Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-12-12 · Administracinė byla Nr. A-261-1682-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
A-261-1682-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02781-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Irmantas Jarukaitis
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
D. J.
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A261-1682/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02781-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 16.8. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centrui ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų dalių panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 1-4; II t., b. l. 9-12), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) Medicinos centro (toliau – ir Medicinos centras) Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) specializuotosios medicininės ekspertizės 2012 m. spalio 18 d. akte Nr. 5746 ir jo sudedamojoje dalyje – 2012 m. spalio 18 d. posėdžio dėl ekspertinio sprendimo priėmimo ir ekspertinio sprendimo pagrindimo protokole – išdėstyto ekspertinio sprendimo 2 punktą ir įpareigoti VRM Medicinos centrą šio ekspertinio sprendimo 2 punktą išdėstyti taip: „Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012 m. balandžio 28 d., priskiriamas prie sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymo. Taikomi sąrašo 1.4, 3.1 ir 3.11 p.“; 2) panaikinti 2012 m. spalio 18 d. Specializuotos medicininės ekspertizės pažymos (toliau – ir Pažyma) Nr. 5746 4 punkte išdėstyto VRM Medicinos centro CMEK ekspertinio sprendimo 2 punktą ir įpareigoti VRM Medicinos centrą 2012 m. spalio 18 d. Specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 5746 4 punkte išdėstyto VRM Medicinos centro CMEK ekspertinio sprendimo 2 punktą išdėstyti taip: „Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012 m. balandžio 28 d., priskiriamas prie sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymo. (Taikomi sąrašo 1.4; 3.1; 3.11 p.)“; 3) panaikinti 2012 m. spalio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko įsakymo „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vyresniajam policininkui M. K. ir vyresniajam policininkui D. J.“ Nr. 10-TE-698 2.2 punktą ir įpareigoti Vilniaus AVPK 2012 m. spalio 25 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymo „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vyresniajam policininkui M. K. ir vyresniajam policininkui D. J.“ Nr. 10-TE-698 2.2 punktą išdėstyti taip: „Vilniaus aps. VPK KPV KPR 2-osios kuopos 2-ojo būrio patruliui D. J. 55 797,84 Lt (dvidešimt keturių mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją“.

Nurodė, kad jis yra Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulis. 2012 m. balandžio 28 d. atliekamos tarnybos metu nukentėjo nuo neblaivaus asmens sukelto eismo įvykio, kurio metu patyrė galvos smegenų sukrėtimą, muštinę galvos žaizdą, nosikaulio lūžį bei 7 kaklo slankstelio lūžį. Šios aplinkybės buvo patvirtintos Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės 2012 m. gegužės 10 d. pažymoje apie traumos sunkumą Nr. 1649 ir Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. l07-IS6-66, kurią tą pačią dieną patvirtino ir Vilniaus AVPK viršininkas (toliau – ir Išvada). Išvados 2 punktu buvo pripažinta, kad 2012 m. balandžio 28 d. pareiškėjas patyrė traumą, vykdydamas tarnybines pareigas, o jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai. Be to Išvados 3 punktu pareiškėjas buvo pasiųstas į CMEK, o Išvados 4 punktu patvirtinta, kad gavus CMEK išvadą, bus apskaičiuota ir išmokėta kompensacija dėl tarnybos metu patirto sužalojimo.

CMEK 2012 m. spalio 18 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos Nr. 5746 4 punktu išdėstė ekspertinį sprendimą. Ekspertinio sprendimo 2 punkte buvo nuspręsta, kad pareiškėjui padarytas sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012 m. balandžio 28 d., priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo, taikomi „Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo“ (toliau – ir Sąrašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130, 2,3; 3.1; 3.11 punktai. Pareiškėjo manymu, ši ekspertinio sprendimo dalis neteisėta, nepagrįsta, nes CMEK be pagrindo netaikė Sąrašo 1.4 punkto, nepagrįstai slankstelio keterinės ataugos nelaikė paties slankstelio anatomine dalimi. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo „Dėl specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1V-299 66 punktu, pagal Tarptautinį statistinių ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikatorių (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – ir TLK-10-AM, klasifikatorius) CMEK privalo nurodyti nustatytos diagnozės keturženklį kodą. CMEK Pažymos 3 punkte teisingai identifikavo keturženkliu kodu S12.25 pareiškėjo patirtą kaklo slankstelio lūžį. Pagal klasifikatorių kodas S 12.25 būtent ir reiškia septintojo kaklo slankstelio lūžį. Tačiau CMEK, vadovaudamasi „Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklėmis“ ir Sąrašu, nepagrįstai šiam sveikatos sutrikdymui pritaikė Sąrašo 2.3 punktą, priskirdama jį prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymų, nors turėjo taikyti Sąrašo 1.4 punktą ir pareiškėjo patirtą sužalojimą kvalifikuoti kaip sunkų. Priimtos specializuotosios medicininės ekspertizės Pažymos Nr. 5746 4 punkte išdėstyto sprendimo trečiame punkte nurodytas septintojo kaklo slankstelio keterinės ataugos lūžis laikytinas paties slankstelio lūžiu, nes keterinė slankstelio atauga anatomiškai yra slankstelio dalis. Be to, klasifikatorius nenumato jokio atskiro keturženklio ligos kodo septintojo kaklo slankstelio keterinės ataugos lūžiui, todėl patirtam slankstelio lūžiui ir tegali būti taikomas tik kodas S12.25. Sąrašo 1.4 punktas nustato, kad sunkiems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriamas kaklo slankstelio lūžis. Ši teisės norma, kvalifikuojanti slankstelio lūžį kaip sunkų sužeidimą, nereikalauja jokių kitų padarinių (pasekmių), kaip tik paties kaklo slankstelio lūžio. Pareiškėjo atžvilgiu buvo siaurinamai aiškinama Sąrašo 1.4 punkte išdėstyta teisės norma ir buvo remiamasi Sąrašo 1.29 punkte išdėstytos normos dalimi, kuri pareiškėjo atveju neturi būti taikoma. Sąrašo 1 punkto visų 29 papunkčių sisteminė analizė leidžia teigti, jog ne kiekviename iš papunkčių išvardinti sužeidimai, traumos, užkrečiamos ligos ir kt. sveikatos sutrikdymai reikalauja kokių nors būtinųjų išliekamųjų ilgalaikių padarinių (pasekmių). Sąrašo 1.4 punktas priskiriamas prie grupės papunkčių, kurie tokių padarinių nereikalauja. Todėl atsakovas nepagrįstai netaikė Sąrašo 1.4 punkto.

