- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-27
- Bylos Nr.
- A-2306-624/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00040-2026-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio Z. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. M. taikomo sulaikymo persvarstymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Migracijos valdyba (toliau – ir Valdyba) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydama persvarstyti ir palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 9 d. sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. M. (toliau – ir Užsienietis), paskirtas sulaikymas iki 2026 m. liepos 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
2. Valdyba teikimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2–3 punktais, 5 dalies 2–5 punktais, 118 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad:
2.1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Užsienietį grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2026 m. vasario 16 d., kadangi užsienietis nuo 2025 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Užsienietis minėto sprendimo neįvykdė ir per nustatytą terminą iš Lietuvos Respublikos neišvyko. Migracijos departamentas 2026 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtas sulaikymas iki 2026 m. liepos 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Šalies argumentai
2.2. Siekdamas išvengti išsiuntimo Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Užsieniečio nebendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis, nenoras būti išsiųstam į kilmės šalį sudaro pagrindą manyti, kad užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, gali išvykti į kitas Europos šalis taip sutrukdydamas Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.
3. Užsienietis ir jo atstovė teismo posėdžio metu su teikimu nesutiko, prašė skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą, o jei teismas manys, kad negalima taikyti šios priemonės, paskirti apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis teigė, kad turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, gyveno su mergina, kuri jau grįžo į Ukrainą, todėl nori vykti pas ją į Ukrainą. Anksčiau prieglobsčio neprašė, nes nereikėjo, turėjo darbo vizą ir galėjo dirbti. Asmuo į (duomenys neskelbtini) grįžti negali, nes pasisakydavo prieš buvusį prezidentą (duomenys neskelbtini), buvo dėl to persekiojamas, gyveno (duomenys neskelbtini), tas pats būtų ir dabar.
II.
4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2026 m. gegužės 4 d. sprendimu tenkino Valdybos teikimą ir paliko galioti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 9 d. sprendimą, kuriuo Užsieniečiui paskirtas sulaikymas iki 2026 m. liepos 9 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio byloje arba jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. Migracijos departamentas 2026 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Užsienietį grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2026 m. vasario 16 d., kadangi užsienietis nuo 2025 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Užsienietis minėto sprendimo neįvykdė ir per nustatytą terminą iš Lietuvos Respublikos neišvyko.
5.2. Migracijos departamentas 2026 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą Nr. 26S49820 išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo dienos 2 metus; įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
5.3. Užsienietis 2026 m. balandžio 8 d. 16.00 val. VSAT pareigūnų buvo sulaikytas ir pristatytas į VSAT Užsieniečių registracijos centrą. Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas VSAT iki 2026 m. liepos 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
Šalies argumentai
5.4. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje, įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. VSAT 2026 m. balandžio 22 d. atlikti pirminiai prieglobsčio prašymo priėmimo veiksmai, o 2026 m. balandžio 23 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės skubos tvarka.
6. Teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, taip pat nurodė, kad pagal Įstatymo 140²¹ straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai užsienietis, kuris sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, VSAT nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Įvertinęs aplinkybę, kad Užsienietis, kuris buvo sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktuose ir 2 dalyje nurodytais pagrindais, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jo prašymas priimtas, teismas sprendė, kad pasikeitė užsieniečio teisinė padėtis – jis tapo prieglobsčio prašytoju, ir dėl to yra pagrindas pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo VSAT.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį neišnagrinėtas, todėl, kol nepriimtas sprendimas prieglobsčio byloje, negalima daryti išvados, kad aiškūs motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas. Taip pat buvo nustatyta, kad Užsienietis į Europos Sąjungą atvyko teisėtai, tačiau Migracijos departamentui priėmus sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę (įpareigoti savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) iki 2026 m. vasario 16 d.), Užsienietis iki šio termino pabaigos neišvyko, toliau neteisėtai gyveno Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo ir gyveno iki kol buvo sulaikytas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Užsienietis prieglobsčio nesiprašė nei iš karto atvykęs, nei gyvendamas neteisėtai, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik būdamas sulaikytas Lietuvos Respublikoje ir teismui 2026 m. balandžio 9 d. priėmus sprendimą dėl jo sulaikymo VSAT. Teismo vertinimu, šios aplinkybės laido daryti išvadą, kad Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik siekdamas atidėti ir sutrukdyti jo išsiuntimą.
8. Atsižvelgęs į Užsieniečio paaiškinimus, kad jo draugė iš Lietuvos išvyko į Ukrainą, teismas vertino, kad asmuo neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Teismas pastebėjo, kad Užsienietis baustas už administracinius nusižengimus, baudų nesumokėjo, be to, jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kuris 2026 m. balandžio 10 d. buvo nutrauktas. Teismas nurodė, kad dėl minėtų aplinkybių yra pagrindas pripažinti Užsienietį keliančių grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.
9. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog Užsienietis, nebūdamas sulaikytas, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo, gali pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, todėl egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose, 5 dalies 1-4 punktuose. Atsižvelgęs į tai ir nustatytus sulaikymo pagrindus, teismas sprendė, jog užsieniečiui Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. sprendimu skirta judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų (t. y. motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas, galimybės pasislėpti užkardymas, galutinio sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties įvykdymo) pasiekimui.
10. Teismas nenustatė pagrindo taikyti mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ar 5 punkte, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.
III.
