atpažino K., nes jis buvo nusiėmęs kaukę. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo su Č., jis sakė, kad viskas dėl pinigų ir jį (A. Č.) perspėjo, kad gali ir pas jį ateiti. Matė vieną su kauke, jį atpažino kai jis kaukę nusiėmė, ten buvo K., ir dar du buvo, bet jų neatpažino, nes jie buvo su kaukėmis. Žmonės kalba, kad K. geria ir vartoja. M. nepažįsta. Įrašus jis peržiūrėjo. Ant žemės gulėjo Č. ir K. rankose laikė pistoletą. Č. bėgo link jo serviso. Č. tą patį vakarą pasakojo, kad nuvažiavo į jo butą ir kažką padarė, K. paėmė jo buto durų raktą ir nuvažiavo pas jį, apvertė butą. Apie sodų pirmininką girdėjo, buvo įrašai, kas atpažįsta tuos užpuolikus, viskas vyko netoli jo namo. Nematė to įvykio, tiesiog žino apie jį. Dantys sumušti buvo. (11t. b. l. 148-149)
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo L. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje duoti parodymai kur jis parodė, kad Č. T. pažįsta, dirbo pas jį garaže. Nebuvo jokio įvykio, susijusio su Č.. Nieko nebuvo atsitikę, jis nieko nežino, jokių muštynių nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-31 kaip liudytojas apklaustas L. D. parodė, kad kartais jis padeda darbuotis Č., kurio pavardės nežino, jo (Č.) autoservise, kuris yra garažų masyve, tačiau jis adreso nežino. Jis šluoja, tvarko aplinką, plauna grindis, kuria katilą šildymui, tiesiog padeda su ūkio darbais. Galimai 2018 m. spalio pradžioje, tikslios datos neprisimena, jis atėjo pas Č., tačiau Č. dar nebuvo, tuo metu dar Č. laukė dar vienas vyriškis, kuris taip pat padeda Č., kurio duomenų nežino, bei dar vienas vyriškis. Abiejų vyriškių jis nepažįsta. Atrakinus garažus, Č. ir jam (Č.) padedantis vyriškis įėjo į garažą, o jis ir kitas vyriškis buvo lauke. Jis tvarkė aplinką, o ką veikė kiti, nematė, tada įėjo į garažą ir kažką darė, kai staiga pamatė, kad jam nepažįstamas vyriškis, kurio apibūdinti negali, atpažinti taip pat negalės, su dar dviem kaukėtais vyriškiais bėga link Č. garažo, jis labai išsigando, todėl staigiai įlipo į garažo duobę, bandė pasislėpti, todėl kas tuo metu vyko garaže ir lauke, jis nematė ir negirdėjo. Kurį laiką jis buvo duobėje, negali tiksliai pasakyti kiek laiko, jam tiesiog buvo baisu, tačiau jį vis tiek pastebėjo vienas kaukėtas vyriškis, kuris jam liepė lipti iš duobės, lipdamas jis matė, kad kaukėtas vyriškis rankose turi kažkokią lazdą ar kažką panašaus, ar dar ką nors rankose jis turėjo, jis nežino, nespėjo pamatyti, kadangi stengėsi į vyriškį nežiūrėti. Jam išlipus, kaukėtas vyriškis apžiūrėjo, ar jis neturi telefono, įsitikinęs tuo, liepė eiti į Č. kabinetą, nesidairyti ir nežiūrinėti, bei gultis ant žemės veidu žemyn, rankomis užsidengti galvą ir nesidairyti aplinkui. Vyriškio reikalavimams jis paklauso, labai bijojo, todėl niekur nesidairė ir nematė, kas darosi aplinkui, bei kiek kambariuke buvo žmonių. Šalia jo kambariuke gulėjo sumuštas minėtas vyriškis, netoliese sėdėjo Č., o kur buvo Č. padedantis autoservise vyriškis, jis nežino, taip pat nematė, kas dar buvo kambariuke, nes buvo labai išsigandęs. Kambariuke vykusių pokalbių jis neprisimena. Netrukus jam kažkas liepė keltis ir eiti nuplauti šalia garažų buvusį kraują, kuris atsirado sumušus minėtą vyriškį. Vienas iš kaukėtų vyriškių jį palydėjo ir prižiūrėjo, kad jis išplautų visą kraują, sutvarkius aplinką, jam liepė grįžti atgal į kambariuką ir vėl liepė gultis ant žemės veidu žemyn. Po to, jam atrodo, kažkas išvažiavo, tačiau jis nežino kur, o tik vienas kaukėtas vyriškis pasiliko juos saugoti. Jam buvo baisu, jis stengėsi net nejudėti, kad tik jo niekas neliestų ir jam nieko nepadarytų, todėl visko tiksliai neprisimena, tik prisimena, kad prieš išeinant vienas vyriškių liepė gulėti 5 minutes, o po to jie galės keltis, o prieš tai grasino, kad jie net nebandytų kreiptis į policiją. Vyriškiams išėjus, jie po kurio laiko atsikėlė, sumuštam vyriškiui iškvietė greitąją, kurį greitoji išsivežė. Č. buvo prakirsta galva. Šio įvykio metu jo niekas nemušė, jam negrasino ir nieko nereikalavo, pretenzijų jis niekam neturi. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes papasakojo, ką žinojo (3 t., b. l. 48-51).
Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu L. D. duotus parodymus, liudytojas pripažino, kad buvo įvykis su kaukėtais vyrais. Jis pasislėpė duobėje, jie jam liepė išlipti. Jis išlipo, jį nuvedė į garažą, paguldė garaže ir jis gulėjo. Jo nesurišo. Jis norėjo į juos pasižiūrėti, bet jį koja stumtelėjo ir liepė nežiūrėti. Jis išsigando. Buvo iš viso trys vyrai. Vienas buvo be kaukės, du su kaukėm. Nepažįsta jų, ne vietiniai buvo, anksčiau jų nebuvo matęs. Jie pamatė, kaip jis pasislėpė, pasakė išlipti ir paguldė, bet nieko jam nedarė. Jie lazdas turėjo, paguldė, prispaudė koja ir pasakė nežiūrėti. Neieškojo nieko. Gal jį ir apžiūrėjo, gal tikrino, ar turi telefoną. Garaže gal daugiau ir nieko nebuvo, jokių kitų žmonių. Kai jį paguldė, jis išsigando ir nežiūrėjo, kokių dar žmonių yra. Daugiau neliepė nieko daryti. Atsimena, kad plovė kraują. Buvo du kažkur dingę, vienas pasiliko juos saugoti. Sakė, kad po penkių minučių, kai jie išeis, galės pakelti galvas. Nepastebėjo sužalojimų. Buvo Č. prakirsta galva. Po to greitoji atvažiavo. V. K. nepažįsta. Nepažįsta tų, kurie su kaukėmis buvo. V. K. ten nebuvo, nematė jo. Tai ne tas žmogus, kuris buvo be kaukės. Su kauke buvo kiti vyrai, jie aukšti, šito (V. K.) tai išvis nepažįsta. Ir tų kitų, kurie buvo ten, nepažįsta. Jie buvo aukštesni, negu šitas (V. K.) (12 t. b. l. 13-15).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje duoti parodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad K. P. pažįsta. V. K. nepažįsta. R. B. ir Ž. M. pavardės nieko nesako. Jis naudojosi tokiu telefono numeriu, kurio pabaiga (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar spalio 3 d. skambino K.. Su P. bendravo gyvai. Susitikę su P. buvo Elektrėnuose. Gal ir buvo susitikę 2018-10-03. Jų nesiejo bendri reikalai, buvo draugai, pažįstami. Susitiko šiaip, be tikslo. K. P. jam nesiūlė nieko pirkti (12t. b. l. 16-17)
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos S. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje duoti parodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. J. parodė, kad nežino, ar R. B. Lietuvoje. Nebendrauja su juo. Anksčiau bendravo, bet kai dirbti išvažiavo, tai ir nutrūko bendravimas. Su V. K. bendravo kaip pažįstami, pasisveikindavo ir tiek. 2018 m. vakare prieš išvažiavimą R. buvo su V., o ar su juo kartu išvažiavo, ji nežino. Sakė, kad važiuoja į Angliją, bet ar tikrai, ji nežino, jų santykiai nebuvo labai artimi. Jie kiekvieną dieną kartu nebuvo. Buvo dieną ar dvi dienas prieš išvažiavimą susitikę, neatsimena, ar jis sakė, kodėl išvažiuoja ir kur, žino, kad dirbti susiruošė. Neatsimena, kokiu telefonu ji naudojosi. Galėjo būti (duomenys neskelbtini), kažkada ji tokį turėjo. Neatsimena, ar išvakarėse, ar dvi dienas prieš išvažiavimą bendravo su R. Kažką