- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-1339-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-20644-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė (pran.)
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- AB DNB bankui, L. D., V. D., AB DNB banko priešieškinį
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams AB DNB bankui (ankstesnis pavadinimas AB DnB NORD bankas), L. D., V. D. dėl servituto nustatymo ir atsakovo AB DNB banko priešieškinį dėl servituto pripažinimo atlygintinu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl servituto nustatymo ir pripažinimo atlygintinu.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti jai priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kaip viešpataujančiam statiniui žemės servitutą pagal servituto išskyrimo schemos patikslintą variantą su privažiavimu prie ieškovės sklypo iš (duomenys neskelbtini), 203 kv.m sklypas S3, sklypo kampų koordinates pagal šiuos taškus plane: 48; 21.2; 21.3; 21.4., ir 195 kv.m sklypas S4, sklypo kampų koordinates pagal šiuos taškus: 17.1; 19; 25; 43; 17.2; 48; 21.5; 51.1; 22.1; 22.2., 0,2987 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam V. D. ir L. D.. Nurodė, kad 2009-10-29 įsigytas butas yra gyvenamajame dviejų butų name, kuris stovi atsakovams priklausančiame žemės sklype; kito buto savininkai yra atsakovai V. D. ir L. D.. Ieškovės įgytame bute yra įrengtas krosninis namo apšildymas, todėl žiemą reikia išspręsti kieto kuro sandėliavimo klausimus; be to, reikia spręsti ir patekimo į butą per svetimą žemės sklypą klausimus taip, kad būtų nepažeisti ir kitų asmenų interesai. Atsakovams priklausantis žemės sklypas yra įkeistas AB DNB bankui. Su priešieškiniu nesutiko, prašė palikti nenagrinėtą, nurodė, jog nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos, ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje.
Atsakovai L. ir V. D. nesutiko su priešieškiniu. Nurodė, jog atsakovams kaip sklypo savininkams servituto nustatymas jokių nuostolių nepadarys, todėl jie nesiekia jokio servituto atlygintinumo. Atsakovas, pateikdamas turto vertinimą, kalba tik apie teoriškai patiriamus nuostolius; turto vertinimo ataskaita neparodo turto vertės kitimo dėl prašomo nustatyti servituto. CK 6.129 str. servituto atlygintinumą sieja su nuostolių padarymu sklypo savininkui, bet ne tretiesiems asmenims. Ieškovė neprašo nustatyti 290 kv.m ploto servituto, jis jau egzistuoja nustatytas viešojo administravimo aktu – 2008-06-06 apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-7026-(01). Be to, jau egzistuojantis servitutas ir prašomo nustatyti servituto dalis S4 sutampa, tik skiriasi servituto paskirtys. Atsakovas byloje neturi reikalavimo teisės dėl mokamo servituto nustatymo.
Atsakovas AB DNB bankas nesutiko su ieškiniu, pateikė priešieškinį prašydamas nustatyti servituto atlygintinumą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); nustatyti I. G. priklausančių visų esamų ir būsimų lėšų sąskaitose ir indėliuose bei reikalavimo teisės išmokėti lėšas ir palūkanas, priverstinį įkeitimą teismo nustatytai atlygintinio servituto mokėtino dydžio sumai; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal CK normas ir teismų praktiką, atsakovas, kaip hipotekos kreditorius, turėdamas daiktinę teisę į žemės sklypą, iš kurio šiuo metu vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, turi teisę nukreipti reikalavimą į ieškovę, kaip viešpataujančio daikto savininkę, dėl atsakovo patirtų nuostolių, susijusių su žemės sklypo nuvertėjimu, atlyginimo. Atsakovas remiasi UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė be nustatyto 290 m² ploto servituto ir reikalaujamų nustatyti servitutų yra 2 660 000 Lt, o be nustatyto bei reikalaujamų nustatyti servitutų – 674 000 Lt. Žemės sklypo vertės sumažėjimas dėl jame nustatyto servituto ir galimų nustatyti servitutų yra 1 986 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-26 sprendimu atmetė ieškovės I. G. ieškinį atsakovams V. D., L. D. ir AB DNB bankas dėl servituto nustatymo; atsakovo AB DNB bankas priešieškinį ieškovei I. G. dėl servituto atlygintinumo, trečiaisiais asmenimis byloje esant V. D. ir L. D., paliko nenagrinėtu; priteisė iš ieškovės I. G. 137 Lt žyminio mokesčio, 2 420 Lt už advokato pagalbą ir 4 210 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su turto vertinimu, atsakovui AB DNB bankas; priteisė iš ieškovės I. G. 28,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teismas nustatė, kad ieškovė pagal 2009-10-29 iš atsakovų V. D. ir L. D. įgijo butą, (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamajame dviejų butų name, kuris yra pastatytas atsakovams priklausančiame 0,2987 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini); žemės sklypas yra įkeistas atsakovui AB DNB bankas, kuris yra pradėjęs skolos išieškojimo iš atsakovų procedūrą, priverstinai parduodant iš varžytynių 0,2987 ha žemės sklypą, kuriame prašoma nustatyti servitutą. CK 4.127 str. 2 d. nurodyta, jog hipotekos tvarka įkeistam daiktui nustatyti servitutą leidžiama tik visų kreditorių sutikimu arba teismo sprendimu. Kadangi žemės sklypas, kuriame prašoma nustatyti servitutą, yra įkeistas atsakovui AB DNB bankas, jis turi teisę prieštarauti servituto nustatymui ir ginti savo teises.