11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. gegužės 4 d. sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą arba apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Šalies argumentai
12. Užsienietis nurodo, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, o faktiškai jo laisvė varžoma nuo 2026 m. balandžio 8 d. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir negali būti naudojama siekiant pagrįsti sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai neapibrėžtam laikotarpiui. Užsieniečio apklausa bei prieglobsčio bylos nagrinėjimo greitis išimtinai priklauso nuo Migracijos departamento, o ne tik nuo pareiškėjo tolimesnio elgesio ar valios. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali trukti ilgai, taigi, Užsieniečio sulaikymas ilgam laikui būtų neproporcingas. Užsienietis pabrėžia, kad jis savanoriškai neišvyko į kilmės šalį, kadangi, kaip nurodė savo prieglobsčio prašyme, kilmės šalyje jam gresia persekiojimas dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, skundžiamu teismo sprendimu pritaikyta priemonė yra neproporcinga, t. y. teismas galėjo taikyti ir Įstatymo 115 straipsnyje nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą; o jei teismas manys, kad negalima taikyti šios priemonės, apgyvendinti pareiškėją VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tai būtų proporcinga ir tinkama švelnesnė priemonė, todėl jos taikymas atitiktų teisėtumo ir proporcingumo principus.
Atsiliepimas
13. Valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Valdyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į Migracijos departamento pateiktą nuomonę, apelianto elgesį, jo teisinį statusą bei galimą slapstymosi riziką, todėl pagrįstai konstatavo, kad alternatyvių priemonių taikymas nagrinėjamu atveju neužtikrintų prieglobsčio procedūros tikslų. Valdyba pažymi, kad Migracijos departamentas 2026 m. balandžio 28 d. pateikė motyvuotą nuomonę, kurioje nurodė, kad nesant judėjimo laisvės apribojimo egzistuoja reali rizika, jog apeliantas gali slapstytis ar kitaip trukdyti prieglobsčio procedūros eigai. Ši Migracijos departamento nuomonė grindžiama visų pirma tuo, kad apeliantas jau buvo nevykdęs jam teisėtai nustatytos pareigos savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio teiginys, kad jo neišvykimas buvo susijęs su baime grįžti į kilmės valstybę, savaime nepaneigia objektyvios aplinkybės, kad jis neįvykdė kompetentingos institucijos sprendimo ir netaikant sulaikymo gali vengti institucijų kontrolės. Valdyba mano, kad alternatyvios sulaikymui priemonės nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti teisėtus procedūros tikslus, be to, Užsienietis neįrodė, kad turi gyvenamąją vietą, lėšų pragyventi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 9 d. sprendimą, kuriuo Užsieniečiui paskirtas sulaikymas iki 2026 m. liepos 9 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo byloje arba jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, teisėtumas ir pagrįstumas.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik priėmus sprendimą jį išsiųsti į kilmės valstybę ir po sulaikymo VSAT, sprendė, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 133 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose. Teismas darė išvadą, kad sulaikymas yra proporcinga priemonė, kadangi alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra nepakankamas pasiekti Įstatymo tikslus, t. y. išsiaiškinti tarptautinės apsaugos prašymo motyvus ir užtikrinti galutinio sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties įvykdymą.
17. Užsienietis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis sulaikytas jau ilgą laiką, taikoma priemonė yra neproporcinga, per griežta, todėl keistina alternatyvia sulaikymui priemone.
18. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
19. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
20. Byloje nėra ginčo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų –siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).
21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).
22. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).
23. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėdamas darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 25S276217 panaikino Užsieniečio leidimą laikinai gyventi, nes su juo buvo nutraukta darbo sutartis ir asmuo be Migracijos departamento leidimo pakeitė darbdavį. Migracijos departamentas 2026 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 26S29530 įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti į kilmės valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, o jam neįvykdžius šio sprendimo, 2026 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą Nr. 26S49820 išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 24 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. VSAT 2026 m. balandžio 9 d. raštu informavo Migracijos departamentą, jog Užsienietis 2026 m. balandžio 8 d. buvo sulaikytas policijos ir kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2026 m. balandžio 9 d. nusprendė sulaikyti Užsienietį iki 2026 m. liepos 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis 2026 m. balandžio 20 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2026 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą nagrinėti prašymą iš esmės skubos tvarka.
24. Užsieniečio asmens byloje yra pateikta Migracijos departamento 2026 m. balandžio 28 d. nuomonė, kurioje Migracijos departamentas įvertino nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad Užsieniečiui panaikintas leidimas laikinai gyventi, jis neįvykdė įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir su juo nebuvo įmanoma susisiekti, Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik po jo sulaikymo, Užsienietis teismo sprendimu yra sulaikytas iki 2026 m. liepos 9 d., galima manyti, kad nesant judėjimo laisvės apribojimo, egzistuoja rizika, jog užsienietis gali slapstytis ar kitaip trukdyti prieglobsčio procedūrai. Migracijos departamentas vertina, kad šioje situacijoje yra pagrįsta taikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieglobsčio procedūros laikotarpiu.
25. Teisėjų kolegija, ginčui taikytino teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažymi, kad: nors skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo pagrindas sulaikyti Užsienietį tam, kad išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, šiuo metu tokios priemonės taikymas objektyviai yra nereikalingas ir neproporcingas siekiant Įstatyme nustatytų tikslų; vien tai, kad Užsienietis neįvykdė įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, savaime nepagrindžia būtinybės taikyti labiausiai Užsieniečio laisvę varžančią priemonę – sulaikymą; byloje taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką būtų išvykęs į kitą šalį; Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta (jis turi galiojantį asmens tapatybės dokumentą), byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkto prasme, taip pat duomenų, jog Užsienietis nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką būtų išvykęs į kitą šalį; tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, lėšų pragyventi, šeiminių, ekonominių ar socialinių ryšių.
26. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant Užsieniečiui vieną iš jo prašomų alternatyvių sulaikymui priemonių – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
27. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio Z. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. gegužės 4 d. sprendimą.
(duomenys neskelbtini) piliečiui Z. M. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki 2026 m. liepos 9 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Nutartis neskundžiama.