Atsakovas Vilniaus AVPK, gavęs specializuotos medicininės ekspertizės Pažymą Nr. 5746, kurioje buvo išdėstytas, pareiškėjo vertinimu, neteisėtas ir nepagrįstas ekspertinis sprendimas dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio, nepatikrino šio ekspertinio sprendimo dalies atitikimo teisės normoms, rėmėsi šio neteisėto ir nepagrįsto ekspertinio sprendimo dalimi ir taip pat priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą 2012 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 10-TE-698. Šio įsakymo 2.2 punktu buvo nuspręsta išmokėti pareiškėjui 41 848,38 Lt kompensaciją. Pareiškėjo vertinimu, ši įsakymo dalis taip pat yra neteisėta, nes buvo remiamasi neteisėta ir nepagrįsta minėta ekspertinės išvados dalimi dėl pareiškėjui padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnio. Vilniaus AVPK viršininkas nepagrįstai manė, jog padarytas sveikatos sutrikdymas yra apysunkis nors iš tikrųjų jis turėjo būti kvalifikuojamas kaip sunkus. Todėl skundžiamo įsakymo dalyje turėjo būti remiamasi ne Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, VTS) 40 straipsnio 3 dalies 6 punktu, o 40 straipsnio 3 dalies 5 punktu. Pareiškėjui turėjo būti nuspręsta išmokėti ne 18 mėnesių darbo užmokesčio dydžio, o 24 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 15-18) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2012 m. balandžio 28 d., apie 18.05 val., Geležinio Vilko gatvėje ties Didlaukio g. 49 pastatu, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. T., atsitrenkė į stovintį su įjungtais švyturėliais tarnybinį automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo galinę dalį, kuris nuo smūgio pajudėjo ir atsitrenkė į priekyje jo stovėjusį sustabdytą automobilį „Mercedes Benz E 280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu sužaloti tarnybiniame automobilyje sėdėję Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patruliai: D. J., M. K., J. K., bei sustabdyto automobilio „Mercedes Benz E 280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. K.. Po įvykio pareigūnai buvo pristatyti į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – ir VšĮ RVUL). Iš Greitosios medicinos pagalbos pateiktų kvietimo kortelių matyti, kad iškvietimas į Geležinio Vilko g., Vilniuje, dėl eismo įvykio gautas 2012 m. balandžio 28 d. 18.35 val. Pareiškėjui buvo diagnozuota politrauma, galvos, krūtinės ląstos ir nugaros sumušimai. Visi pareigūnai, suteikus pirminę pagalbą, tolimesniam gydymui nugabenti į VšĮ RVUL. VšĮ RVUL 2012 m. gegužės 10 d. išdavė pažymą apie traumos sunkumą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas į medikus kreipėsi 2012 m. balandžio 28 d. Jam buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė galvos žaizda, nosikaulio lūžis, 7-ojo kaklo slankstelio lūžis (diagnozė pagal TLK-10 kodą (S 12.25)). Trauma priskiriama prie sunkių. Pareigūnas nurodė, jog traumas patyrė tarnybos metu, eismo įvykio metu. Pareiškėjui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kurio grafoje „nedarbingumo priežastys“ įrašyta – nelaimingas atsitikimas darbe 2012 m. balandžio 28 d. Dėl minėtų sužalojimų nedarbingumas buvo tęsiamas iki 2012 m. liepos 30 d.

Vilniaus AVPK atliko tarnybinį patikrinimą ir 2012 m. rugsėjo 27 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS6-66 dėl 2012 m. balandžio 28 d. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulių D. J., M. K., J. K. sužalojimų tarnybos metu. Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjo trauma laikytina patirta vykdant tarnybines pareigas, kai aplinkybės, kurioms esant sužalojimai buvo patirti, atsirado ne dėl pareigūnų laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jie privalėjo taip elgtis. Šiuo atveju patruliai J. K., D. J. ir M. K. neturėjo kito pasirinkimo, kaip nustatę M. K. daromą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vykdydami pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui), pastarajam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kas nulėmė tai, kad dėl A. T. veiksmų, pareigūnai patyrė kūno sužalojimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pripažinta, kad policijos pareigūnai, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patruliai, J. K., D. J. ir M. K. 2012 m. balandžio 28 d. patyrė traumą, vykdydami tarnybines pareigas, jų sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai. Tarnybinio patikrinimo išvados 3 punkte nurodoma pasiųsti J. K., D. J. ir M. K. į CMEK dėl sužalojimo sunkumo įvertinimo. Pareiškėjas, kaip ir kiti nukentėję šiame eismo įvykyje pareigūnai, buvo nusiųsti sveikatos patikrinimui į CMEK. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados 4 punkto, juo nuspręsta, gavus CMEK išvadą, kurioje būtų konstatuotas sunkus, apysunkis ar lengvas sveikatos sutrikdymas, apskaičiuoti ir išmokėti J. K., D. J. ir M. K. kompensaciją dėl tarnybos metu patirto sužalojimo.

2012 m. spalio 18 d. surašyta ir patvirtinta VRM Medicinos centro CMEK specializuotosios medicininės ekspertizės Pažyma Nr. 5746, kurios 2 punkte nurodoma, kad D. J. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012 m. balandžio 28 d., priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo (Taikomi Sąrašo 2.3; 3.1; 3.11 p.).

Vilniaus AVPK viršininkas 2012 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 10-TE-698 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vyresniajam policininkui M. K. ir vyresniajam policininkui D. J.“ 1.2 punktu pripažino, kad vyresnysis policininkas D. J., 2012 m. balandžio 28 d. susižalojo tarnybos metu, o 2.1 punktu nusprendė išmokėti pareiškėjui 41 848,38 Lt (aštuoniolikos mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją), remiantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata, kad apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju išmokama 18 mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Pagal VTS 40 straipsnio 8 dalį CMEK, vadovaudamasi Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 (toliau – ir Taisyklės) bei Sąrašu. Pagal Taisyklių 7 punktą, CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį nustato vadovaudamasi įvykio tarnyboje tyrimo dokumentais, analizuodama medicininius dokumentus, atlikdama fizinės ir psichikos sveikatos būklės medicininį, psichologinį tyrimą, o prireikus – pagal kitus dokumentus. Sveikatos sutrikdymo laipsnį CMEK nustato naudodamasi Lietuvos Respublikoje nustatytąja tvarka aprobuotomis, licencijuotomis ir/ar sertifikuotomis asmens sveikatos priežiūros, psichologinės diagnostikos technologijomis, laikydamasi sveikatos sutrikdymo sunkumui nustatyti būtinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų saugumo ir tinkamumo reikalavimų (Taisyklių 9 p.). CMEK yra pagrindinis ekspertų padalinys, atliekantis medicininę ekspertizę, kuri nustato, kontroliuoja asmenų sveikatos būklę tinkamumui tarnybai vidaus reikalų sistemoje, <...> bei nustato pareigūnų susirgimų bei mirties ryšį su darbu vidaus reikalų sistemos įstaigose.

Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. lV-299 (Žin., 2008, Nr. 91-3648), 10.5 punkte nurodoma, kad pareigūnai ekspertizei siunčiami dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Ekspertizės atlikimas reglamentuotas Aprašo IV skirsnyje. Aprašo 49 punkte numatyta pareigūnų ar kursantų ekspertizė, nustatant sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, dėl to likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai ar kursanto vidaus tarnybai (profesiniam rengimui), kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, atliekama ir ekspertiniai sprendimai priimami, vadovaujantis Taisyklių ir Sąrašo nuostatomis. Ekspertinis sprendimas – CMEK gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) ekspertinių išvadų pagrindu priimtas sprendimas, nurodant ligą ar sveikatos problemą, vadovaujantis Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacija, dėl tiriamojo tinkamumo vidaus tarnybai ar priimtas sprendimas, nurodant ligą ar sveikatos problemą, vadovaujantis, TLK-10-AM dėl pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo. Todėl Vilniaus AVPK viršininkas įsakymą dėl kompensacijos pareiškėjui išmokėjimo priėmė tik po to, kai gavo CMEK 2012 m. spalio 18 d. pažymą Nr. 5746, tačiau Vilniaus AVPK nėra kompetentingas ir neturi jokių įgaliojimų spręsti klausimo dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 168-173) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2012 m. spalio 18 d. CMEK gavo Vilniaus AVPK 2012 m. spalio 2 d. siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 10-32-SE-644 – nustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastą, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad yra tinkamas tolesnei vidaus tarnybai ir tai patvirtino savo parašu. 2012 m. spalio 18 d. CMEK, įvertinusi surinktus ir pateiktus medicininius dokumentus (2012 m. spalio 18 d. specializuotosios medicininės ekspertizės aktą (toliau – ir SMEA) Nr. 5746, išrašus iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 768 IV, 2012 m. balandžio 28 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę Nr. 67581, išrašus iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininių dokumentų Nr. 2012/10678, Nr. 2012/11250, 2012 m. gegužės 10 d. pažymą apie traumos sunkumą Nr. 1649, n/p Nr. 4245130, 4755197), patikrinusi nustatytų gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) pareiškėjo sveikatą, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo išvadą, priėmė tokį ekspertinį sprendimą (2012 m. spalio 18 d. SMEA Nr. 5746, 4 dalis, 2012 m. spalio 18 d. CMEK pažyma Nr. 5746, 2012 m. spalio 18 d. ekspertinio sprendimo pagrindimas) (Aprašo 55 p.): 1. Yra fizinio veiksnio, įvykusio 2012 m. balandžio 28 d. ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys. Pagrindas: tarnybinio patikrinimo išvada: 2012 m. rugsėjo 27 d. Nr. 10-7-IS6-66 Vilniaus AVPK; 2. Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012 m. balandžio 28 d. priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. Taikomi Sąrašo 2.3, 3.1 ir 3.11 punktai; 3. Po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai: C₇ slankstelio keterinės ataugos nesuaugęs lūžimas. Nosies kaulų lūžimas su nežymiu poslinkiu; 4. Tinkamas tolesnei vidaus tarnybai; 5. Rekomendacijos: šeimos gydytojo stebėjimas.

CMEK ekspertinis sprendimas grindžiamas tuo, kad: CMEK, atlikdama ekspertizę, privalo taikyti ekspertizės atlikimo metu galiojančių nurodytų teisės aktų, kurie reglamentuoja ekspertizės atlikimą dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, visas nuostatas be išlygų; CMEK ekspertizės metu rėmėsi visais pateiktais ir turimais medicininiais dokumentais, ir visais turimais objektyviais duomenimis. Gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) apžiūros metu ir vertinant turimą medicininę dokumentaciją, nustatytos diagnozės: 1. Stuburo koklinės dalies C₇ slankstelio keterinės ataugos nesuaugęs lūžimas (TLK-10-AM kodas – S12.25). Kadangi D. J. buvo nedarbingas ilgiau nei 21 d. – laikinasis nedarbingumas nuo 2012 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. liepos 30 d., ir yra likę negrįžtami nedideli anatominiai pakitimai (nulūžusi C₇ slankstelio keterinė atauga), tačiau negrįžtami anatominiai pakitimai nėra dideli, negrįžtamų funkcinių sutrikimų nėra, tinkamumas vidaus tarnybai nesumažėjo, pagrindo konstatuoti būtinumą dėl tarnybinio kaitumo dėl sveikatos būklės nėra, todėl dėl šios diagnozės taikytas Sąrašo 2.3 punktas, pagal kurį šis sveikatos sutrikimas priskiriamas prie apysunkių sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų; 2. Galvos smegenų sukrėtimas (TLK-10-AM kodas – S06.0). Dėl šios diagnozės taikytas Sąrašo 3.1 punktas, pagal kurį šis sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų; 3. Juosmens srities poodinė hematoma (TLK-10-AM kodas – S30.85). Dėl šios diagnozės Sąrašo punktas netaikomas, nes šis sveikatos sutrikdymas nepriskiriamas prie sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų, nes neatitiko Sąrašo 3 punkto reikalavimų; 4. Nosies kaulų lūžimas su nežymiu poslinkiu (TLK-10-AM kodas – S02.2). Dėl šios diagnozės taikytas Sąrašo 3.11 punktas, pagal kurį šis sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų; 5. Kaktos srities muštinė žaizda (TLK-10-AM kodas – SOI.88). Kadangi muštinė kaktos žaizda sugijo ir po 7 dienų nuimti siūlai, todėl dėl šios diagnozės Sąrašo punktas netaikomas, nes šis sveikatos sutrikdymas nepriskiriamas prie sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų, nes neatitiko Sąrašo 3 punkto reikalavimų. D. J. pripažintas tinkamu tolesnei vidaus tarnybai.

Pabrėžė, kad Sąrašo 1 punkte nurodytas baigtinis sunkių sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašas. Sąrašo 1.4 punkte yra nustatyta, kad sunkiems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams, priskiriamas kaklo slankstelio lūžis, tačiau pareiškėjui dėl jo patirtos traumos – stuburo kaklinės dalies C₇ slankstelio keterinės ataugos nesuaugęs lūžimas – yra taikomas Sąrašo 2.3 punktas, nes pareiškėjas dėl šios traumos nepatyrė didelių negrįžtamų anatominių pakitimų ar negrįžtamų funkcinių sutrikimų, kurie lemtų jo tarnybinį kaitumą arba netinkamumą vidaus tarnybai dėl sveikatos būklės. Būtent šie požymiai padeda atriboti apysunkius sveikatos sutrikdymus nuo kitų (sunkių ir lengvų) sveikatos sutrikdymų. Pabrėžė, kad pareiškėjas specializuotosios medicininės ekspertizės akto klausimyne pasirašytinai nurodė, kad tinkamas tolesnei vidaus tarnybai, ekspertizės metu skundų neišsakė, funkcijos sutrikimų konstatuota nebuvo, todėl pareiškėjas po patirtos traumos yra pasveikęs. Pažymėjo, kad anatomiškai ir kliniškai yra reikšminga, kuri slankstelio dalis yra pažeidžiama: ar lūžta pats slankstelio kūnas, ar slankstelio lankas, ar slankstelio ataugos, ar pažeidžiamos nugaros smegenys. Esant nugaros smegenų pažeidimui, sukeliamas didelis pavojus gyvybei, lieka sunkaus suluošinimo padariniai, tačiau izoliuoto, ne neurokomplikuoto slankstelio keterinės ataugos lūžimas nesukelia pavojaus gyvybei ir sunkaus suluošinimo, net ir nesuaugus keterinei ataugai nelieka funkcijos sutrikimo. Būtent tokia situacija yra ir pareiškėjo atveju, todėl ne tik teisiškai, bet ir anatomiškai bei kliniškai pareiškėjo patirta trauma – stuburo kaklinės dalies C₇ slankstelio keterinės ataugos nesuaugęs lūžimas – priskiriama prie apysunkių sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų.

