- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-26
- Bylos Nr.
- eI-8863-463/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02654-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. L. I.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Vilius Malinauskas
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui A. L. I. ir jo atstovui advokatui Viliui Malinauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. I. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. I. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti; panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2015-04-13 sprendimą Nr. 1D-3700(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 2 933,69 Eur.
Pareiškėjo nuomone, pensijų mažinimo pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas pratęsimas 2012 ir 2013 metams yra neteisėtas. Dėl to pareiškėjui susidarė pensijos nepriemoka, kurią jis prašo priteisti. Pensijos sumažinimas pažeidžia konstitucinės teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principus. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą kreiptis į teismą su skundu dėl pensijos dalies priteisimo, kadangi egzistavo teisinis neaiškumas, specialus trejų metų terminas nebuvo įtvirtintas jokiame teisės akte. Pareiškėjas teigė, kad dėl teisinio neapibrėžtumo negalėjo tinkamai apginti savo teisių.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir jį tenkinti.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybė, atstovaujama ir Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjo pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Atsakovė, preziumuodama, kad ši norma atitiko Lietuvos Respublikos Konstituciją, teigė, kad sprendimas perskaičiuoti pareiškėjui pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Nurodė, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti terminą tenkintinas, skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., išmokėjimo pareiškėjui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Byloje nustatyta, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas sumažinta pensija už 2010 m. sausio mėnesį pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikė 2015-05-12, t. y. praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia tuo, kad jis dėl vyravusio teisinio neaiškumo ir nesant teisės akto, kuriame būtų nustatytas trejų metų procesinis terminas skundui paduoti, skundą padavė praleidęs terminą skundui paduoti. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo, atsižvelgia į pareiškėjo amžių, vyravusį teisinį neaiškumą bei tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92), pripažįsta, kad jis terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinamas.
Vertinama, ar pareiškėjo prašymas priteisti neišmokėtą pensijos dal, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, yra pagrįstas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos 1997 m. išvada dėl pensijos skyrimo už tarnybą Nr. 13932 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ginčo laikotarpiu buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas. Pareiškėjas 2015 m. vasario 20 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu išmokėti neišmokėtą pensijos dalį. Vidaus reikalų ministerija 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 1D-3700(11) pareiškėjo prašymo netenkino.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), nuostatas, konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 m. konstitucingumu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mažinimo nepagrįstumo 2010–2013 m. vertintini kritiškai. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažinus, kad Laikinojo į statymo 4 straipsnio 1 dalies neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavus, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai, priimti 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, kad pareiškėjui 2010–2013 m. mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo sumažinta pagrįstai.
Be to, pareiškėjas ginčija ir Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 1D-3700(11), kuriuo atsakovė netenkino pareiškėjo prašymo išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai taikė tuo metu galiojusius ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė išsamų bei argumentuotą sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo A. L. I. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.
Atmesti pareiškėjo A. L. I. skundą kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.