- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-18
- Bylos Nr.
- Iv-186-414/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00944-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos ir UAB“Lietuvos žinios“
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui L. S., nedalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų atstovui, nedalyvaujant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir UAB“Lietuvos žinios“ atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji suinteresuoti asmenys Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos ir UAB“Lietuvos žinios“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Skunde L. S. prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų 20000lt. neturtinę žalą. Skunde nurodė, kad pataisos namų administracija paviešino spaudai informaciją, todėl 2012-07-23 laikraštyje Lietuvos žinios buvo išspausdintas straipsnis „Nuskriaustųjų“ linksmybės. Straipsnio turinys pareiškėją šokiravo, pažemino, nes žodis „nuskriaustasis“ apibrėžia pačios žemiausios kultūros kalinį. Mano, kad pataisos namų administracija negalėjo suteikti spaudos atstovams jokios informacijos, kadangi teismas neįrodė kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas 2012-12-17 teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas paaiškino, kad įstaigos administracija su spaudos atstovais apie bylos eigą ir kitus faktus nebendravo, neteikė ir jokios kitos informacijos, negali atsakyti už privataus dienraščio publikuotus straipsnius.
UAB“Lietuvos žinios“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).
CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t. t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjas sieja su tuo, kad pataisos namų administracija paviešino spaudai informaciją, todėl 2012-07-23 laikraštyje Lietuvos žinios buvo išspausdintas straipsnis „Nuskriaustųjų“ linksmybės, o straipsnio turinys pareiškėją šokiravo, pažemino, nes žodis „nuskriaustasis“ apibrėžia pačios žemiausios kultūros kalinį.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2012-07-23 laikraštyje Lietuvos žinios buvo išspausdintas straipsnis „Nuskriaustųjų“ linksmybės, kuriame epizodiškai buvo paminėta L. S. pavardė (b l. 9-10, 14-17). Teismo posėdžio metu nustatyta, kad laikraštyje paminėti nuteistieji, o taip pat ir pareiškėjas, kaltinami kito nuteistojo nužudymu. LITEKO duomenys patvirtina, jog byla Nr. I-85-582/2013 perduota teismui ir jame nagrinėjama. Ši aplinkybė svarbi tuo, kad teismo posėdžio metu liudytoja apklausta straipsnio autorė G. Č. tvirtino, jog paminėtame straipsnyje aprašytos aplinkybės buvo sužinotos teismo posėdyje, kuriame ji dalyvavo. Liudytoja taip pat nurodė, jog su pataisos namų administracija nebendravo ir jokios informacijos straipsniui „Nuskriaustųjų“ linksmybės negavo. Tokius liudytojos parodymus patvirtina atsakovo atstovo paaiškinimai, jog Pravieniškių pataisos namų įstaigos administracija su spaudos atstovais apie bylos eigą ir kitus faktus nebendravo, neteikė ir jokios kitos informacijos, negali atsakyti už privataus dienraščio publikuotus straipsnius.
ABTĮ nustatyta tvarka atsakovo atstovo ir liudytojos G. Č. argumentai nepaneigti, todėl pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl 2012-07-23 laikraštyje Lietuvos žinios išspausdinto straipsnio „Nuskriaustųjų“ linksmybės, Pravieniškių pataisos namų pareigūnai neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai. Dėl to pareiškėjui CK 6.50 straipsnio prasme nekilo atitinkamos pasekmės, nes straipsniui informacija buvo renkama vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymu, kuris nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.
Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu nebuvo nustatyti Pravieniškių pataisos namų pareigūnų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas skunde nesutinka su kai kurių nuteistųjų nuotraukų paviešinimu. Tačiau jis tik konstatavo paminėtą pažeidimą ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas L. S. nesuteikė.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.