Iš ieškovės paaiškinimų ir pateikto servitutų projekto teismas padarė išvadą, jog servitutai siekiami nustatyti ne tik įgyto buto naudojimui pagal paskirtį, bet ir naujo ūkinio pastato įkeistame žemės sklype statybai ir įteisinimui ieškovės vardu. Teismas nustatė, kad ieškovės įgytas butas yra pirmame aukšte, be rūsio patalpos, trijų kambarių, su dujine virykle, vietiniu centriniu šildymu; gyvenamasis namas, kuriame yra butas, yra vieno aukšto, su krosniniu šildymu; maisto gaminimui ieškovės bute yra įrengta dujinė virykle, pats butas yra šildomas centriniu būdu, t. y. krosnimi apšildomas ne tik ieškovės butas, bet ir kitas tame pačiame name esantis butas, priklausantis atsakovams L. ir V. D.. Iš pateikto gyvenamojo namo plano teismas nustatė, jog pagal pirminį projektą jame, kaip dviejų butų name, turėtų būti bendrojo naudojimo patalpos, kuriose turėtų būti krosnis, skirta viso namo šildymui. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog krosnis yra įrengta jos bute, bei jog name nėra bendrojo naudojimo patalpų, kuriose galima būtų laikyti kietą kurą. Ieškovė taip pat nurodė, jog servitutas reikalingas planuojamai įgyto buto rekonstrukcijai, tačiau nepateikė teismui preliminaraus rekonstrukcijos projekto, t. y. nesprendė klausimo, ar atnaujinant butą nėra įmanoma jį apšiltinti, atsijungti nuo krosninio šildymo sistemos ir spręsti buto apšildymo problemą modernesnėmis techninėmis priemonėmis.
Pagal CK 4.127 str. 1 d. nustatyti tarnaujančiam daiktui naują servitutą leidžiama, jeigu tuo nebus pažeidžiamas pirmiau nustatytas servitutas. Nustatyta, jog įkeistame žemės sklype 2008-06-06 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3.-7026-(01) yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai tiesti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus sklypo dalyje, pažymėtoje linijomis ir skaičiais 18, 19, 20, 21, 22, 23, 10, 11, 13, 24, plotas 290 m². 2008-09-18 servituto sutarties Nr. DA-15834 pagrindu servituto turėtojui AB Rytų skirstomiesiems tinklams (dabar AB LESTO) yra suteikta teisė nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie servituto turėtojui priklausančių ar jo eksploatuojamų energetikos objektų, esančių žemės sklypo dalyje, bei teisė tiesti žemės sklypo dalyje naujus skirstomuosius tinklus. Ieškovės prašomo nustatyti servituto S4 dalis sutampa su jau anksčiau Apskrities viršininko įsakymu nustatyto servituto dalimi. Kadangi anksčiau nustatytas servitutas yra susijęs su inžinerinių tinklų tiesimu ir eksploatavimų, ieškovės pareiga įrodyti, ar naujas servitutas ir naujo ūkinio pastato statyba nepažeis nutiestų inžinerinių tinklų bei netrukdys galimam jų tiesimui. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė.
Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, kad nenustačius servituto, ji negalės naudoti įgyto buto pagal paskirtį, bei kad servitutas nepagrįstai nesuvaržys kitų asmenų, tai yra kreditorės bei kitų servitutų turėtojų, teisių, todėl ieškinys atmestas. Kadangi atsakovas AB DNB bankas nurodė, kad priešieškinio patenkinimo jis reikalauja tik tokiu atveju, jeigu bus patenkintas ieškovės ieškinys, teismas sprendė, kad atmetus ieškinį, priešieškinys paliktinas nenagrinėtu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimą atmesti ieškovės I. G. ieškinį atsakovams V. D., L. D., DNB bankui dėl servituto nustatymo ir priimti naują sprendimą – I. G. ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantės nuomone, sprendimas nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, neįvertinant tinkamai teismui pateiktų rašytinių įrodymų. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. servituto nustatymas teismo keliu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nurodė, jog prašė nustatyti servitutus, kurie būtų skirti netrukdomai naudotis servituto teise dalimi žemės sklypo ir privažiavimo prie jo su teise savo lėšomis rekonstruoti ir savo vardu įteisinti servitutą apimančioje dalyje žemės sklypo ūkinį pastatą. Ieškovės prašomi nustatyti servitutai, užtikrinantys galimybę normaliomis sąlygomis naudoti pastatą pagal paskirtį, atsakovams jokios žalos nepadarys.