V. ji rašė, matė, kad dviese jie buvo, gal rašė, kad neišleistų. Nepamena, ką rašė. Galėjo būti, kad ji rašė žinutes, kurios yra byloje, ji visų prašė, kad jo neišleistų, jų santykiai tik užsimezgė, dukra jį labai mylėjo. Bet jis išvyko. Skambino porą kartų, sakė, kad statybose dirba, kad kažkada važiuos į Ispaniją kaip ir planavo, kad užsidirbs, grįš ir kartu važiuos. Dėl įvykio ji nieko nežino, jis nieko nesakė tokio, dėl ko ji turėtų pergyventi. Kai išėjo straipsnis spaudoje, tada suprato, kad kažkas atsitiko. Kai perskaitė straipsnį, ji nepatikėjo. Buvo V. nuotrauka, R. nuotraukos nebuvo. Neatsimena, ar straipsnis buvo kai jie išvažiavo, ar dar kai buvo. V. ir R. buvo draugai, pažįstami, (duomenys neskelbtini) visi bendrauja, matosi, kas su kuo sutaria. Ji porą kartų matė, kad jie bendrauja kaip pažįstami, draugai (12 t. b. l.15-16).
2018-10-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Č. T. savanoriškai pateikė vaizdo stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašus 2018-10-03 08.31 val. - 08.43 val. (t. 2, b. l. 177).
2018-10-08 apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota Č. T. savanoriškai pateikto vaizdo stebėjimo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini), 2018-10-03 08.31 val. - 08.43 val. vaizdo įrašų apžiūra, vaizdo įrašuose užfiksuotas K. P., laikantis beisbolo lazdą ir daiktą, panašų į ginklą, matyti, kaip jis nuveda Č. T. (2 t., b. l. 178-194).
2019-07-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11K-152(19) nurodyta, kad yra tikėtina, jog pateiktoje tyrimui skaitmeninėje vaizdo byloje nuo 08:34:55 iki 08:35:30 užfiksuotas į šaunamąjį ginklą „Nagant M1895“ panašus objektas (3 t., b. l. 6-7).
2018-10-17 atlikus kratą Ž. M. naudojamame rūsio sandėliuke Nr. 16, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti šie tyrimui reikšmingi daiktai:
Žemesnės instancijos teismas
1. revolveris su 7 vnt. šovinių (paketas Nr. 513952);
2. pistoletas su duslintuvu ir dėtuve MP-654K 4,5 mm Nr. T00128321 (paketas Nr. 513954);
3. pistoletas su užrašais „CCCP 1941“ su dėtuve ir 7 vnt. šovinių (paketas Nr. 513953);
4. plastikinis maišas „Alaus kelias“, į kurį buvo įdėti aukščiau paminėti ginklai (paketas Nr. 223756);
5. šautuvas su skaičiais ant metalinės dalies 7822 (paketas Nr. 466884);
6. raudonos spalvos medžiaginis maišas su užrašu „Clever little bag“, kuriame yra: 29 vnt. šovinių su užrašu 32, 16, 53; 19 vnt. šovinių su užrašu 7,65 BG; 15 vnt. šovinių su užrašu 38, 61; 1 vnt. šovinys su užrašu 38, 72; 79 vnt. šovinių su užrašu „R“ (paketas Nr. 513950);
7. pistoletas su užrašais „AC 1940 7921“ (paketas Nr. 513955);
8. baltos spalvos medžiaginis maišelis su 9 vnt. šovinių (paketas Nr. 485577);
9. plastikinis buteliukas su 36 vnt. metalinių šratų (paketas Nr. 485660) (3 t., b. l. 162-167).
