Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Švedijos Halmstado apygardos teismo (HALMSTAD DISTRICT COURT) prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo civilinėje byloje Nr. T 2623-18 (bylos šalys J. J. ir A. J.) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-11-25 gautas per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Švedijos užsienio reikalų ministeriją persiųstas Švedijos Halmstado apygardos teismo prašymas (teisėjos E. K. (E. K.) 2019 m. spalio 28 d. prašymas) dėl bylos Nr. T-2623-18 jurisdikcijos perėmimo.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 12² straipsnio 1 dalimi (Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnyje ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvencijos 8 ir 9 straipsniuose nurodytus prašymus dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir prašymus dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas), prašymas (kreipimasis) kaip iš esmės atitinkantis įstatymo reikalavimus priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi bei skirtas rašytinis teismo posėdis nagrinėti civilinę bylą.

3. Švedijos Halmstado apygardos teismo (toliau užsienio valstybės teismo) prašymas dėl bylos jurisdikcijos perėmimo grindžiamas Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnio 5 dalimi, nurodant, kad vienos iš bylos šalių prašymu bylą perduoti nagrinėti Lietuvos teismui, bylą nagrinėjantis teismas tarpiniu 2019 m. spalio 28 d. sprendimu nustatė, jog yra sąlygos bylą (dėl vaikų A. ir J. globos – gyvenamosios vietos ir tėvų pareigų nustatymo) perduoti Lietuvos teismo jurisdikcijai (geresnėje vietoje esančiam teismui).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad yra pakankamas pagrindas perimti iš užsienio valstybės teismo bylos jurisdikciją.

4. Reglamento Preambulės 12 ir 13 punktai nustato, jog jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis, nustatyti šiame reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų. Tai reiškia, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą. Vaiko labui šis reglamentas išimties tvarka ir tam tikromis sąlygomis leidžia jurisdikciją turinčiam teismui perduoti bylą kitos valstybės narės teismui, jei šis teismas yra geresnėje vietoje bylai nagrinėti. Tačiau šiuo atveju antrasis teismas neturėtų bylos perduoti trečiam teismui.

5. Pažymėtina, kad Reglamentas taikytinas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, konkrečiai susiejant ir su globos teisėmis (Reglamento 1 straipsnio 1 dalies b punktas, 2 dalies a punktas).

6. Be to, Reglamento 15 straipsnio nuostatos numato atitinkamus atvejus, kai, sprendžiant jurisdikcijos nustatymo (perėmimo ar perdavimo) klausimus, galima remtis ir bendrosiomis normomis, nurodytomis Reglamento 8–14 straipsniuose (Įstatymo 12² straipsnis).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos šalys A. J. ir J. J. susituokė 2014 m. ir santuokos metu gyveno Švedijoje, santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. ir (duomenys neskelbtini) dukra J.. A. J. 2018 m. spalio 31 d. kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, dėl to teismas byloje 2019 m. liepos 3 d. priėmė atskirą sprendimą. 2018 m. lapkričio 20 d. J. J. kreipėsi dėl vienintelės vaikų globos. 2019 m. birželio mėnesį J. J. su vaikais persikėlė į Lietuvą. 2019 m. rugsėjo mėnesį A. J. paprašė teismo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. J. J. atsisakė prašymo dėl vienintelės vaikų globos suteikimo jai, bet paprašė, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, taip pat, kad byla būtų perduota Lietuvai. Halmstado apygardos teismas 2019 m. spalio 28 d. tarpiniu sprendimu nusprendė išlaikyti bendrą A. ir J. globą ir nustatyti laikinąją vaikų gyvenimo vietą su J. J..

8. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pakanka duomenų padaryti išvadą, jog nėra jokių aplinkybių ir pagrindo neperimti bylos jurisdikcijos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

9. Atsižvelgus į byloje nurodomas aplinkybes, jog vaikų ir jų motinos gyvenamoji vieta nuo 2019 m. birželio mėnesio ir šiuo metu yra Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra, kad šiuo metu, dėl objektyviai pasikeitusių aplinkybių, vaikų artimesnis ryšys jau siejamas su Lietuvos valstybe, todėl ir Lietuvos teismas būtų geresnė vieta bylai nagrinėti, bei vadovaujantis Įstatymo 12² straipsnio 7 dalimi, tikslinga perimti bylos jurisdikciją ir bylą perduoti Tauragės rajono apylinkės teismo Šilutės rūmams nagrinėti iš esmės.

10. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 12² straipsnio 7 dalies nuostatas kompetentingas Lietuvos teismas prireikus nustato byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, straipsniais,

nutaria:

Švedijos Halmstado apygardos teismo (HALMSTAD DISTRICT COURT) teismo prašymą tenkinti.

Perimti jurisdikciją civilinėje byloje Nr. T2623-18 (bylos šalys J. J. ir A. J.) ir bylą perduoti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams nagrinėti iš esmės, siunčiant šios bylos medžiagos kopiją.

Apie priimtą nutartį pranešti užsienio valstybės teismui per Švedijos užsienio reikalų ministeriją, siunčiant elektroniniu paštu nutartį su vertimu į anglų kalbą.

Nutartis neskundžiama.