Pažymėjo, kad nors pareiškėjui buvo taikomas Tarptautiniame statistiniame ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) nurodytas kodas S12.25, tačiau CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį nustato pagal Taisyklių 7 punktą. Taisyklių 11 punktas reglamentuoja, kad CMEK pateikia išvadas (surašo ekspertinį sprendimą) dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, išskyrus tuos atvejus, kai sunkaus, apysunkio arba lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo nėra, pagal Taisyklių 10.1-10.3 punktus, t. y. CMEK, surašydama pažymas dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, imperatyviai privalo vadovautis Taisyklių 10.1-10.3 punktų reikalavimais. Pagal Taisyklių 10.3 punktą, nustatant pareigūnui sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, turi būti įvertintas ir tinkamumas tolesnei vidaus tarnybai. Šiuo atveju CMEK priimtas ekspertinis sprendimas dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo (2012 m. spalio 18 d. SMEA Nr. 5746, 4 dalis, 2012 m. spalio 18 d. CMEK pažyma Nr. 5746, 2012 m. spalio 18 d. ekspertinio sprendimo pagrindimas) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šio ekspertinio sprendimo pagrindu priimtas Vilniaus AVPK viršininko 2012 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 10-TE-698 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vyresniajam policininkui M. K. ir vyresniajam policininkui D. J.“ taip pat yra teisėtas ir pagrįstas. CMEK ekspertinio sprendimo pagrindimas yra sudėtinė SMEA dalis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu (II t., b. l. 15–26) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Administracinės bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2012 m. spalio 18 d. akte Nr. 5746 ir jo sudedamojoje dalyje – 2012 m. spalio 18 d. posėdžio dėl ekspertinio sprendimo priėmimo ir ekspertinio sprendimo pagrindimo protokole – išdėstyto ekspertinio sprendimo 2 punkto panaikinimo ir įpareigojimo VRM Medicinos centro šio ekspertinio sprendimo 2 punktą išdėstyti taip: „Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012 m. balandžio 28 d., priskiriamas prie sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymo. Taikomi sąrašo 1.4, 3.1 ir 3.11 p.“ ir dėl 2012 m. spalio 18 d. Specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 5746 4 punkte išdėstyto VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinio sprendimo 2 punkto panaikinimo ir įpareigojimo VRM Medicinos centro 2012 m. spalio 18 d. Specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 5746 4 punkte išdėstyto VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinio sprendimo 2 punktą išdėstyti taip: „Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012 m. balandžio 28 d., priskiriamas prie sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymo. (Taikomi sąrašo 1.4; 3.1; 3.11 p.)“, nutraukė. Panaikino 2012 m. spalio 25 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymo „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vyresniajam policininkui M. K. ir vyresniajam policininkui D. J.“ Nr. 10-TE-698 2.2 punktą ir įpareigojo Vilniaus AVPK 2012 m. spalio 25 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymo „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vyresniajam policininkui M. K. ir vyresniajam policininkui D. J.“ Nr. 10-TE-698 2.2 punktą išdėstyti taip: „Vilniaus aps. VPK KPV KPR 2-osios kuopos 2-ojo būrio patruliui D. J. 55 797,84 Lt (dvidešimt keturių mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją“.

Teismas nustatė, kad VšĮ RVUL 2012 m. gegužės 10 d. išduota „Pažyma apie traumos sunkumą“ Nr. 1649, kurioje nurodyta, kad D. J. į medikus kreipėsi 2012 m. balandžio 28 d. 21.14 val. su diagnoze galvos smegenų sukrėtimas, muštinė galvos žaizda, nosikaulio lūžis, 7-ojo kaklo slankstelio lūžis (diagnozė pagal TLK-10 kodą (S 12.25)). Šioje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjo trauma priskirta prie sunkių (I t., b. l. 5, 22). 2012 m. liepos 12 d. pareiškėjui atliktos kaklinės stuburo dalies kompiuterinės tomografijos Nr. 12/176/1216 tyrimu konstatuota, kad pareiškėjui matomas C7 slankstelio katerinės ataugos lūžis, dislokacija iki 3 mm (I t., b. l. 68). 2012 m. spalio 2 d. Vilniaus AVPK surašė siuntimą pareiškėjui D. J. atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 10-32-SE-644 – nustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastą, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu (I t., b. l. 176). 2012 m. spalio 18 d. specializuotosios medicininės ekspertizės akte ir Pažymoje Nr. 5746 (I t., b. l. 183-185) nurodyta, kad pareiškėjui nustatytų ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų kodai, nurodyti Tarptautiniame statistiniame ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM): S12.25; S06.0; S02.2; S01.88 (I t., b. l. 6). Šios pažymos 4 punkte įtvirtintas specializuotosios medicininės ekspertizės komisijos ekspertinis sprendimas: 4.2 p. „sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012-04-28, priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. (Taikomi sąrašo 2.3; 3.1; 3.11 p.). 4.3 p. „Po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai: C7 slankstelio geterinės ataugos nesuaugęs lūžimas. Nosies kaulų lūžimas su nežymiu poslinkiu; 4 p. „Tinkamas vidaus tarnybai“ 5. „Rekomendacijos: Šeimos gydytojo stebėjimas“. Vilniaus AVPK viršininkas 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 10-TE-698 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vyresniajam policininkui M. K. ir vyresniajam policininkui D. J.“ 1.2 punktu pripažino, kad vyresnysis policininkas D. J., 2012 m. balandžio 28 d. susižalojo tarnybos metu, 2.1 punktu nusprendė pareiškėjui išmokėti 41 848,38 Lt (aštuoniolikos mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją (I t., b. l. 7).

