Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. 2016 m. balandžio mėn. 28 d. apie 20 val. 30 min. viešoje vietoje – prie pastato Sodų g. 8, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, be pateisinamos priežasties nesunkiai sužalojo V. Š. dėl chuliganiškų paskatų: ranka du kartus suduodamas V. Š. į veidą, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei veido kairės pusės sumušimą su apatinio žandikaulio lūžiu kairiojo kampo srityje, t.y. nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas kaltinamuoju G. A. parodė, kad įvykio dieną svečiavosi pas tėvus Sodų g. 6. Palangoje. Vakare, apie 20 val. 30 min., einant laiptine , pamatė nukentėjusįjį, kuris, eidamas laiptinėje, rankose nešėsi cigaretę, laiptinė buvo prirūkyta. Tai jį supykdė, ir jis nusekė paskui nukentėjusįjį link prie Sodų g. 8 namo. Pasivijęs pastarąjį, trenkė du kartus nukentėjusiajam į veido sritį. Po to nuėjo. Gailisi dėl to, kad sudavė nukentėjusiajam į veidą, o ne į kitas kūno vietas. Parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Tokia G. A. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sudėtį.

Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p., atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet neigiamai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011). Šiuo atveju nors G. A. pripažino savo kaltę teisiamojo posėdžio metu, tačiau gailėjosi ne dėl padarytos nusikalstamos veikos, o dėl pasekmių, kilusių padarius nusikalstamą veiką, todėl toks nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 str. 1 d. 2 p., prasme. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam G. A. bausmę vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, jų daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

G. A. padarė nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4d.) neatlygino dėl nusikalstamų veiksmų padarytos žalos nei teritorinei ligonių kasai nei nukentėjusiajam, neigiamai savo nusikalstamų veiksmų nevertina, todėl jam ir skirtina LR BK 138 str. 2d. 8 p. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis –laisvės atėmimas. Kadangi byla buvo nagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka G. A. atžvilgiu taikytinos LR BK 64¹ str. nuostatos ir skirtinoji laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog G. A. anksčiau neteistas, taip pat tai, jog byloje nėra neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos, teismas daro išvadą, jog yra vada ir pagrindas G. A. atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šiuo atveju nuostolius sudaro nukentėjusiojo negautos pajamos-208,35 Eur darbo užmokesčio, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, neturtinė (moralinė) žala, kurią nukentėjusysis prašo priteisti - 5000 Eur sumai bei su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, dėl kurių ieškinį – 1164 Eur dėl žalos atlyginimo pateikė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (CK 6.283 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog V. Š. dėl nusikalstamos veikos metu patirtos traumos buvo nedarbingas, taigi, pagal UAB „Masta“ pateiktus duomenis V. Š. gydymosi laikotarpiu, negalėdamas dirbti, V. Š. neteko 208,35 Eur 35 ct. pajamų ( b.l. 115). Šie UAB „Masta“ pateikti duomenys teismui nekelia abejonių, kaltinamasis šią civilinio ieškinio dalį pripažįsta, todėl dėl negautų 208,35 Eur pajamų ieškinys laikytinas teisėtu, pagrįstu, tenkintinas.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo 1164, 58 Eur sumai teismui taip pat nekelia abejonių, nes gydymas susijęs su nukentėjusiojo sveikatos sužalojimu įvykio metu, TLK ieškinys pagrįstas gydymo paslaugų išrašu (b.l. 109-110, 111), taip pat ieškinį pripažįsta kaltinamasis, todėl TLK ieškinys – teisėtas, pagrįstas, tenkintinas, priteistinas ir G. A..

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 5000 Eur sumai (b.l. 113-114). Nurodo, jog dėl įvykio jam buvo ilgalaikiai sutrikdyta sveikata, sukeltas didelis fizinis skausmas, jis patyrė stresą, baimę, pasekmės neišnykusios iki šiol, jautė pažeminimą, nepatogumus darbe ir buityje, kaltinamasis jį sužalojo apsvaigęs nuo alkoholio, parodydamas aiškią nepagarbą.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgyveno dėl įvykio, ilgą laiką negalėjo eiti į darbą, vizualiai matyti veido patinimas ir iki šiol, teismas neabejoja, jog esant ant veido matomai traumai nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyveno dėl įvykio, jautėsi pažemintas, nes įvykis įvyko viešoje vietoje, dėl deformuoto veido sumažėjo jo bendravimo su aplinkiniais galimybės, pablogėjo jo reputacija darbe bei pažįstamų asmenų tarpe.

Taip pat teismas, privalo atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį. Kaltinamasis neteistas, nedirba ir nesiregistruoja darbo biržoje, turi 7 klasių išsilavinimą. Kita vertus, priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi 7 klasių išsilavinimą, darbingas, todėl turi visas galimybes imtis priemonių žalai atlyginti.

Teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat įvertinęs visas kitas reikšmingas aplinkybes, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, dari išvadą, jog V. Š. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į patirtas pasekmes, vertintini 1 000 eurų suma, kuri priteistina iš G. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

nusprendė:

G. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti bausmę –vienerius (1)) metus ir šešis (6) mėnesius laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę bausmę – vienerius (1) metus laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą , 7 punktą, 8 punktą ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant G. A. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteisti iš Gedimino A. V. Š. 208 Eur 35 ct netektam darbo užmokesčiui atlyginti, 1000 Eur - neturtinei žalai atlyginti, bei 1164 Eur 58 ct. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo V. Š. gydymo išlaidoms atlyginti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.