Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Holding“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5252-623/2009, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Holding“ netiesioginį ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „VSA Holding“ kreipėsi į teismą su netiesioginio ieškiniu atsakovui A. M. , kuriuo, priverstinai įgyvendindamas bendraieškio UAB Prekybos namų „LINA“ reikalavimo teisę, prašė priteisti iš atsakovo A. M. bendraieškio UAB Prekybos namų „LINA“ naudai 465 583,60 Lt žalos atlyginimo, 52 747,88 Lt palūkanų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas A. M. , būdamas UAB Prekybos namų „LINA“ vadovu, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 5 d. padarė 313 414,75 Lt nuostolių bendraieškiui dėl sau neteisėtai, pažeidžiant įstatymų reikalavimus nustatyto darbo užmokesčio išmokėjimo. Be to, atsakovo iniciatyva bendrovė UAB Prekybos namai „LINA“ išimtinai jo asmeninių poreikių tenkinimui įsigijo automobilį Land Rover Range Rover Sport, kuris yra prabangus, įmonės veikloje tiesiogiai nereikalingas visureigis. Todėl bendraieškio išlaidos, susijusios su minėto automobilio įsigijimu, turi būti pripažintos bendrovės nuostoliais, kurių dydį sudaro bendrovės sumokėtos lizingo įmokos – 152 168,85 Lt.

Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi nutarė civilinę bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5252-623/2009. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-5252-623/09 pagal ieškovo ieškinį atsakovui A. M. , pateiktą dar iki ieškinio nagrinėjamoje byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, bus tiriami bendrovės vadovo veiklos aspektai, kurie yra ieškinio pagrindu ir nagrinėjamoje byloje: neteisėtas darbo užmokesčio mokėjimas, aplinkybės dėl naudojimosi tarnybiniu automobiliu. Teismas sprendė, kad minėtoje byloje teismo padarytos išvados dėl bendrovės vadovo veiksmų vertinimo bus neabejotinai reikšmingos nagrinėjamai bylai. Be to, nagrinėjant bylas lygiagrečiai, būtų neatmestina priešingų išvadų teismų sprendimuose galimybė.

Ieškovas UAB „VSA Holding“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Kadangi veiklos tyrimo byloje nustatytos aplinkybės neturės prejudicinės galios ar įrodomosios reikšmės žalos atlyginimo byloje, teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Veiklos tyrimo ir žalos atlyginimo byloje yra nustatinėjami skirtingi teisiškai reikšmingi faktai. Veiklos tyrimo byloje įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, kurios pagrindžia arba paneigia bendrovės, jos vadovo veiklos tinkamumą, o žalos atlyginimo byloje siekiama nustatyti, ar atsakovo veiksmai buvo teisėti, ar ne. Veiklos tyrimo byloje siekiama nustatyti bendrovės veiklos tinkamumą ir ekonominį naudingumą, vertinti platesnį aplinkybių spektrą.

2. Bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu nebuvo galimas, nes žalos atlyginimo bylą nagrinėjantis teismas pats gali nustatyti faktus, būtinus, siekiant priimti sprendimą.

3. Žalos atlyginimo bylos sustabdymas pažeidžia proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus bei asmens teisę į operatyvų bylos išnagrinėjimą. Teismas skundžiama nutartimi visiškai neatsižvelgė ir neanalizavo juridinių asmenų veiklos tyrimo bylų nagrinėjimo ypatumų, susijusių su ilgu jų nagrinėjimu.

4. Bylos sustabdymas pažeidžia proporcingumo principą, kadangi tikslas, kurio siekiama sustabdžius bylos nagrinėjimą, turi pateisinti operatyvaus bylos išnagrinėjimo principo pažeidimą, tuo tarpu teismas į tai neatsižvelgė.

Atsakovas A. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog žalos atlyginimo byloje teismas neturi galimybės nustatyti, ar atsakovo veiksmai bendrovei buvo ekonomiškai naudingi, o, nenustačius šių aplinkybių, negalima tinkamai įvertinti, ar buvo padaryta žala bendrovei. Kadangi teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti kokie nors civilinio proceso principai.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju yra kilęs civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu klausimas. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1059-178/2010 pagal ieškovo UAB „VSA Holding“ įgyvendinant bendraieškio UAB Prekybos namų „LINA“ reikalavimo teisę atsakovui A. M. pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo iki įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5252-623/2009 pagal ieškovo UAB „VSA Holding“ ieškinį atsakovams UAB Prekybos namams „LINA“ ir A. M. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties padavė ieškovas UAB „VSA Holding“, kuris prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Atskirojo skundo pagrindą sudaro apelianto argumentai dėl CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo nagrinėjamu atveju nebuvimo ir proceso koncentruotumo, ekonomiškumo bei proporcingumo principų pažeidimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjų AB „Geonafta“ ir Svenska Petroleum Exploration AB prašymus dėl Tarptautinio arbitražo teismo prie Tarptautinių prekybos rūmų sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, bylos Nr. 3K-7-268/2005; kt.).