Teismas rėmėsi Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymo sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo 1, 1.4, 2, 2.3, 3 punktų nuostatomis, TLK-10-AM S12.25 kodu, kuriame nurodomas septinto kaklo slankstelio lūžis, ir pažymėjo, kad minėtas Sąrašas neįvardija, nedetalizuoja kaklo slankstelio lūžimo pobūdžio, nenusakoma, kaip kaklo slankstelis turėtų būti lūžęs, kad sveikatos sutrikdymas būtų sunkus, tiesiog įrašyta sunki trauma be jokių išlygų ir apibūdinimų.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu VRM Medicinos centro atstovas S. R. patvirtino, kad kaklo slankstelio keterinė atauga yra stuburo slankstelio dalis. Taigi, teismas nusprendė, kad kaklo slankstelio C7 keterinės ataugos lūžimas vertintinas kaip kaklo slankstelio lūžis. CMEK ekspertizės akte vertinama, kad svarbu sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, kuri slankstelio dalis pažeidžiama – ar lūžta pats slankstelio kūnas, ar slankstelio lankas, ar slankstelio ataugos, ar pažeidžiamos nugaros smegenys. Be to, iš ekspertizės išvados matyti, kad ji dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymo laipsnio padaryta ir atsižvelgiant į tai, kokie padariniai liko po sveikatos sutrikdymo. Taip pat pasisakyta, kad pareiškėjas nusiskundimų dėl buvusios traumos neišsakė, funkcijos sutrikimo konstatuota nebuvo. Konstatuota, kad izoliuoto, ne neurokomplikuoto slankstelio keterinės ataugos lūžimas nesukelia pavojaus gyvybei ir sunkaus suluošinimo, net ir nesuaugus keterinei ataugai nelieka funkcijos sutrikimo. Padarant ekspertizės išvadą, pareiškėjo sveikatos sutrikdymo laipsnis buvo nustatinėjamas siejant traumos pobūdį su jos pasekmėmis. Nesant pareiškėjo gyvybei pavojaus ar sunkaus suluošinimo, įvertinta, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas yra apysunkis.

Teismas kritiškai vertino CMEK ekspertizės aktą. Šiame akte pagal TLK-10-AM įrašytas pareiškėjo ligą nustatantis kodas S12.25 – septinto kaklo slankstelio lūžis, tačiau padaryta išvada, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio. Teismas pažymėjo, kad Sąrašo 1.4 punkte prie sunkių sveikatos sutrikdymų priskirtas kaklo slankstelio lūžis nereikalauja tolesnių pasekmių sveikatos atžvilgiu, nenustato jokių išlygų. Teismas vertino, kad pagal šio norminio akto raidę bet koks kaklo slankstelio lūžis prilyginamas sunkiam sveikatos sutrikdymui, nepriklausomai nuo traumos pasekmių, todėl konstatavo, kad atsakovai be pagrindo netaikė Sąrašo 1.4 punkto ir nepagrįstai slankstelio keterinės ataugos nelaikė paties slankstelio anatomine dalimi.