2. Servitutą būtina nustatyti ir tam, kad ieškovė galėtų atlikti įsigyto buto rekonstrukciją, eksploatavimui, kieto kuro sandėliavimo klausimo išsprendimui, nes pačiame bute nėra galimybių įrengti kieto kuro sandėlio. Priešingu atveju butas neatlieka savo funkcinės paskirties. Pažymi, kad teismas klaidingai konstatavo, jog nepateikti įrodymai, kad apeliantės bute yra krosnis, kadangi ieškovės pateiktame inventorizacijos plane aiškiai matyti, kokiose patalpose yra krosnys (net dvi). Buto rekonstrukcijos plano ir klausimo ar atnaujinant butą nėra įmanoma jį apšiltinti, atjungti nuo krosninio šildymo ieškovė neprivalėjo pateikti, kadangi to daryti neįpareigoja įstatyminės normos.
3. Apeliantės nuomone, klaidinga teismo pozicija, jog esant 2008-06-06 nustatytam servitutui, ieškovė privalėjo įrodyti, kad jos prašomas nustatyti servitutas nepažeis jau nutiestų inžinerinių tinklų ir netrukdys jų galimam teismui. Nurodo, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad naujo servituto nustatymas nepadarys jokio negatyvaus poveikio anksčiau nustatytam inžinerinių tinklų servitutui, be to nagrinėjant bylą net nebuvo keliamas klausimas dėl CK 4.127 str. 1 d. nurodyto apribojimo. Nurodo, kad faktiškai servitutas, kuriam prioritetą suteikė teismas yra tik teisiškai nustatytas, bet faktiškai jo nėra ir nežinia, ar dar kada nors bus./
4. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo atmesti priešieškinį, kadangi kreditorius nėra žemės sklypo savininkas. Pažymi, kad atsakovai sutiko su ieškiniu dėl žemės sklypo servituto nustatymo.
5. Nesutinka su priteistomis išlaidomis turto vertinimui, kadangi vertinimą užsakė ir atliko atsakovas DNB bankas savo iniciatyva, tačiau priešieškinys paliktas nenagrinėtu, todėl šie įrodymai nebuvo vertinami ir jų sudarymo vertė nepagrįstai įtraukta į bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas DNB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas bei netenkinti prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Atsakovo nuomone, sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini dėl šių motyvų:
1. rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių. Kad gyvenamajame name, kuriame yra ieškovei priklausantis butas, nėra bendrojo naudojimosi patalpų, kuriose būtų galima laikyti kietąjį kurą. Taip pat nepateikdama į bylą preliminaraus rekonstrukcijos plano ieškovė neįrodė realių savo ketinimų rekonstruoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, o tuo pačiu neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.
Šalies argumentai
2. Apeliantės prašomo nustatyti servituto dalis sutampa su anksčiau nustatytu servitutu. Prašydama nustatyti servitutą reikalingą kietojo kuro sandėlio statybai, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ši statyba nepažeis inžinerinių tinklų ar netrukdys jau nustatyto servituto naudojimuisi ateityje. Tai, kad statyba, kuriai reikalingas anksčiau nustatytas servitutas, dar nepradėta, nereiškia, kad anksčiau nustatytasis servitutas išregistruotas ar kitaip pasibaigęs.
3. Teigia, kad bankas, kaip hipotekinis kreditorius, turėdamas daiktinę teisę į žemės sklypą, iš kurio vykdomas priverstinis skolos išieškojimas turėjo teisę teikti ieškinį ieškovei, kaip viešpataujančio daikto savininkei, dėl bankui patirtų nuostolių, susijusių su žemės sklypo nuvertėjimu servituto nustatymo atveju, atlyginimo.
4. Turto vertinimas buvo reikalingas teikiant priešieškinį, banko pateikti priešieškinio reikalavimai tiesiogiai susiję su ieškiniu , kadangi servituto nustatymo atveju, remiantis teismų praktika, turi būti išspręstas ir servituto atlygintinumo klausimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, kai nustatomi CPK 329 str. 2 ir 3 d. nurodyti pagrindai (absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai) arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius, nagrinėjo ir tyrė su šalių teisinių santykių nesusijusias faktines aplinkybes, be pagrindo paliko priešieškinį nenagrinėtą, dėl ko nagrinėjamos bylos esmė liko neatskleista, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Ginčas tarp šalių kilo dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka (CK 4.111 str.)
