- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- eA-2819-654/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00632-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. O.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. O. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 21S44794 (toliau – ir Sprendimas); 2 įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. (duomenys neskelbtini).
2.2. Prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jis nurodė konkrečias aplinkybes, jog jam realiai grėsė persekiojimo ir/ar susidorojimo pavojus, o įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus tebegresia ir iki šiol. Vertindamas situaciją jo kilmės valstybėje ir tokios situacijos sąlygojamą pavojų bei tuo pagrindu atsirandančią jo baimę, atsakovas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai, išsamiai ir individualizuotai išnagrinėti jo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti šiais motyvais:
3.1. Pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, kadangi jo įvardijamas persekiotojas – pamotė – nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugą nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis – jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, pareiškėjas nepateikė.
3.2. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, paskatinusias palikti kilmės valstybę, pasižymi esminiais trūkumais – nebuvo informatyvus, nuoseklus ir detalus, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo. Nustatyta, kad skirtingų apklausų metu pareiškėjas nurodė skirtingą informaciją (duomenys neskelbtini).
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo A. O. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 21S44794 rezoliucinės dalies 3 punktą – sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 2 metų 6 mėnesių. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pasakojo, jog (duomenys neskelbtini).
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas, kuriomis grindė savo sprendimą. Teismas rėmėsi bylai aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konvencija, Įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Teismas taip pat įvertino atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė – galimai neteisėti pamotės veiksmai prieš jį, yra individualaus pobūdžio veiksniai, kurie nėra priskiriami toms įvykių ir priežasčių, numatytų Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kategorijoms, kurios sukurtų teisines prielaidas bei sąlygas jam gauti prieglobstį ir/ar papildomą apsaugą Lietuvoje. Tokie individualaus pobūdžio veiksniai paprastai yra sprendžiami kiekvienoje valstybėje įprastomis teisinėmis priemonėmis ir nėra susiję su įvykiais, dėl kurių asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei grėstų realus pavojus (pvz., persekiojimu dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų; beatodairiškais smurto veiksmais tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu ir kt.).
8. Atsakovo iš leistinų informacijos šaltinių surinkta informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje patvirtina, kad joje šiuo metu nevyksta įvykiai, numatyti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, dėl kurių pareiškėjo gyvybei, sveikatai ar laisvei grėstų realus pavojus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, jog jis yra nepilnametis (16 m), taip klaidino tyrimą, nes medicinos specialistų išvadomis nustatyta, jog jam yra (duomenys neskelbtini).
10. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų ir pan. Remiantis šiais argumentais terminas sutrumpintas iki 2 metų 6 mėnesių.
III.
11. Pareiškėjas A. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.
12. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus. Prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jis nurodė konkrečias aplinkybes, jog jam grėsė persekiojimo ir/ar susidorojimo pavojus, o įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus tebegresia ir iki šiol. Teigia, kad atsakovas, vertindamas situaciją jo kilmės valstybėje ir tos situacijos sąlygojamą pavojų bei tuo pagrindu atsirandančią baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai, išsamiai ir individualizuotai išnagrinėti jo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos.
13. Atsakovas, sprendime nenurodęs konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių jo prašymo atmetimo motyvus, padarė hipotetinę ir prielaidomis grindžiamą, todėl nepagrįstą išvadą, kad nekyla grėsmė jo gyvybei ir/ar sveikatai, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
14. Nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybe. Vertinant faktinių aplinkybių trūkumų visumą, nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Atsižvelgus į vyriausybės tiesioginę grėsmę pareiškėjui, baimė grįžti vertintina kaip visiškai pagrįsta.
Atsiliepimas
15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime motyvuoja, kad tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėjas nenurodė, kokia reali grėsmė jam gresia jo kilmės valstybėje. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
19. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).
20. Teisėjų kolegija nenustatė kokių nors aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
V.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko aktualių duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.
24. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
25. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
26. 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalis įtvirtina pabėgėlio statuso taikymo nuostatas: 1) asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; 2) persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; 3) asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; 4) jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo. Asmeniui pabėgėlio statusas gali būti suteiktas tik tuomet, kuomet visos paminėtos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos įvykdytos visos kartu, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
28. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
29. Pareiškėjas prašymą suteikti jam pabėgėlio statusą ir/ar papildomą apsaugą, iš esmės grindžia aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini).
30. Visų pirma teisėjų kolegija įvertina, kad pareiškėjas klaidino tyrimą teigdamas, kad jam yra 16 metų, nors medicinos specialistų išvadomis nustatyta, jog jam yra (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė apeliaciniame skunde nėra ginčijama, daugiau klausimų dėl jos byloje nekilo.
31. Tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš kitų byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad grėsmę, su kuria gali susidurti kilmės valstybėje, jis grindžia tik (duomenys neskelbtini). Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis, pareiškėjas nepateikė. Jis nepaaiškino priežasčių, kodėl, būdamas (duomenys neskelbtini), negalėjo kreiptis į valstybės institucijas, kurios (duomenys neskelbtini).
32. Atsakovas pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumą konstatavo ne tik dėl pareiškėjo nurodyto amžiaus neatitikimo tikrovei. Nustatyta, kad pareiškėjas apklausos metu teigė, kad (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, nes vargu ar asmuo, daug metų nuolat patirdamas fizinį smurtą, nė karto nebūtų kreipęsis į ligoninę dėl sužalojimų. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų kriterijų pabėgėlio statusui gauti.
33. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodyta, kad atsakovas tinkamai neišnagrinėjo situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje ir neįvertino pareiškėjui galinčios kilti grėsmės dėl nuolatinių neramumų joje. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pareiškėjas tik bendromis frazėmis teigė, kad kriminogeninė situacija jo kilmės valstybėje yra prasta, tačiau nenurodė, kad tai būtų darę esminę įtaką jo pasirinkimui išvykti. Antra, atsakovas Sprendime itin išsamiai aprašė tiek politinę, tiek saugumo situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, analizavo ją pirmiau nurodytais bei religinės laisvės aspektais. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
34. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.