Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnį, 176¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 50³ straipsnį ir 176¹ straipsnio 1 dalį surašytas dėl to, kad jis, 2015 m. vasario 16 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, susprogdino petardą, kurią įmetė į M. Č. kiemo dalį ant laiptų prie įėjimo į butą durų, o susprogusi petarda apgadino M. Č. turtą.

Apklausiamas teismo posėdyje M. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad sudėtinga kalbėti apie iš konteksto ištrauktą įvykį, jis pats nežino apie tai, jo šeimos nariai ir jis sprogimo negirdėjo, tai yra dar vienas absurdiškas kaimyno kaltinimas, dėl to jis dabar pardavinėja savo namo dalį, prieš tai buvo kaltinamas eile kitų dalykų, kurie nepasiteisino, pats kaimynas yra labai nedraugiškas, meluoja, nesutaria su aplinkiniais, nemoka už nuotekas, taigi jie konfliktuoja. 2015 m. vasario 16 d. jis su kitu kaimynu ir žmonomis apie 20 val. sėdėjo, žiūrėjo renginius, laidas kartu pas kaimyną, namo jis grįžo apie 21.30 val. ir ėjo miegoti, jokių sprogimų negirdėjo, apgadinimų irgi nematė.

Apklausiamas teismo posėdžio metu nukentėjęs M. Č. parodė, kad 2015 m. vasario 16 d., apie 22 val., M. Ž. vaikščiojo, trankė durimis vaikščiodamas į butą ir atgal į kiemą. Paties M. Ž. parodymai patvirtina, kad jo grįžimo namo laikas sutampa. Ką tiksliai jis darė, nematė, gal rūkė. Praeityje M. Ž. (ypač pavartojęs alkoholio) jau yra jam kenkęs, gadino turtą, bandė trenkti jam į veidą, mėtydamas akmenimis išdaužęs lango stiklą, todėl jis atsikėlė pažiūrėti, kas vyksta. Pro langą pamatė kaip M. Ž. rankose padegė petardą, ir degančią petardą metė į langą prie jo buto įėjimo. Petarda sprogo ne prie lango, o ant laiptų prie durų. M. Ž. pasišalino į savo butą, jis išgirdo užtrenkiamas jo duris. Daugiau kieme išskyrus M. Ž. nieko nebuvo. Išėjęs į kiemą jis pamatė petardos likučius ir apsvilusius laiptus, toje vietoje kur sprogo petarda, lauke ir namuose smirdėjo dūmais. Jam kažkokia žala padaryta, tačiau jis nieko neremontavo, todėl tikslios sumos nežino.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla M. Ž. nutrauktina, nesant ATPK 50³ straipsnyje ir 176¹ straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nesant pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006 ir kt.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Ž. savo kaltės dėl abiejų pažeidimų nepripažino ir parodė, kad jis pats nežino apie tai, jo šeimos nariai ir jis sprogimo negirdėjo, tai yra dar vienas absurdiškas kaimyno kaltinimas, dėl to jis dabar pardavinėja savo namo dalį, prieš tai buvo kaltinamas eile kitų dalykų, kurie nepasiteisino, pats kaimynas yra labai nedraugiškas, meluoja, nesutaria su aplinkiniais, nemoka už nuotekas, taigi jie konfliktuoja. 2015 m. vasario 16 d. jis su kitu kaimynu ir žmonomis apie 20 val. sėdėjo, žiūrėjo renginius, laidas kartu pas kaimyną, namo jis grįžo apie 21.30 val. ir ėjo miegoti, jokių sprogimų negirdėjo, apgadinimų irgi nematė. M. Ž. rašytiniame paaiškinime savo kaltės taip pat nepripažino, tvirtino, jog tą dieną ir valandą buvo namie, miegojo, kaimynas M. Č. siekia jį apkalbėti, tai įrodo jau vien tai, jog jis nerūko, o kaimynas nurodė kieme matęs rūkantį žmogų, jokio petardos sprogimo garso negirdėjo (b. l. 8). Tuo tarpu nukentėjusysis M. Č. proceso eigoje nurodė priešingas aplinkybes. Apklausiamas teisme nukentėjusysis M. Č. tokius rašytinius paaiškinimus iš esmės patvirtino ir parodė, jog 2015 m. vasario 16 d., apie 22 val., M. Ž. vaikščiojo, trankė durimis vaikščiodamas į butą ir atgal į kiemą. Paties M. Ž. parodymai patvirtina, kad jo grįžimo namo laikas sutampa. Ką tiksliai jis darė, nematė, gal rūkė. Praeityje M. Ž. (ypač pavartojęs alkoholio) jau yra jam kenkęs, gadino turtą, bandė trenkti jam į veidą, mėtydamas akmenimis išdaužęs lango stiklą, todėl jis atsikėlė pažiūrėti, kas vyksta. Pro langą pamatė kaip M. Ž. rankose padegė petardą, ir degančią petardą metė į langą prie jo buto įėjimo. Petarda sprogo ne prie lango, o ant laiptų prie durų. M. Ž. pasišalino į savo butą, jis išgirdo užtrenkiamas jo duris. Daugiau kieme išskyrus M. Ž. nieko nebuvo. Išėjęs į kiemą jis pamatė petardos likučius ir apsvilusius laiptus, toje vietoje kur sprogo petarda, lauke ir namuose smirdėjo dūmais. Jam kažkokia žala padaryta, tačiau jis nieko neremontavo, todėl tikslios sumos nežino. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiojo M. Č. pareiškime ir rašytiniame paaiškinime (b. l. 5, 6). M. Č. pareiškime ir rašytiniame paaiškinime bei teisme duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės iš dalies atsispindi policijos įvykio registro išraše (b. l. 3), policijos pareigūno V. Č. tarnybiniame pranešime (b. l. 4), į bylą pateiktose laiptų nuotraukose (b. l. 7). Vis tik teismo vertinimu šių duomenų nepakanka pripažinti M. Ž. kaltu pagal ATPK 50³ straipsnį ir 176¹ straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas iš esmės remiantis nukentėjusiojo M. Č. pareiškime ir rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, pareigūno tarnybiniu pranešimu ir policijos registruojamų įvykių išklotine (b. l. 5, 6). Tačiau visų šių įrodymų šaltinis vienas ir tas pats asmuo – nukentėjusysis M. Č.. Teismas neturi teisinio pagrindo remtis tik nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir tik jomis grįsti M. Ž. kaltę. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos, tame tarpe ir teismo išreikalautų duomenų iš Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato, matyti, kad tarp kaimynų M. Č. ir M. Ž. susiklostę itin konfliktiški santykiai, jie vienas kitą nuolat skundžia įvairioms institucijoms. Ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad M. Č. gali turėti asmeninių paskatų netiksliai apibūdinti situaciją, ją vertinti ne taip kaip ji klostėsi iš tikro. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pirmiau aptartas, nukentėjusiojo M. Č. nurodytas aplinkybes, o kartu ir paneigiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo M. Ž. įvykio versiją. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad M. Ž. padarė administracinius teisės pažeidimus, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jam nutrauktina vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10, 50³ straipsniais, 176¹ straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniais, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

M. Ž. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnį ir 176¹ straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šių administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.