Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

nuteistajam D. B. (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“), jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų E. R. ir G. B. bei nuteistojo D. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, nuteistajam taip pat paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – 3 (trims) mėnesiams, nustatant, kad D. B. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nuteistojo sveikatos priežiūra ar COVID-19 testavimu (skiepijimu), prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu D. B. uždrausta naudoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), kartu paskiriant nurodytus įpareigojimus: a) tęsti darbą IĮ „(duomenys neskelbtini)“, o darbinių santykių nutraukimo atveju, per 1 (vieną) mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; b) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti E. R. nusikaltimu padarytą turtinę žalą 257,17 Eur sumoje; c) dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą; d) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. B. paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusiųjų E. R. ir G. B. bendrai pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo D. B. priteista 257,17 Eur turtinės žalos, 1 800 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo E. R. naudai ir 700 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo G. B. naudai. Baudžiamoji byla dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta intensyvia priežiūra bei prašo sumažinti iš jo priteistą neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems, o nukentėjusieji ginčija D. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą ir prašo padidinti E. R. ir G. B. priteistos neturinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinių skundų ribose.

Dėl nukentėjusiųjų E. R. ir G. B. apeliacinio skundo

7. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu D. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei įvertinusi skundžiamo nuosprendžio ir nukentėjusiųjų apeliacinio skundo motyvus, sprendžia, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti šioje dalyje.

8. BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Taigi ši nusikalstama veika gali pasireikšti vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti. Visos veikos pasižymi kraštutinumu, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus. Tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti minėto straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti bent vieną iš BK 170 straipsnio 2 dalies normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių.

9. Nukentėjusieji akcentuoja, jog būtent E. S. parodymų pakitimas ikiteisminio tyrimo metu leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad necenzūriniai žodžiai nukentėjusiųjų atžvilgiu naudoti siekiant užgaulioti E. R. ir G. B. dėl jų netradicinės seksualinės orientacijos, o tokį siekį patvirtina tiek E. S., tiek D. B. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde dėstomais argumentais. Nors sutiktina, kad pirminėje savo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 131-133) E. S. parodė, kad suprato, jog du vaikinai yra gėjai, todėl ant nukentėjusiųjų šaukė, kad jie yra „pyderai“, tačiau vėlesnių apklausų metu (1 t., b. l. 140-141, 144-145) E. S. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis iš pradžių net nežinojo apie nukentėjusiųjų seksualinę orientaciją, o pasirinktus necenzūrinius žodžius naudojo vietoje keiksmažodžių. Ši E. S. parodymų kaita lemia kritišką jų vertinimą, tačiau tai nėra pakankama priežastis laikyti juos nepatikimais ar melagingais. Taip pat pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai yra vertinami tiek atskirai, tiek ir kitų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų duomenų visumoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą, kuris buvo paimtas iš Trakų mieste įrengtos vaizdo kameros (1 t., b. l. 39-40), nebuvo nustatyta, jog nukentėjusieji ėjo susikabinę rankomis, kaip kad pirminės apklausos metu buvo nurodęs E. S., kas kaip tik pagrindžia jo poziciją, kad jis iš anksto nežinojo apie nukentėjusiųjų seksualinę orientaciją.

10. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, D. B. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai ir nuo pat pirmosios apklausos (1 t., b. l. 163-165) teigė, kad nežinojo apie nukentėjusiųjų E. R. ir G. B. seksualinę orientaciją ir necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu vartojo ne siekdamas juos įžeisti, o galvodamas, kad nukentėjusieji yra tie asmenys, su kuriais prieš tai apsižodžiavo prie kavinės. Tokios pozicijos nuteistasis laikėsi ir vėlesnių apklausų metu (1 t., b. l. 172-173, 177) bei apklaustas teismo posėdyje (1 t., b. l. 96-99), kada nurodė, kad necenzūrinius žodžius naudojo iš pykčio, o ne norėdamas pažeminti nukentėjusiuosius. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad D. B. turėjo išankstinį nusistatymą prieš nukentėjusiuosius ar iš esmės siekė juos pažeminti ar įžeisti būtent dėl jų seksualinės orientacijos, todėl negalima teigti, kad nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, jog D. B. veiksmuose yra visi būtinieji aptariamos nusikalstamos veikos požymiai.

11. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad vieši asmenų pareiškimai kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę kontekste yra skiriami tam, kad adresatas – neapibrėžtas žmonių ratas – būtų atitinkamai nuteikiamas ir skatinamas perimti tokį neigiamą nusistatymą prieš tam tikrą žmonių grupę. Nors D. B. necenzūrinius žodžius vartojo viešoje vietoje, t. y. prie Trakų autobusų stoties, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad jo pasakytus žodžius girdėjo kokie nors pašaliniai asmenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusysis E. R. pirminės apklausos metu (1 t., b. l. 43-44) nurodė, jog E. S. Trakų autobuso stoties perone, garsiai ir girdint kitiems žmonėms, pradėjo juos vadinti necenzūriniais žodžiais, tačiau vėliau nurodė, jog po D. B. spyrio jie kartu su G. B. nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje buvo žmonių. Nukentėjusysis G. B. pirminės apklausos metu (1 t., b. l. 66-67) nenurodė, kad konflikto metu aplink juos buvo pašalinių žmonių, bet patvirtino, jog po spyrio E. R. jie nubėgo į šalia esančią automobilių aikštelę, kur buvo daugiau žmonių. Šios aplinkybės kelia teismui pagrįstų abejonių ar D. B. vartojant necenzūrinius žodžius aplinkui buvo kitų pašalinių asmenų, kurie šiuos pasisakymus galėjo girdėti ar dėl jų susidaryti tam tikrą įspūdį apie nukentėjusiuosius. Nurodytas abejones pagrindžia ir tai, kad byloje nenustatyti jokie tiesioginiai įvykio liudytojai, kurie galėtų paneigti arba patvirtinti nuteistojo ar nukentėjusiųjų nurodomas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti, kad įžeidžiamo, niekinamo, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai, taip pat raginimai smurtauti buvo skirti tam tikram neapibrėžtam asmenų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinamą, diskriminacinį požiūrį į juos ar paskatinti panaudoti fizinę ar psichinę prievartą prieš juos. Šio pobūdžio aplinkybių nenustatė ir prokurorė, priimdama 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą, taigi laikytina, jog šiuo atveju ikiteisminis tyrimas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį nutrauktas teisėtai ir pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atkreiptinas dėmesys ir į dabartinės socialinės erdvės padėtį Lietuvoje: D. B. naudota necenzūrinio pobūdžio leksika iš tikrųjų dabartinėje visuomenėje neretai vartojama siekiant ne įžeisti kitos seksualinės orientacijos asmenis, o kaip keiksmažodžių pakaitalas, kas tik sustiprina abejones, kad D. B. juos naudojo su siekiu paniekinti ar atkreipti dėmesį į nukentėjusiųjų seksualinę orientaciją ar jų santykius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo vertinti D. B. veiksmus BK 170 straipsnio 2 dalies kontekste, o jo veiksmų perkvalifikavimas pagal nurodytą straipsnį iš esmės prieštarautų įstatymų leidėjo valiai.

Dėl nuteistojo D. B. apeliacinio skundo

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. prašo panaikinti jam paskirtą intensyvią priežiūrą, arba vietoj jos paskirti kitus draudimus, arba nustatyti šešių mėnesių terminą likusiai neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo sumažinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

13. BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam ir intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Minėto straipsnio 4 dalyje ir 5 dalyje yra įtvirtinti įpareigojimai bei draudimai, kuriuos kartu su intensyvia priežiūra gali paskirti teismas. Kaip yra matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, D. B. intensyvi priežiūra buvo paskirta kartu su įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra ar COVID-19 testavimu (skiepijimu), prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvai dėl intensyvios priežiūros trukdymo nuteistajam atlikti darbines funkcijas yra visiškai nepagrįsti, kadangi D. B. yra numatyta akivaizdi išlyga intensyvios priežiūros vykdymo tvarkoje, t. y. jis gali, prieš tai įspėjęs bausmę vykdančią instituciją, nebūti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu šis nebuvimas yra susijęs su jo darbinėmis funkcijomis. Vien aplinkybė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 30 d. prašyme-tarpininkavime (2 t., b. l. 126) yra nurodęs, jog apie darbo objektą tampa žinoma dieną, kartais dvi prieš išvykstant, dėl ko planuojamų darbų grafikų nėra, negali būti laikoma esmine ar pakankama aplinkybe panaikinti nuteistajam paskirtą intensyvią priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks sprendimas iš esmės padarytų nuteistajam paskirtą bausmę per švelnia bei ji nebūtų pakankamai efektyvi siekiant paveikti D. B. ir kitus asmenis laikytis įstatymų normų ir nenusikalsti, t. y. iš esmės nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai.