Žemesnės instancijos teismas
2018-12-14 Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(5253)-IS1-6908 nustatyta:
1-4. Tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas šaunamasis ginklas, o būtent – pramonės gamybos graižtvinis 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletas TT Nr. MB 7449, skirtas šaudyti 7,62 mm Tokarev šoviniais. Šis pistoletas priskiriamas B kategorijos ginklams;
Tirti pateiktas pistoletas yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas, o būtent – pramonės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pistoletas MP-645K Nr. TOO 128321, skirtas šaudyti, 4,5 mm (.177) kalibro „BB“ tipo kulkomis. Tirti pateiktoje būklėje jis yra netinkamas šaudyti, nes pateiktas be skiltuvo ir anglies dvideginio rezervuaro;
Tirti pateiktas netinkamas šaudyti (pistoletas tirti pateikta be jam pritaikytos įsukamos įvorės) savadarbiu būdu perdarytas (vamzdžio kanale įtvirtintos įvorės ir pritaikytas ištrauktukas) pramoninės gamybos 26,5 mm kalibro signalinis pistoletas „Leuchtpistole Walter Mod.1934“ Nr. 7921q. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, savadarbiai šaunamieji ginklai draudžiami civilinėje apyvartoje;
Tirti pateiktas revolveris yra šaudyti tinkamas šaunamasis ginklas, o būtent – pramonės gamybos 7,62 mm kalibro 1895 metų pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolveris (tikėtina dalis identifikacinio numerio yra 36169), skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais. Šis revolveris priskiriamas B kategorijos ginklams;
Tirti pateiktas 28 kalibro šaudyti tinkamas savadarbis nupjautavamzdis šaunamasis ginklas, pagamintas perdirbant (vamzdis patrumpintas savadarbiu būdu, buožė nupjauta) Mosino sistemos šautuvą (užrakto Nr. 7822) pritaikytą šaudyti 28 kalibro medžiokliniais šoviniais. Savadarbiai šaunamieji ginklai draudžiami civilinėje apyvartoje;
5-7. Tirti pateikti 45 vnt. šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šoviniai TT. Šie šoviniai skirti šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais, taip pat ir iš tirti pateikto 7,62 mm kalibro pistoleto TT Nr. MB 7449;
Tirti pateikti 19 vnt. šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos šoviniai 7,65 mm Browning. Šie šoviniai skirti šaudyti iš 7,65 mm kalibro daugelio modelių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;
Tirti pateikti 23 vnt. šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šoviniai Nagant (vienas iš pateiktų šovinių yra imitacinis). Šie šoviniai skirti šaudyti iš 7,62 mm kalibro revolverių, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais, taip pat ir iš tirti pateikto 7,62 mm kalibro 1895 metų pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverio;
Tirti pateikti 79 vnt. šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro daugelio šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;
Tirti yra pateiktos trisdešimt šešios 9,5 mm skersmens pramoninės kulkos, skirtos medžioklinius šovinius užtaisyti (3 t., b. l. 179-184).
2019-07-22 Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5253)-IS1-3686 nurodyta, kad ant pakete Nr. 513952 tirti pateikto revolverio su 7 šoviniais, paimto 2018-10-17 atliekant kratą rūsio sandėliuke (duomenys neskelbtini), rasta nemažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 3), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, rasta nemažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1, Nr. 4) netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; Ant kitų tirti pateiktų objektų rasti žmogaus biologiniai pėdsakai (pažymėta mėg. Nr. 5-9, 10-13, 14, 15-17, 18, 19-21, 22, 23, 24 ), netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (4 t., b. l. 2-5).
2019-07-23 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštu Nr. 140-S-4984 pateikta informacija, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant revolverio su 7 šoviniais, tiriant (mėg. Nr. 3) paimto 2018-10-17 atliekant kratą rūsio sandėliuke (duomenys neskelbtini), (žiūrėkite 2019-07-22 LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(5253)-IS1-3686) pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-48035-18) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: K. P. (4 t., b. l. 6).
Įrodymų vertinimas, motyvai ir kvalifikacija
BK 253 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.
