- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-26
- Bylos Nr.
- 2-1447-385/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01089-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Atsakovas
- B. V.
- Trečiasis asmuo
- V. L.
- Ieškovas
- S. V.
- Kategorijos
- 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. V. J., atsakovui B. V., jo atstovui adv. R. N., trečiajam asmeniui V. L., jos atstovams O. M., adv. V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui B. V., trečiajam asmeniui V. L. dėl išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė į posėdį neatvyko, apie posėdį informuota.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas prašo priteisti jai iš atsakovo išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 12000 Lt už jos slaugą, vaistus ir papildomų išlaidų už trejus metus ir paaiškino, kad 1959-11-14 ieškovė ir B. V. sudarė santuoką, kurią Šilutės rajono apylinkės teismas 1998-05-27 nutraukė. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. V.. Nuo 2009 m. ieškovei nustatytas didelių poreikių lygis, ji sunkiai vaikšto, blogai mato, nebegali savimi pasirūpinti, todėl nebegali viena gyventi. Jau kelerius metus ji gyvena pas seserį V. L., kuri slaugo ir rūpinasi ieškove. Atsakovas visiškai motina nesidomi, jos nelanko ir nesirūpina. Pagal įstatymą vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažįsta ir paaiškino, kad jis nesirūpina mama todėl, kad ši gyvena pas savo seserį, kuri neleidžia jam su mama bendrauti. Jis neturi sąlygų apgyvendinti mamos pas save, todėl svarstė galimybę ją atiduoti į senelių namus. Jis nesutinka teikti motinai išlaikymą, kadangi motina juo nesirūpino nuo pat gimimo. Nuo trijų mėnesių jį augino močiutė, nes abu tėvai jį pametė. Nuo penktos iki devintos klasės jis gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini)., tačiau gyvenimo sąlygos buvo baisios. Jį tėvai visaip engė, tyčiojosi, skriaudė, kankino, todėl iš namų jis turėjo pabėgti pas močiutę ir pas ją gyveno iki tarnybos armijoje. Tėvai nuolatos girtavo, vertė jį dirbti, nedavė valgyti, buvo neįmanomos sąlygos mokytis.
Trečiasis asmuo ieškinį palaiko ir paaiškino, kad atsakovas norėjo motiną atiduoti į senelių namus, tačiau ji nesutiko. Jie sutarė, kad ieškovė pereina gyventi pas ją ir visas turtas, kurį ieškovė turi, taip pat atitenka jai. Atsakovas sutiko. Tačiau kai reikėjo parduoti ieškovės sodybą, atsakovas pasakė, kad jam priklauso tėvo dalis. Dėl to kilo nesutarimas. Ji mano, kad sūnus privalo išlaikyti savo motiną, tačiau visiškai ja nesirūpina.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas yra ieškovės sūnus. Ieškovė prašo priteisti jai iš sūnaus išlaikymą. Ji pateikė įrodymus ir įrodė, jog jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Atsakovas ginčija reikalavimą teikti išlaikymą remdamasis įstatymo nuostata, kad teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Manytina, kad atsakovas šią aplinkybę įrodė. Niekas neginčijo, kad nuo trijų mėnesių atsakovą augino močiutė A. G.. Liudytojai A. M. Š., R. J., A. G., V. U. patvirtino, kad močiutė namuose radusi apleistą, sergantį vaiką, pasiėmė su savimi ir augino jį iki 5 klasės. Po to tėvai išsivežė atsakovą pas save, kur jis gyveno 4 metus, tačiau buvo priverstas bėgti iš namų dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų. Todėl 9-11 klasėse jis mokėsi gyvendamas vėl pas močiutę (b.l. 59). V. U. parodė, kad su V. kaimynystėje pragyveno 10 metų - 1972 - 1982 m., santykiai buvo blogi. Jie pareidavo girti kiekvieną dieną. Jie gyveno dviese, paskui buvo sūnus. Jie sūnų kankiniu laikė. Jie pareidavo girti ir parėję liepdavo jam išsirengti, atsistoti į bliūdą ir pildavo ant jo šaltą vandenį. V. buvo sadistas, net šuniuką buvo nuplikęs. Sūnus ne vieną kartą ant šieno yra mėgojęs. Atsakovo tėvai buvo girtuokliai, motinai dirbo parduotuvėje, pinigų buvo, šnapso buvo. Jis Vidauskienės mama nepavadintų, kur ji žiūrėjo, kad leido taip daryti. Kai būdavo negirta, ji sakydavo, kad B. blogas, vaiką kankina. Visiems kliūdavo nuo V. - ir žmonai, ir kaimynams. V. nepripažino, kad tai jo sūnus, jis sakydavo, kad ne jo vaikas. Jis buvo peiliu sūnų perdūręs. Atsakovas atbėgdavo pas jų vergdamas sakydamas, kad tėvas jį muša. Žmonės matydavo, ir jis pats yra matęs, kad ant cukraus maišų girta gulėdavo sandėlyje.
Nors liudytoja J. T. S. parodė, kad ieškovė sūnui davė pinigų mašinai, bendrai yra davusi apie 80000 Lt, tačiau tai jei ir buvo padaryta, nedaro įtakos ginčo esmei. Šioje situacijoje reikšminga tai, kad ieškovė vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiui vaikui.
Tokiu būdu, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes galima teigti, jog yra pagrindas taikyti CK 3.206 str. 1 d. ir atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti savo motiną. Todėl ieškinys atmestinas.
Iš ieškovės valstybei priteistinos pašto išlaidos (CPK 92-93 str., 96 str., 88 str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priteisti iš S. V. valstybės naudai 49 Lt pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.