Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nuteista laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 66 str., J. M. į atliktą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. gruodžio 10 d. 16.05 val. iki 2015 m. gruodžio 11 d. 14.00 val.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteista už tai, kad ji 2015 m. gruodžio 7 d., laikotarpiu nuo 9.30 iki 13.30 val., išdauždama J. Š. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą, įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą – J. Š. priklausantį turtą – 3 vnt. vyriškų striukių, kurių bendra vertė 20 eurų, televizijos priedėlį „Star“ su valdymo pultu, 20 eurų vertės, televizijos priedėlį „Star“ su valdymo pultu, 25 eurų vertės, tuo iš viso padarydama nukentėjusiajam J. Š. 65 eurų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios J. M. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. M. apeliacinis skundas atmestinas

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai J. M. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 178 str. 2 d. bei tinkamai paskyrė bausmę.

Nuteistoji J. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad savo kaltę dėl faktinių bylos aplinkybių pripažįsta, todėl teismas tai turėjo vertinti kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teigia, kad ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino, jog striukių iš nukentėjusiojo namo neėmė.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pažymėtina, kad teismas, konstatuodamas šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistoji J. M. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad nukentėjusysis pradėjo kvailioti, atsinešė pistoletą, kurį įrėmė jai į kaktą, todėl išsigandusi čiupo televizoriaus blokelį, spyrė į virtuvės langą ir iššoko per langą. Vėlesnės apklausos metu kaltę taip pat pripažino tik iš dalies ir parodė, kad išdaužusi lango stiklą įlipo į vidų ir iš virtuvės pagrobė televizoriaus priedėlį su pulteliu. Paneigė savo ankstesnius parodymus teigdama, jog tai buvo melas. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nuteistoji kaltę pripažino iš dalies. Parodė, jog eidama pro nukentėjusiojo J. Š. namo iš pykčio išdaužė namo lango stiklą. Po to per langą įlipo į namą, iš kurio paėmė du televizoriaus priedėlius su pulteliu, tačiau striukų neėmė. Lyginant jos parodymus su pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais nukentėjusiojo paaiškinimais bei jo duotais nuosekliais parodymais, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad išdaužus jo namo virtuvės lango stiklą iš kambario buvo pagrobti ne tik du televizorių pulteliai su valdymo blokeliais, bet ir trys jo striukės, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistoji aiškindama įvykio aplinkybes nebuvo atvira ir nuoširdi, pripažino ne visas nusikaltimo faktines aplinkybes. Todėl pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nėra teisinio pagrindo.

Apeliantė teigia, kad teismas jos atžvilgiu turėjo taikyti BK 64¹ str. nuostatas, kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklaustas nukentėjusysis.

Pagal BK 64¹ str. 1 d. baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Taigi vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali būti švelninama, jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viena iš trijų proceso formų: 1) pagreitinto proceso tvarka; 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą; 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta remiantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu. Tai, kad byla buvo nagrinėjama nedalyvaujant nukentėjusiajam, kam neprieštaravo ir pati nuteistoji, neduoda pagrindo teigti, kad buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. O be to, nuteistoji J. M. kaltę pripažino tik iš dalies, todėl taikyti jos atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistoji nesutinka su jai paskirta bausme, teigia, kad paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir savo dydžiu yra aiškiai per griežta.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajai J. M. bausmę už jos padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 str. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistoji teista 4 kartus, jos atžvilgiu 2016 m. balandžio 27 d. priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, nedirbanti, netekėjusi, yra neįgali, bausta administracine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyrus J. M., kaip asmeniui, kuris iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, tik laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą J. M. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajai J. M. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad J. M. už BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams – žymiai mažesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai J. M. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta ir švelninti ją nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Taip pat nuteistajai J. M. nėra pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas ir jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Pagal BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

J. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už apysunkį tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimu 1 metams. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių – J. M. nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, ne kartą teista už analogiškų veikų padarymą, bausta administracine tvarka – apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajai, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, ji nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad J. M. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 str. nuostatas.

Nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės, jog iš ankstesnių teistumų išvadas padarė, tikrai suprato, jog toks jos elgesys yra netinkamas, nemenkina jos kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jos baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jai paskirtos bausmės pagrįstumo. O dėl jos skunde nurodytų aplinkybių, jog ji yra neįgali, jog tardymo izoliatoriuje jai nebus suteikiamas tinkamas gydymas, būdama laisvėje galėtų kreiptis į gydytojus, kad jai būtų skiriamas tinkamas gydymas, pažymima, kad suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai užtikrinti laisvės atėmimo vietose teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios J. M. apeliacinį skundą atmesti.