Šioje byloje kaltinimas Ž. M. susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje kaltinimo dalyje Ž. M. inkriminuota tai, kad jis nuo 2018-10-03 09.50 val. prie Dėdeliškių kapinių, po įvykdyto ginkluoto plėšimo, iš K. P. įgijo: pramonės gamybos graižtvinį 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. MB 7449, bei pramonės gamybos 7,62 mm kalibro 1895 metų pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverį, kuriuos nugabeno į rūsio sandėliuką Nr. 16, esantį (duomenys neskelbtini), ir juos laikė iki 2018-10-17 19.20 val. kol atliktos kratos metu, minėtame rūsio sandėliuke ginklus ir šaudmenis surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę šioje kaltinimo dalyje patvirtina jo paties duoti parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinime nurodytą dieną susitiko su K. P. ir dar dviem vyrais (duomenys neskelbtini), iš K. P. naudojamo sandėlio paėmė tris ginklus, beisbolo lazdas, nuvyko prie kapinių. Čia vyrai atidavė Ž. M. telefonus ir liepė laukti. Po 2-3 val. vyrai grįžo, įdavė jam tris ginklus, telefonus. K. P. davė sandėlio raktus ir ginklus liepė padėti ten. Jis padarė taip, kaip liepė K. P.. Raktą atlikęs minėtus veiksmus, turėjo atiduoti K. P. žmonai, tačiau nespėjo. Taip pat kaltinamasis, apibūdindamas ginklus, nurodė, kad vienas buvo užtaisomas, kitas su būgnu. Su būgnu davė V. K., R. B. davė užtaisomą, o sau K. P. pasiliko su duslintuvu, tokiu sidabriniu. Taigi, kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jis disponavo jam K. P. duotais ginklais: pramonės gamybos graižtviniu 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletu TT Nr. MB 7449 bei pramonės gamybos 7,62 mm kalibro 1895 metų pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolveriu. Kaltinamasis nurodė, kad K. P. jam duotus ginklus jis sudėjo į prie kapinių rastą maišą ir padėjo sandėliuke. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir sandėlio kratos protokolas, remiantis kuriuo, būtent šie du ginklai (kartu su pistoletu MP-645K Nr. TOO 128321, kuris remiantis specialisto išvada netinkamas šaudyti) buvo rasti sandėliuke sudėti į maišą su užrašu „Alaus kelias“. Tai patvirtina, kad būtent šie ginklai kaltinamajam buvo atiduoti po įvykdyto plėšimo. Be to, maiše rasti ginklai atitinka kaltinamojo nurodytus ginklų išorinius požymius. Aplinkybė, jog būtent šiais ginklais buvo vykdytas plėšimas, patvirtinta ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, kuriuo Ž. M. be kita pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį. Byloje atlikta ekspertizė patvirtino, kad šie ginklai priskiriami B kategorijos ginklams ir yra tinkami šaudyti. Duomenų, kad kaltinamasis turėtų leidimą laikyti minėtus ginklus, byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas Ž. M. nurodė, kad tokio leidimo neturėjo (6 t., b. l. 147-151). Nors kaltinamasis nurodė, kad disponavo ginklais ne savo valia, nes ginklus iš K. P. įgijo, vykdydamas jo nurodymą, kurio nevykdyti negalėjo, nes K. P. bijojo, o įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu nustatyta, kad Ž. M. tiesiogiai nedalyvavo vykdant plėšimą (atliko padėjėjo vaidmenį), todėl sutiktina, kad jo vaidmuo yra antraeilis, taip pat jis nenaudojo šaunamųjų ginklų kitai nusikalstamai veikai padaryti, disponavo jais tik trumpą laiką ir ne savo valia, tačiau šios aplinkybės nešalina jo atsakomybės. Remiantis kasacinio teismo praktika, kvalifikuojant veiką pagal BK 253 straipsnį neteisėto disponavimo ginklais trukmė, neturi reikšmės (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-77-489/2022). Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. M. disponavo minėtais dviem ginklais, neturėdamas tam leidimo. Remiantis kaltinamojo parodymais, sandėliuku, kuriame rasti ginklai naudojosi K. P.. Kaltinamojo teigimu, sandėliukas yra būtent K. P., jis į jį užeidavo tik kartu su K. P., kai reikėdavo paimti ten laikomus statyboms skirtus įrankius. Raktą nuo sandėliuko, po to, kai įvykdys K. P. nurodymą padėti ten jam duotus ginklus, turėjo atiduoti K. P. žmonai. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų tokius kaltinamojo parodymus. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamojo disponavimas ginklais pasireiškė tik jų įgijimu ir nugabenimu į sandėliuką, todėl aplinkybė, kad jis laikė šiuos ginklus sandėliuke iki kratos atlikimo šalintina iš kaltinimo.