Teismas, spręsdamas, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis ryšys, ar ne, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie faktai nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą ir kurių teismas pats negali nustatyti nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs įmonės vienasmenio valdymo organo (vadovo) civilinės atsakomybės klausimas. Ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl įmonei padarytos turtinės žalos atlyginimo. Nurodoma, jog žala įmonei buvo padaryta įmonės vadovo neteisėtais veiksmais, savavališkai nusistatant sau darbo užmokestį ir priimant sprendimą dėl automobilio, kuris buvo suteiktas naudotis bendrovės vadovui, įsigijimo, tokiu būdu pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą normą, jog sprendimus dėl bendrovės vadovo atlyginimo nustatymo, skatinimo ir darbo sąlygų priima visuotinis akcininkų susirinkimas, o taip pat įstatymų nuostatose įtvirtintą bendrovės vadovo pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 str. 8 d.), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), nenaudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 str. 1 d.).

Iš byloje esančių įrodymų ir remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „VSA Holding“ ieškinį atsakovams UAB Prekybos namams „LINA“ ir A. M. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, kuriuo prašoma pradėti UAB Prekybos namų „LINA“ vienasmenio valdymo organo – vadovo – veiklos tyrimą ir, nustačius, kad jos vadovo veikla yra netinkama, pašalinti jį iš pareigų. Iš šio ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių matyti, jog įmonės vadovo veiklos tyrimo objektu be kitų nurodomi ir vadovo veiksmai, savavališkai pasididinant savo darbo užmokestį ir priimant sprendimą dėl itin prabangaus, įmonės tiesioginėje veikloje nereikalingo automobilio įsigijimo ir naudojimo savo asmeniniais tikslais.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tarp šių bylų yra ryšys, nes abiejuose tiriami ir vertinami tie patys įmonės vadovo veiklos aspektai, tik vienu atveju įmonės vadovo veiksmai yra vertintini teisėtumo aspektu, sprendžiant, ar jie galėjo sąlygoti žalos įmonei atsiradimą, o kitu atveju tie patys įmonės vadovo veiksmai vertintini įmonės vadovo veiklos tinkamumo aspektu, sprendžiant jo nušalinimo klausimą. Šis ryšys nėra teisinis ryšys, sąlygojantis CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomoji civilinės bylos sustabdymo pagrindo buvimą, kadangi nagrinėjamu atveju civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas pats gali nustatyti faktus, būtinus tiriant ir vertinant įmonės vadovo veiksmų teisėtumą. Tačiau tai, kad nagrinėjamoje byloje ir byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo yra tiriamos tos pačios aplinkybės, susijusios su darbo užmokesčio bendrovės vadovui išmokėjimu ir automobilio įsigijimu, sąlygoja būtinybės sustabdyti bylos nagrinėjamą CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu egzistavimą.

Įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006). Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 str. 8 d.), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą. Kadangi pagal nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), tai padarytos žalos (nuostolių) faktas, kaip toks, yra ne tik viena iš būtinųjų kasatoriaus civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas (prielaida) šioje byloje nagrinėjamus konkrečius atsakovo veiksmus (neveikimą) kvalifikuoti kaip neteisėtus. Būtent juridinio asmens veiklos tyrimas yra CK reglamentuotas teisinis būdas, kuriuo siekiama patikrinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų atsakovo veiklos rezultatus (pelno sumažėjimą, žalos bendrovei ir akcininkams atsiradimą ir kt.) lėmė būtent valdymo organo veiksmai (neveikimas). Teismui priėmus nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, šį tyrimą atlieka teismo paskirti ekspertai (CK 2.127-2.130 str.). Teismo padarytos išvados civilinėje byloje dėl bendrovės vadovo veiksmų vertinimo, remiantis atliktos ekspertizės duomenimis, turėtų tiesioginės reikšmės nagrinėjamai bylai ir būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. Be to, tų pačių įrodymų rinkimo veiksmų toms pačioms abejose bylose reikšmingoms aplinkybėms nustatyti atlikimas prieštarautų ekonomiškumo principui. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra būtinybė sustabdyti civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.