Taigi, remdamasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 5 punktu, teismas nusprendė, kad pareiškėjui, patyrusiam sunkų sveikatos sutrikdymą priklauso 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalies nuostata, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota administracinių teismų praktika (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010) taip pat administracinių teismų praktika, pagal kurią CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes tai nėra individualus administracinis aktas, o jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. kovo 19 įsakymu Nr. 1V-160 patvirtintų Lietuvos Respublikos ministerijos Medicinos centro nuostatų 1 punktą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 dienos įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 2 punktą; CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.), tai specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 4 str.); pagal Vidaus tarnybos statuto bei Vidaus reikalų ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimų, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado nuostatas, reglamentuojančias priėmimą į vidaus tarnybą, CMEK ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo ar netinkamumo vidaus ir kitai statutinei tarnybai laikytinas tarpiniu vientisos administracinės procedūros dokumentu; CMEK ekspertinis sprendimas asmeniui, kurio atžvilgiu jis yra priimtas, nesukelia neigiamų pasekmių ir priėmimo į tarnybą aspektu nėra galutinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas priėmimo į tarnybą klausimas; ginant asmens teisę užimti tam tikras pareigas statutinėje tarnyboje CMEK ekspertinis sprendimas gali būti vertinamas kaip vienas iš pareiškėjo reikalavimo (priimti į tarnybą, tęsti priėmimo į tarnybą procedūrą ir pan.) pagrindą sudarančių teisiškai reikšmingų faktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012), teismas nusprendė bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti VRM Medicinos centro CMEK specializuotosios medicininės ekspertizės 2012 m. spalio 18 d. akte Nr. 5746 ir jo sudedamojoje dalyje – 2012 m. spalio 18 d. posėdžio dėl ekspertinio sprendimo priėmimo ir ekspertinio sprendimo pagrindimo protokole – išdėstyto ekspertinio sprendimo 2 punktą ir įpareigoti VRM Medicinos centrą šio ekspertinio sprendimo 2 punktą išdėstyti taip: „Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012-04-28, priskiriamas prie sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymo. Taikomi sąrašo 1.4, 3.1 ir 3.11 p..“ ir panaikinti 2012 m. spalio 18 d. Specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 5746 4 punkte išdėstyto VRM Medicinos centro CMEK ekspertinio sprendimo 2 punkto ir įpareigoti VRM Medicinos centrą 2012 m. spalio 18 d. Specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 5746 4 punkte išdėstyto VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinio sprendimo 2 punktą išdėstyti taip: „Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012-04-28, priskiriamas prie sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymo. (Taikomi sąrašo 1.4; 3.1; 3.11 p.)“, nutraukti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų (ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2012 m. spalio 25 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymo „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vyresniajam policininkui M. K. ir vyresniajam policininkui D. J.“ Nr. 10-TE-698 2.2 punktą ir įpareigoti Vilniaus AVPK 2012 m. spalio 25 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymo „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vyresniajam policininkui M. K. ir vyresniajam policininkui D. J.“ Nr. 10-TE-698 2.2 punktą išdėstyti taip: „Vilniaus aps. VPK KPV KPR 2-osios kuopos 2-ojo būrio patruliui D. J. 55 797,84 Lt (dvidešimt keturių mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją“ tenkintas, nes nustačius, kad pareiškėjui tarnybos metu buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, jam pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 5 punktą priklauso 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu šalys paaiškino, jog pareiškėjui 41 848,38 Lt kompensacija pagal 2012 m. spalio 25 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymo „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vyresniajam policininkui M. K. ir vyresniajam policininkui D. J.“ Nr. 10-TE-698 2.2 punktą jau yra išmokėta (18 mėnesių darbo užmokesčio dydžio), todėl nusprendė, kad Vilniaus AVPK pareiškėjui turėtų išmokėti dar 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras apeliaciniu skundu (II t., b. l. 31-35) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2012 m. spalio 18 d. specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 5746 išdėstyto sprendimo panaikinimo iš dalies ir įpareigojimo pakeisti iš dalies sprendimą bei 2012 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 10-TE-698 panaikinimo iš dalies ir įpareigojimo panaikintoje dalyje pakeisti įsakymą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Nors formaliai pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas – stuburo kaklinės dalies C7 slankstelio keterinės ataugos nesuaugąs lūžimas (TLK-10-AM kodas – SI2.25) ir atitinka Sąrašo 1.4 punkto reikalavimą, tačiau CMEK, atlikdama specializuotąją medicininę ekspertizę dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo privalo ne tik formaliai taikyti Sąrašo nuostatas, bet atlikti šią ekspertizę, vadovaudamasi Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 7 punkto nuostatomis, pagal kurias sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį CMEK nustato vadovaudamasi įvykio tarnyboje tyrimo dokumentais, analizuodama medicininius dokumentus, atlikdama fizinės ir psichikos sveikatos būklės medicininį psichologinį tyrimą, o prireikus – pagal kitus dokumentus. Todėl vien tik Tarptautinio statistinio ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisytojo ir papildytojo leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) kodų taikymas ir formalus sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio vertinimas pagal Sąrašo nuostatus, neatsižvelgiant į visas kitas faktines aplinkybes, klinikinius ir teisinius pagrindimus, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad CMEK priėmė netinkamą ekspertinį sprendimą, be pagrindo netaikė Sąrašo 1.4 punkto ir nepagrįstai slankstelio keterinės ataugos nelaikė paties slankstelio dalimi. CMEK savo argumentus, įrodymus ir pagrindimą kad pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo, išsamiai išdėstė ekspertiniame sprendime (2012 m. spalio 18 d. SMEA Nr. 5746, 4 dalis, 2012 m. spalio 18 d. CMEK pažyma Nr. 5746, 2012 m. spalio 18 d. ekspertinio sprendimo pagrindimas) bei atsakovas savo atsilepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodyto ekspertinio sprendimo priėmimo pagrįstumą iš esmės patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-3362/2010).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų, susijusių su CMEK priimto ekspertinio sprendimo panaikinimu, nes Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3, 5 ir 8 dalių, Taisyklių ir Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 (Žin., 2004 m., Nr. 136-4957), nuostatos imperatyviai reglamentuoja, kad pagrindas vidaus reikalų statutinei įstaigai (toliau – ir VRĮ) išmokėti atitinkamo dydžio kompensaciją yra būtent CMEK ekspertinis sprendimas, kuriame nustatyta, kokio sunkumo laipsnio yra atitinkamas sveikatos sutrikdymas. Nepripažinus netinkamu, nepagrįstu ir neteisėtu CMEK ekspertinį sprendimą dėl atitinkamo sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo ir neatlikus naujos ekspertizės bei nepriėmus naujo ekspertinio sprendimo, kuriame bus nustatytas tinkamas sveikatos sutrikdymo laipsnis, VRĮ negali būti įpareigota sumokėti kito dydžio kompensaciją negu turi būti sumokėta, remiantis CMEK ekspertiniame sprendime nustatytu sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniu. Todėl nagrinėjamoje byloje esant nepanaikintam CMEK ekspertiniam sprendimui, kad pareiškėjo patirtas „Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012-04-28 priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. Taikomi sąrašo 2.3, 3.1 ir 3.11 p.“, Vilniaus AVPK negali būti įpareigotas sumokėti 55 797,84 Lt kompensaciją (24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnio, nors toks sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis pareiškėjui dėl jo patirto sveikatos sutrikdymo nustatytas nebuvo.Pirmosios instancijos teismas tik sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad pareiškėjui jau buvo išmokėta 41 4848,38 Lt (18 mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensacija (pagrindas – Vilniaus AVPK viršininko 2012 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 10-TE-698 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vyresniajam policininkui M. K. ir vyresniajam policininkui D. J.“ 2.2 p.), todėl jam tūri būti išmokėta dar 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje apie tai nepasisakė, tiesiog panaikino Vilniaus AVPK viršininko 2012 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 10-TE-698 2.2 punktą ir įpareigojo šį punktą išdėstyti taip: „Vilniaus aps. VPK KPV KPR 2-osios kuopos 2-ojo būrio patruliui D. J. 55 797,84 Lt (dvidešimt keturių mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją“. Tai reiškia, kad teismas konstatavo, kad pareiškėjui turi būti iš naujo sumokėta nurodyto dydžio kompensacija, nesant tam tinkamam ekspertiniam sprendimui, kad pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymo.Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai dėl CMEK ekspertinių sprendimų (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012), pagal kurią administracinė procedūra dėl kompensacijos pareigūnui susižeidus ar žuvus ryšium su tarnyba susideda iš kelių etapų. Visų pirma, pareigūnui, kursantui mirus ar esant sveikatos sutrikdymui, taip pat esant įtarimų kad jis galėjo būti užkrėstas sunkia liga, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas yra nustatyti priežastinį ryšį tarp pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, arba tarp kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo ir profesinio ar įvadinio mokymo (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Taisyklių 4 p.). Tarnybinio patikrinimo išvada teikiama tvirtinti įstaigos vadovui, kai ją pasirašo visi tarnybinį patikrinimą atliekantys asmenys (Nr. IV-138 patvirtintų Taisyklių 11 p.). Pasibaigus pirmajam nagrinėjamos procedūros etapui ir jo metu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, prasideda antras nagrinėjamos administracinės procedūros etapas – pareigūnas ar kursantas siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 4 p.). Antras nagrinėjamos administracinės procedūros etapas pagal savo pobūdį iš esmės yra ekspertinis-medicininis tyrimas, kurio metu, remiantis specialiosiomis medicinos žiniomis ir kitais duomenimis, yra, be kita ko, nustatomas pareigūno sveikatos sutrikdymo laipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai sunkaus, apysunkio arba lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo nėra. Taigi CMEK šiame administracinės procedūros etape atlieka tik aiškiai jai suteiktas, iš esmės ekspertinio pobūdžio funkcijas ir nepriima sprendimo išmokėti atitinkamo dydžio kompensaciją arba ją atsisakyti išmokėti. Kaip minėta, CMEK išvada yra pateikiama pareigūną ar kursantą pasiuntusiai įstaigai ir pareigūnui ar kursantui. Taigi tik po šios išvados (ekspertinio sprendimo) pateikimo prasideda baigiamoji nagrinėjamos administracinės procedūros dalis. CMEK ekspertiniu sprendimu įforminama tik vientisos administracinės procedūros, kurios tikslas yra atsakyti į klausimą, ar pareigūnui turi būti išmokėta kompensacija, dalies, t. y. vieno iš jos etapų, pabaiga. Nagrinėjama administracinė procedūra, jei ji nepasibaigė įstaigos vadovui patvirtintus tarnybinio patikrinimo išvadą, turi pasibaigti įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, vadovo ar kito įgalioto asmens sprendimu – individualiau administraciniu aktu – kuriuo nusprendžiama išmokėti arba atsisakyti išmokėti kompensaciją nukentėjusiam pareigūnui. Šis sprendimas turi būti priimamas remiantis CMEK išvada (ekspertiniu sprendimu) ir tarnybinio patikrinimo išvadomis, taip pat kitais teisės aktuose nustatytais dokumentais. Todėl CMEK ekspertinis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) nagrinėjamos viešojo administravimo procedūros aktą – sprendimą dėl kompensacijos pareigūnui susižeidus ar žuvus ryšium su tarnyba išmokėjimo ar atsisakymo ją mokėti. Savo ruožtu CMEK ekspertinis sprendimas nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas kompensacijos mokėjimo (nemokėjimo) klausimas, nes teisės aktai apskritai nesuteikia teisės CMEK spręsti šio – kompensacijos išmokėjimo (atsisakymo išmokėti) – klausimo. Todėl CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi jis yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros, kurios tikslas yra nustatyti, ar yra pagrindas pareigūnui išmokėti kompensaciją (o jei taip – tai kokio dydžio), metu surašomų tarpinių dokumentų. Kaip atskiro pobūdžio dokumentas CMEK ekspertinis sprendimas negali būti laikomas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas. Taigi CMEK ekspertinis sprendimas dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kaip atskiras dokumentas pareigūno materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir šia prasme jis (tokio pobūdžio dokumentas) nepatenka nei į skųstino individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas (ABTĮ 2 str. 14–15 d.). Skundo objektu tokiu atveju turėtų būti įstaigos, kurioje tarnauja (tarnavo) pareigūnas, vadovo ar kito įgalioto asmens administracinis sprendimas, t. y. individualus administracinis aktas, kuriuo būtų nuspręsta atsisakyti išmokėti pareiškėjui atitinkamą kompensaciją. Konkrečias teisines pasekmes dėl kompensacijos išmokėjimo (atsisakymo išmokėti) pareiškėjui gali sukelti tik įstaigos vadovo ar kito įgalioto asmens sprendimas šiuo klausimu. Tačiau ši išvada nepaneigia Aprašo 79 punkte įtvirtintos galimybės ginčyti CMEK ekspertinius sprendimus, nes tai neužkerta kelio įgyvendinti teisės į teisminę gynybą. Argumentai (bet ne savarankiškas reikalavimas) dėl CMEK ekspertinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme gali būti teikiami ginčijant galutinį įstaigos vadovo sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo (atsisakymo mokėti). Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą administracinis teismas gali įvertinti ir tarpinį sprendimą, t. y. CMEK ekspertinį sprendimą, jo teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat reikšmę ir poveikį galutinio sprendimo dėl kompensacijos mokėjimo (nemokėjimo) teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad CMEK priimtas ekspertinis sprendimas dėl pareiškėjo D. J. sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo (2012 m. spalio 18 d. SMEA Nr. 5746, 4 dalis, 2012 m. spalio 18 d. CMEK pažyma Nr. 5746, 2012 m. spalio 18 d. ekspertinio sprendimo pagrindimas) yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl šio ekspertinio sprendimo pagrindu priimtas Vilniaus AVPK įsakymas yra taip pat teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 36-40) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo apeliacinį skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kaip ir atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir 2012 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-184/2012 pateiktais išaiškinimais, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2013 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriuo bylos dalį dėl Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2012 m. spalio 18 d. akto Nr. 5746 ir jo sudedamosios dalies – 2012 m. spalio 18 d. posėdžio dėl ekspertinio sprendimo pagrindimo protokole – išdėstyto ekspertinio sprendimo 2 punkto panaikinimo nutraukė, nesprendė klausimo dėl CMEK išvados pakeitimo ar įpareigojimo ją pakeisti, tačiau priėmė sprendimą, įpareigojantį Vilniaus AVPK viršininką pakeisti 2012 m. spalio 25 d. įsakymo 10-TE-698 2.2 punktą ir sumokėti pareiškėjui 55 798, 84 Lt. Tačiau toks teismo sprendimas prieštarauja Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 8 dalies nuostatoms ir Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 4 punktui, kadangi įstaigos vadovas galutinį sprendimą, t. y. individualų teisės aktą, priima, remdamasis CMEK išvada (ekspertiniu sprendimu) ir tarnybinio patikrinimo išvada. Būtent CMEK išvada yra pagrindas įstaigos vadovui priimti baigiamąjį (galutinį) nagrinėjamos viešojo administravimo procedūros aktą (įsakymą), todėl neaišku, kaip nepakeitus ar nepanaikinus CMEK ekspertinio sprendimo, įstaigos vadovas gali priimti įsakymą dėl didesnės kompensacijos išmokėjimo. Šiuo atveju pareiškėjui CMEK 2012 m. spalio 18 d. išduotoje pažymoje Nr. 5746 yra konstatuotas apysunkis sveikatos sutrikdymas, o pirmosios instancijos teismas Vilniaus AVPK įpareigoja išmokėti kompensaciją pareiškėjui dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Aprašo 79 punkte įtvirtinta nuostata nepaneigia galimybės ginčyti CMEK ekspertinius sprendimus. Argumentai (bet ne savarankiškas reikalavimas) dėl CMEK ekspertinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme gali būti teikiami ginčijant galutinį įstaigos vadovo sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo (atsisakymo mokėti). Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą, administracinis teismas gali įvertinti ir tarpinį sprendimą, t. y. CMEK ekspertinį sprendimą, jo teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat reikšmę ir poveikį galutinio sprendimo dėl kompensacijos mokėjimo (nemokėjimo) teisėtumui ir pagrįstumui. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad „CMEK ekspertinis sprendimas asmeniui, kurio atžvilgiu jis yra priimtas, nesukelia neigiamų pasekmių ir priėmimo į tarnybą aspektu nėra galutinis sprendimas, kuriuo sprendžiamas priėmimo į tarnybą klausimas. Ginant asmens teisę užimti tam tikras pareigas statutinėje tarnyboje CMEK ekspertinis sprendimas gali būti vertinamas kaip vienas iš pareiškėjo reikalavimo (priimti į tarnybą, tęsti priėmimo į tarnybą procedūrą ir pan.) pagrindą sudarančių teisiškai reikšmingų faktų“, kadangi šiuo atveju kalbama ne apie asmens priėmimą į vidaus tarnybą, o jau dirbantį statutinėje tarnyboje pareigūną, kuris dėl patirto sveikatos sužalojimo ginčija išmokėtos kompensacijos dydį. Šiuo atveju ryšys yra, nes nuo CMEK ekspertinio sprendimo, kuriuo yra konstatuojamas atitinkamas sveikatos sutrikdymo laipsnis, yra išmokama atitinkamo dydžio kompensacija. Tačiau pirmosios instancijos teismas to neanalizavo ir apie tai sprendime nepasisakė. Teismas neanalizavo ir nenurodė jokių argumentų dėl CMEK sprendimo, jo teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendime taip pat nėra jokių argumentų, kuriais remiantis būtų aišku, kodėl pareiškėjui CMEK konstatuotas sveikatos sutrikdymas iš apysunkio buvo perkvalifikuotas į sunkų. Nors pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas – stuburo kaklinės dalies C7 slankstelio keterinės ataugos nesuaugęs lūžimas (TLK-10-AM kodas – S12.25) ir atitinka Vidaus sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo 1.4 punkto reikalavimus, tačiau CMEK, atlikdama specializuotąją medicinine ekspertizę dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo, privalo ne tik formaliai taikyti Sąrašo nuostatas, bet atlikti ekspertizę, vadovaudamasi Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 7 punktu, kuriame sakoma, kad sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustato vadovaudamasi įvykio tarnyboje tyrimo dokumentais, analizuodama medicininius dokumentus, atlikdama fizinės ir psichikos sveikatos būklės medicininį, psichologinį tyrimą, o prireikus - pagal kitus dokumentus. Nagrinėjamu atveju CMEK pareiškėjo sveikatos sužalojimą įvertino ne formaliai, o atliko ekspertizę ir nustatė, kad jo sveikatos sutrikdymas atitinka apysunkį sveikatos sutrikdymą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkvalifikavo sveikatos sužalojimo laipsnį pareiškėjui.