14. Nuteistasis taip pat prašo nustatyti šešių mėnesių terminą likusiai neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis D. B. prašymas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad įstatyme nėra numatytas konkretus terminas, per kurį yra privaloma atlyginti neturtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje nuteistajam paskirtas įpareigojimas per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti E. R. nusikaltimu padarytą 251,17 Eur dydžio turtinę žalą, tačiau, kaip matyti iš nuteistojo pateikto Mokėjimo nurodymo Nr. 7 (2 t., b. l. 125), ši žala buvo atlyginta 2022 m. gegužės 2 d. Apeliaciniame skunde nepateikiami argumentai, kodėl prašomo termino nustatymas yra būtinas – nuteistasis tik teigia, kad teismas gali tokį sprendimą priimti savo iniciatyva, jeigu manytų, kad toks sprendimas gali daryti teigiamą įtaką D. B. elgesiui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo terminas yra susitarimo su nukentėjusiuoju reikalas, todėl dėl šio klausimo išsprendimo D. B. turėtų kreiptis į nukentėjusiuosius E. R. ir G. B..

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti dėl intensyvios priežiūros panaikinimo ar neturtinės žalos atlyginimo termino nustatymo nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

16. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde prašo padidinti jiems priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, o nuteistasis prašo sumažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie proceso dalyvių prašymai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dalyje dėl D. B. veika padarytos turtinės žalos, kurią sudaro nukentėjusiųjų patirtos kelionės, vaistų pirkimo, taip pat suteiktų psichologo konsultacijų išlaidos, patenkintas pilnai ir nurodytos išlaidos visa apimtimi priteistos iš nuteistojo D. B.. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, apylinkės teismas nurodė, kad civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas dalinai, priteistinas sumas diferencijuojant pagal kiekvienam iš nukentėjusiųjų sukeltas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pirmosios apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jo keisti nėra.

17. Spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi bei kitomis CK normomis, taip pat atsižvelgiama į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas bei bendravimo galimybių sumažėjimas bei kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, minėtą žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nurodytas sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju bei nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-211-307/2019).

18. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b. l. 68-79), E. R. ir G. B. savo patirtus išgyvenimus įvertino 10 000 Eur suma. Pirmosios apylinkės teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju proporcingu neturtinės žalos atlyginimu laikytina priteista 1 800 Eur suma E. R. ir 700 Eur suma G. B.. Teisėjų kolegija pritaria šiam apylinkės teismo sprendimui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. B. tyčiniais veiksmais padarė E. R. nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 56), jog nėra pateikta jokių duomenų dėl šio sumušimo atsiradusių liekamųjų reiškinių, įvertino nukentėjusiųjų ir nuteistojo individualias savybes, taip pat atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Priešingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus, taip pat tinkamai atsižvelgė ir į žalos dydį, kurį patyrė kiekvienas iš nukentėjusiųjų. Apylinkės teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad yra nurodyti motyvai, kodėl nukentėjusiųjų E. R. ir G. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes: D. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, kaltės formą, sukeltus padarinius, atsižvelgė ir į nuteistojo D. B. turtinę bei socialinę padėtį. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad neturtinės žalos priteisimo klausimas buvo išspręstas netinkamai. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti asmens patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

19. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde teigia, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti mažinamas atitinkamai E. R. 300 Eur, o G. B. – 200 Eur, kadangi jis prisipažino kaltu dėl nusikaltimo padarymo, nuoširdžiai gailisi dėl tokių savo veiksmų, taip pat dalį žalos abiem nukentėjusiesiems yra atlyginęs. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visos nuteistojo nurodytos aplinkybės buvo įvertintos skundžiamame nuosprendyje, taip pat sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio buvo atsižvelgta į D. B. turtinę padėtį bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Pabrėžtina, kad skunde nepateikti jokie kiti duomenys, kurie darytų įtaką nagrinėjamam klausimui, taigi argumentai, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti mažintinas, teisėjų kolegijos vertintini kaip subjektyvi nuteistojo nuomonė, su kuria sutikti nėra jokio pagrindo.

20. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo yra teisėtas ir pagrįstas bei priimtas nepažeidžiant įstatymų, dėl to nukentėjusiųjų ir nuteistojo apeliaciniai skundai šioje dalyje yra atmetami ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

21. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. birželio 13 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2022-06957. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo D. B. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 105,00 Eur.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju D. B. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėti jo ir nukentėjusiųjų pateikti apeliaciniai skundai. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam D. B. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Akcentuotina, kad D. B. šiuo metu yra atlyginęs tik dalį visos priteistos neturtinės žalos, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį bei darytų neigiamą įtaką jo galimybėms laiku atlyginti nukentėjusiesiems neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. B. ir nukentėjusiųjų E. R. bei G. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 105 Eur iš nuteistojo D. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.