Civiliniame kodekse išskiriamos trys rūšys servitutų: kelio servitutas, statinių servitutas ir kiti servitutai. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Kiekviena iš šių kelio servituto rūšių detalizuojama CK 4.117. – 4.121 str. Statinių servitutas nustatomas CK 4.122 str. Gali būti nustatomas statinių servitutas, suteikiantis teisę atremti viešpataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sieną (konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo sklypo ar statinio, uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo. Kiti servitutai – suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai (CK 4.123 str.).
Ieškovė I. G. ieškinyje remdamasi CK 4.122 str. reikalavo nustatyti servitutą, kuris buvo įvardintas kaip statinio servitutas, tačiau iš tikrųjų jos reikalavimas neatitiko statinio servituto apibrėžties. Ieškinio reikalavime ieškovė nurodė, kad prašo nustatyti jai žemės servitutą – teisę naudotis 203 kv.m dydžio žemės sklypu (S3) ir 195 kv.m (S4), tokiu būdu, kad būtų leista netrukdomai naudotis servituto teise dalimi žemės sklypo ir privažiavimo prie jo, su teise savo lėšomis rekonstruoti ir savo vardu įteisinti servitutą apimančioje žemės sklypo dalyje ūkinį pastatą, t. y. ieškovės pareikštas reikalavimas savo turiniu neturi nieko bendro su statinio servitutu. Atsakovas AB DNB bankas savo atsiliepime ieškiniui pagrįstai pastebėjo, kad tai, ko prašo ieškovė yra ne servitutas, tai užstatymo teisė. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovė netiksliai apibrėžė savo reikalavimo pagrindą ir dalyką. Ieškovės pareikštas faktinis pagrindas yra kombinuotas – faktiškai be teisės privažiuoti (kelio servituto), ji reikalavo pripažinti jai teisę pastatyti svetimame žemės sklype ūkinį pastatą, skirtą kieto kuro sandėliavimui, bei netrukdomai naudotis žemės sklypo dalimis, t. y. pripažinti jai užstatymo teisę ir teisę naudotis žemės sklypo dalimis. Užstatymo teisė (superficies) – teisė naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme statiniams statyti ar įsigyti bei valdyti nuosavybės teise ar žemės gelmėms naudoti; jos turinys – teisė ant kitam asmeniui priklausančios nuosavybės teise žemės įsigyti nuosavybėn ar turėti nuosavybės teise statinius bei daugiamečius sodinius (CK 4.160, 4.162 str.). Užstatymo teisė nustatoma žemės savininko ir užstatymo teisės turėtojo susitarimu arba žemės savininko testamentu, sklypo savininko gali būti suteikiama atlygintinai (CK 4.163, 4.161 str.).
Nagrinėjamos bylos esmė – ar gali būti ieškovei suteikta užstatymo teisė teismo sprendimu, jeigu gali, teismas turėjo spręsti atlyginimo už suteiktą užstatymo teisę priteisimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas ieškovo nurodyto įstatyminio pagrindo ir turėjo tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą pagal ieškovės pareikštą teisinį pagrindą (CK 4.122 str.) ir padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad nenustačius servituto, ji negalės naudoti įgyto buto pagal paskirtį, bei kad servitutas nepagrįstai nesuvaržys kitų asmenų, tai yra kreditoriaus bei kitų servitutų turėtojų, teisių. Tokiu būdu netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir tyrė su byla nesusijusias aplinkybes (būtinumą statyti ūkinį pastatą kieto kuro sandėliavimui). Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog prašomas nustatyti servitutas (teisė naudotis 203 kv.m dydžio žemės sklypu (S3) ir 195 kv.m (S4)) skirtas ir kitam tikslui – privažiavimui prie jai nuosavybės teise priklausančios namo dalies. Pirmosios instancijos teismas servituto nustatymo galimybės šiuo tikslu iš viso nesvarstė, aplinkybių, susijusių su kelio servituto nustatymu, nenagrinėjo. Šis teismo sprendimo trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme.
Priešieškinį dėl servituto atlygintinumo teismas paliko nenagrinėtu, motyvuodamas, kad atsakovas AB DNB bankas prašė priešieškinį tenkinti tik tuo atveju, jeigu bus patenkintas ieškovės ieškinys. CPK normos nenumato galimybės pareikšti sąlyginį ieškinį ar priešieškinį bei palikti pareikštą priešieškinį nenagrinėtą tokiu pagrindu; pažymėtina, kad teismas, palikdamas priešieškinį nenagrinėtą, nenurodė savo sprendimo procesinio pagrindo. Šis sprendimo trūkumas taip pat negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos esmė neatskleista, teismo padarytų procesinių normų pažeidimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, teismo sprendimas panaikinamas, byla grąžinama nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.