Atsiliepimas

Pareiškėjas D. J. atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus (II t., b. l. 44-45) su jais nesutinka ir prašo atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, nes skunde yra nesuprantamai suformuluotas skundo dalykas (apelianto prašymas), iš kurio neaišku, kokį naują sprendimą prašo priimti apeliacinės instancijos teismo ir kaip patenkinti apeliacinį skundą.Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojančios dalies (sprendimo 10 lapo 3-4 pastraipos, 11 lapo 1 pastraipa), buvo pasiremta naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir CMEK nelaikytas viešojo administravimo subjektu, o CMEK priimti pareiškėjo ginčyti ekspertiniai sprendimai laikyti kaip tarpiniai vieningos administracinės procedūros sprendimai ir dėl jų administracinė byla buvo nutraukta. Tačiau CMEK išvadų neatitikimas teisės normoms buvo įvertintas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, panaikinant antrojo atsakovo įsakymo dalį ir įpareigojant antrąjį atsakovą panaikinto įsakymo dalį išdėstyti pagal teisės normų reikalavimus. Todėl abiejų atsakovų teiginiai, kad teismas nepagrįstai nutraukė dalį bylos, neatitinka pirmosios instancijos teismo sprendime aptartos administracinių teismų praktikos.Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro apeliacinio skundo 1 punkte formuluojami teiginiai, kad pareiškėjo sužalojimas tik formaliai atitiko Sąrašo 1.4 punkto reikalavimus, o šitą punktą netaikyti esą leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintų Taisyklių 7 punktas, yra nepagrįsti, nes tokiu būdu remiamasi ne teisės normomis, o laisvu ekspertų požiūriu, nustatant sveikatos sutrikdymo laipsnį. Kad CMEK ekspertai pirmiausia turi remtis teisės norma – Sąrašu, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nustato atsakovo nurodytų Taisyklių 3 punktas, kuris apeliaciniame skunde ignoruojamas. Atsakovo nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-3362/2010 nėra teisiškai pagrįsta, nes šioje byloje ir nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami analogiški klausimai. Atsakovo nurodytoje byloje buvo sprendžiamas apysunkio sveikatos sutrikdymo klausimas dėl ilgo gydymosi, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl kaklo slankstelio keterinės dalies lūžio kvalifikavimo sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišplėstai aiškino ir taikė galiojančio Sąrašo 1.4 punktą. To, kaip Sąrašo 1.4 punktą bando aiškinti atsakovas (kad kaklo slankstelio keterinės dalies lūžis nėra paties slankstelio lūžis), nėra pačios teisės normos (Sąrašo 1.4 p.) tekste, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo požiūriu yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas Sąrašo 1.4 punktą taikė pagal jo raidę ir prasmę, todėl teismo sprendimą naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos ginčas yra dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio, patirto atliekant policijos pareigūno tarnybines pareigas.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2012 m. spalio 18 d. aktu Nr. 5746 dėl nustatyto pareiškėjui apysunkio sveikatos sutrikdymo ir nustatė, jog pareiškėjui 2012 m. balandžio 28 d. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, kuris priskiriamas prie sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymo.

Atsakovai, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto kūno sužalojimo sunkumo bei neteisingu proceso teisės normų bei netinkamu teismų praktikos taikymu.

Šalys nesiginčija dėl pareiškėjo galimybės tęsti tarnybą, todėl šio ginčo apimtyje vertinama tik pareiškėjui 2012 m. balandžio 28 d. patirto sužalojimo sunkumas ir jo teisė į atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas patyrė stuburo kaklinės dalies C7 slankstelio keterinės ataugos lūžimą ir jis pareiškėjo medicininiuose dokumentuose pagal Sisteminį ligų sąrašą priskirtas sužalojimui, pažymėtam TLK-10-AM kodu S12.25. Tačiau Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuota medicininė ekspertizė 2012 m. spalio 18 d. aktu Nr. 5746 minėtą sužalojimą priskyrė prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo (I t., b. l. 175), o Respublikinė Vilniaus Universitetinė ligoninė pagal tą patį TLK-10-AM kodą S12.25 2012 m. gegužės 10 d. pripažino, kad pareiškėjo patirta trauma priskirtina prie sunkių (I t., b. l. 186). Minėtu kodu yra pažymėtas kaklo slankstelio lūžis, tačiau pareiškėjo medicininėje dokumentacijoje bei CMEK ekspertizės akte yra nurodoma diagnozė: stuburo kaklinės dalies C7 slankstelio keterinės ataugos lūžimas.

Taigi, tam, kad būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo laipsnis, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjui nustatyta diagnozė: stuburo kaklinės dalies C7 slankstelio keterinės ataugos lūžimas, atitinka TLK-10AM S12-25 kodu pažymėtą sunkų sužalojimą ir tokį pat sužalojimą, numatytą Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo 1.4 punkte, kuris kaklo slankstelio lūžį priskiria prie sunkių. Minėtiems prieštaravimams pašalinti ir teisingam sužalojimo kvalifikavimui, būtinos specialios žinios medicinos srityje. ABTĮ 62 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 1130 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo patvirtinimo“ 2 punkte nustatyta, kad sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamu vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, nustato atitinkamai pagal veiklos sritį Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Vidaus reikalų ministerijos, Karinė medicinos ekspertizės ar kita) arba Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaudamasi ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta instrukcija.

Kadangi byloje yra ginčijama CMEK ekspertinė išvada, byloje būtina skirti medicinos ekspertizę, pavedant ją atlikti ne CMEK, bet kitai ekspertinei įstaigai, siekiant nustatyti, ar stuburo kaklinės dalies C7 slankstelio keterinės ataugos lūžimas yra pripažintinas kaklo slankstelio lūžiu ir ar toks sužeidimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo 1.4 punkte numatytą sunkų sužeidimą.

Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl sprendimas naikintinas (ABTĮ 142 str. 1 d.). Panaikinus sprendimą, bylą grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes būtina surinkti daug naujų įrodymų bylos aplinkybėms išaiškinti (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.). Kadangi kitų apeliaciniame skunde nurodytų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti iš esmės naują sprendimą, nėra, todėl apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas