Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S-456-124/2011

Teisėja V. Šiukštienė Teisminio proceso Nr. 2-35-01163-2011-8

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 4 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. P. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria išaiškintas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nutarimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

LR CPK 278 straipsnio pirmoji dalis numato, kad, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (LR CPK 278 str. 2 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011m. kovo 31 d. nutarimu administracinėje byloje NR.A2-686-856-11 A. J. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str., skyrė transporto priemonės O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos A. P. vardu, konfiskavimą. Už pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 6 d., skyrė 35 Lt dydžio baudą, o vadovaujantis LR ATPK 33 str., galutinę nuobaudą A. J. paskyrė 35 Lt dydžio baudą su transporto priemonės O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos A. P. vardu, konfiskavimu. LR ATPK 26 straipsnis numato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 87⁷ straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152⁸, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163², 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.

Kaip matyti iš cituotos teisės normos, gali būti konfiskuojami ne tik daiktai ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, bet ir daiktai bei pajamos, kurie nėra pažeidėjo nuosavybė, tačiau buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas. Dėl to darytina išvada, kad pagal ATPK 130² straipsnį gali būti konfiskuojami daiktai ar pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo tiesioginis objektas (dalykas) nepriklausomai nuo to, ar šie daiktai priklauso pažeidėjui nuosavybės teise. Taigi padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, padaryto pažeidimo tiesioginis objektas (dalykas) gali būti konfiskuojamas, nors jis nuosavybės teise priklausė ne pažeidėjui, o kitam subjektui.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-01-05 nutarimu A. J. buvo paskirta nuobauda – administracinis areštas 20 parų be transporto priemonės „O. A.“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos A. P. vardu, konfiskavimo. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas ir A. J. dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimo pateikė apeliacinius skundus Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, o Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-07 nutartimi panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Radviliškio rajono apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2011-03-31 nutarimu skyrė A. J. 35 Lt dydžio baudą su transporto priemonės „O. A.“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos A. P. vardu, konfiskavimu.

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2011-03-29 A. P. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį automobilį O. A., v/n (duomenys neskelbtini) V. P., o V. P. 2011-04-08 jį įregistravo valstybinėje įmonėje „Regitra“. Iš nurodyto matyti, kad A. P. automobilį pardavė tuo metu, kai dar nebuvo galutinai išspręstas A. J. nuobaudos skyrimo klausimas, o taip pat ir automobilio, kaip administracinio teisės pažeidimo įrankio, likimas. Nepagrįstais laikytini A. P. teiginiai, kad ji nieko nežinojusi apie priimtą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nutarimą, nes ji turėjo pirmosios instancijos teismo 2011-01-05 nutarimą, kuriuo buvo nutarta jos turto nekonfiskuoti. Pažymėtina, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-01-05 nutarimas negalėjo būti išduotas A. P., nes jis buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir tuo metu nebuvo įsiteisėjęs. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-01-05 nutarimą Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Todėl A. P. neturėjo teisės vadovautis neįsiteisėjusiu teismo nutarimu.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis yra sąžiningas automobilio „O. A.“ įgijėjas ir transporto priemonė negali būti iš jo išreikalauta. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 4.96 straipsnio 4 dalis, numatanti daikto išreikalavimo negalimumą iš sąžiningo įgijėjo, nurodo, kad šio straipsnio taisyklės netaikomos tuo atveju, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nebekartoja jau aukščiau išdėstytų motyvų, dėl kurių V. P. atskirasis skundas netenkinamas, tačiau nurodo, kad sąžiningas gijėjas turi teisę reikalauti iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą (LR CK 4. 97 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad LR ATPK 26 straipsnio norma numato daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimą, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.