Pagal antrąją kaltinimo dalį, Ž. M. kaltinamas, jog laikė sandėliuke, K. P. įgytus: 1) 28 kalibro šaudyti tinkamą savadarbį nupjautavamzdį šaunamąjį ginklą, pagamintą perdirbant (vamzdis patrumpintas savadarbiu būdu, buožė nupjauta) Mosino sistemos šautuvą (užrakto Nr. 7822) pritaikytą šaudyti 28 kalibro medžiokliniais šoviniais; 2) 45 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinius TT, kurie skirti šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais; 3) 19 vnt. pramoninės gamybos šovinius 7,65 mm Browning, kurie skirti šaudyti iš 7,65 mm kalibro daugelio modelių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais; 4) 23 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinius Nagant, kurie skirti šaudyti iš 7,62 mm kalibro revolverių, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais; 5) 79 vnt. pramoninės gamybos 22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus šaudyti 22 (5,6 mm) kalibro daugelio šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais; 6) 36 vnt. 9,5 mm skersmens pramonines kulkas, skirtas medžioklinius šovinius užtaisyti; kuriuos jis (Ž. M.) laikė iki 2018-10-17 19.20 val. kol atliktos kratos, minėtame rūsio sandėliuke ginklus ir šaudmenis surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Teisme apklaustas kaltinamasis Ž. M. nurodė, kad kratos metu rastais kitais ginklais disponavo ne jis, bet K. P.. Šiuos ginklus pirmą kartą pamatė kratos metu. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad sandėliukas, kuriame buvo rasti ginklai ir šaudmenys yra būtent K. P., kaltinamasis į jį užeidavo tik kartu su K. P., raktą nuo sandėliuko turėjo atiduoti K. P. žmonai. Net ir konstatavus, kad Ž. M. matė šiuos sandėliuke laikomus ginklus ir šaudmenis, vien žinojimas apie daromą nusikaltimą, šiuo atveju nesudaro nusikaltimo sudėties. Atsižvelgus į tai, šios aplinkybės, šalinamos iš kaltinimo. Pašalinus antrąją kaltinimo dalį, nelieka BK 253 straipsnio 2 dalį kvalifikuojančio požymio (ne mažiau kaip 3 šaunamieji ginklai), todėl Ž. M. veiksmai perkvalifikuojami į BK 253 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas kaltinamajam Ž. M. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamasis kaltės nepripažino, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, Ž. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog veika padaryta dėl psichinės prievartos, kuri nešalina baudžiamosios atsakomybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ž. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, susijusį su disponavimu šaunamaisiais ginklais. Vertindamas veikos pavojingumą, teismas pažymi, kad kaltinamasis ginklais disponavo trumpą laiką, kito asmens psichinės prievartos įtakoje. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis ketino ginklus realizuoti ar panaudoti kitoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 8 kartus, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, šiuo metu atlieka bausmę pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendį. Taip pat Ž. M. per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka (9 t. b. l. 60-67).
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Ž. M. parinktina griežtesnė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą minimaliam.
Iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžio matyti, kad Ž. M. be kita ko pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje 146 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje už tai, kad plėšimo ir neteisėto laisvės atėmimo vykdytojams padėjo paslėpti nusikaltimo įrankius- tuos pačius ginklus, už kurių įgijimą ir gabenimą Ž. M. pripažintinas kaltu ir šioje byloje. Todėl veikos numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje 146 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, už kurias Ž. M. jau nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu ir veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios Ž. M. pripažintinas kaltu nagrinėjamoje byloje, sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu Ž. M. skirta laisvės atėmimo bausmė su pagal BK 253 str. 1 d. skirta bausme, bendrinamos apėmimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalies ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta dvejų metų ir penkių mėnesių bausme ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą dvejiems metams ir penkiems mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendį paskirtos ir atliktos bausmės laiką ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.
Kardomosios priemonės, kol nuosprendis įsiteisės, neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.